Balsavimas

Ar Jurbarko ligoninė turėtų likti?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Verslo tarybos posėdyje aptarti pagrindiniai projektai

Verslo tarybos posėdyje aptarti pagrindiniai projektai (0)

2018-04-21

Balandžio 10 d. antrąkart rinkosi rajono Verslo taryba. Praėjusių metų lapkritį Jurbarko r. savivaldybės taryba patvirtino šios tarybos nuostatus, o sausio pabaigoje įvardijo ir narius. Posėdyje daugiausia dėmesio skirta susipažinti su administracijos planuojamais vykdyti projektais. 

Mero kūdikis

Mintį apie Verslo tarybos reikalingumą Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius išsakė dar pernai rugsėjį, susitikęs su Jurbarko krašto verslininkų sąjunga. Dėl nebendravimo su verslininkais, jų nuomonės ir interesų nepaisymo savivaldybės vadovai pastabų sulaukdavo nuolat, todėl ir buvo sumanyta steigti Verslo tarybą.

Buvo numatyta, kad taryboje dirbs 11 narių, o jai vadovaus pats meras. „Tai būtų patariamasis organas savivaldybės tarybai. Joje būtų svarstomi su verslo aplinka, investicijų pritraukimu, miesto ekonomine pažanga, verslo skatinimu ir planavimu, įvaizdžio kūrimu susiję klausimai“, – naujadarą verslininkams tada pristatė S. Mockevičius. Verslininkai nebuvo sužavėti, tačiau pažadėjo į tarybą deleguoti savo atstovus.

 Mero idėja įklimpo nuo pat pradžių – pernai rugsėjį rajono tarybos posėdyje klausimas dėl Verslo tarybos nuostatų tvirtinimo net nesvarstytas. Jį atidėti ir geriau paruošti siūlė visų komitetų nariai. Sprendimas priimtas tik lapkritį, tačiau ir tada dėl per mažo verslininkų atstovavimo taryboje abejonių Jurbarko r. verslininkų organizacijos vardu išsakė Zita Sorokienė. Ji tikino, kad taryba, kuriai vadovauja meras ir nemažą narių dalį sudaro administracijos ar savivaldybės tarybos atstovai, negali efektyviai dirbti.

Vis tik Verslo tarybos nuostatai buvo patvirtinti. Pirmininko pareigos, kaip ir planuota, numatytos S. Mockevičiui. Tarybos sudėtis paaiškėjo sausį. Į ją, be mero, deleguotos savivaldybės tarybos narės Liudmila Norkaitienė ir Vilma Venslauskienė, rajono Ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Jovarauskas, Turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Gaiva Mačiulaitienė, savivaldybės Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas Ernestas Sinkus, Jurbarko r. verslininkų organizacijos atstovai Gintaris Stoškus ir Kristina Vančienė, Jurbarko krašto verslininkų sąjungai atstovaujantys Rimantas Žičkus ir Arijana Zairienė bei mero pageidavimu įtrauktas verslininkas Mantas Špigelskis.

Domėtis ir patarti

Verslo taryba – patariamoji institucija. Pagal nuostatus, ji turėtų stebėti verslo aplinką,domėtis rajono ekonomine pažanga, įvertinti verslo skatinimo būdus, teikti pasiūlymus savivaldybės institucijoms dėl verslo sąlygų gerinimo.

Keliami uždaviniai gražūs: kurti palankią teisinę, rinkodarinę ir ekonominę aplinką, mažinti biurokratizmą, sukurti efektyvų bendradarbiavimą tarp verslo subjektų ir savivaldybės, siekti mažinti administracinę naštą verslui. Verslo taryba turi teisę gauti informaciją iš savivaldybės, valstybinių institucijų, įstaigų, kviestis į posėdžius specialistus iš įvairių organizacijų, institucijų, ekspertus, visuomenės atstovus. Apie savo veiklą taryba informuoja visuomenę.

Verslo taryba sudaryta savivaldybės tarybos kadencijai. Pagal nuostatus posėdį meras turi kviesti bent kartą per tris mėnesius.

Pristatė projektus

Susirinkusiai verslo tarybai savivaldybės Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas E. Sinkus pristatė Jurbarko r. savivaldybėje 2016-2021 m. įgyvendinamus ir planuojamus projektus. Jie naujiena buvo tik verslininkams M. Špigelskiui ir R. Žičkui, kiti Verslo tarybos nariai dirba savivaldybėje ar jos įstaigose, yra savivaldybės tarybos nariai, todėl su būsimais darbais jau susipažinę.

Savivaldybės, valstybės ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų yra per 30, jų vertė apie 15 mln. Eur. Didžiausios apimties ir pareikalausiantys daugiausia savivaldybės prisidėjimo – susiję su vandentvarka Jurbarko rajone, regioniniai projektai, apimantys keturias savivaldybes, skirti komunalinėms atliekoms tvarkyti, gyventojų aptarnavimui gerinti. Nemažai lėšų pareikalaus ir Panemunės bei Raudonės pilių parkų tvarkymo projektai.

Kalbėta apie jau įsibėgėjusį miesto gyvenamųjų namų kvartalo tvarkymo projektą, jį tikimasi baigti iki vasaros. Numatyti vandens gerinimo įrenginių ir gręžinių įrengimo darbai kaimuose, Viešvilėje ir Juodaičiuose bus įrengtos turgavietės ir viešieji tualetai, gatvės, šaligatviai ir apšvietimas bus įrengiami net tik Jurbarke, bet ir kaimuose.

Jurbarke iki 2020 m. numatyta įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus Lauko ir Barkūnų gatvėse, iki kitų metų baigti rekonstruoti A. Giedraičio-Giedriaus g. Kalnėnuose, toliau tvarkyti Jurbarko kultūros centrą ir sutvarkyti Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro patalpas, ikimokyklinukams ir priešmokyklinukams patalpas įrengti Eržvilke ir Rotuliuose, atnaujinti Antano Sodeikos meno mokyklos salę, tęsti turizmui aktyvinti skirtus ir kitus projektus.

Susiduria su kliūtimis

Meras S. Mockevičius pabrėžė, kad dažnai projektų aprašai labai suvaržo galimybę pasinaudoti gaunamomis lėšomis ten, kur labiausiai reikia. „Negalime daryti, ko mums reikia labiausiai, turime įgyvendinti kartais ir visai nelogiškus projektų reikalavimus. Galima ir visai projektų nesiimti, tačiau tada iš viso nieko nepadarysim“, – sakė meras.

Tvarkant Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centrą reikalaujama atsižvelgti į kultūros paveldo objektams keliamus reikalavimus. Tokiems darbams reikia ypač daug lėšų, todėl pinigų užteks tik atlikti vidaus darbus, pakeisti langus.

Dažnai savivaldybės interesai kertasi su valstybinių institucijų požiūriu. Daug kliūčių kyla įgyvendinat regioninius turizmo projektus. Gražią idėją suženklinti visus lankytinus objektus stabdo draudimas statyti ženklus prie regioninių kelių, griežti ženklinimo reikalavimai miškuose. „Norėjome dviratininkams trasas nurodyti. Leidžia žymėti tik ten, kur nutiesti dviračių takai. Nukreipti turistus į turizmo centrą ar prieplauką taip pat negalima, nes tai – ne turizmo objektai. Bet vis tiek suženklinsime piliakalnius, mieste rodykles sustatysim, infoterminalą įrengsim“, – pasakojo G. Mačiulaitienė.

Turėjo pastabų

Verslininkams nesuprantami tokie nelogiški reikalavimai, kai pinigai investuojami ten, kur gali neatsipirkti, neleidžiama daryti, kas būtų naudingiausia. Jie turėjo pastabų rajono vadovams dėl investicijų ir neatliekamų gyventojams svarbių darbų.

R. Žičkus abejoja, ar tikslinga investuoti į kaimus, kai ten sparčiai mažėja gyventojų. „Sutvarkome kaimų mokyklų sales, o jos lieka tuščios“, – sakė verslininkas. Diskusiją sukėlė numatomos investicijos į Rotulių lopšelį-darželį. S. Mockevičius patikino, kad darželiuose vietų vis dar trūksta, o Rotulių darželiu galės naudotis ir Skirsnemunės, ir Jurbarko vaikų tėvai.

R. Žičkus klausė ir apie galimybę įrengti daugiau pėsčiųjų perėjų Sodų gatvėje, o visas mieste esančias perėjas apšviesti, M. Špigelskis siūlė tvarkant Lauko g. joje įrengti eismo žiedą. Paaiškėjo, kad daugelį sprendimų priima Valstybinė kelių direkcija, nes kai kurios gatvės priklauso regioniniams keliams. Meras patikino, kad jau rengiamas Dariaus ir Girėno gatvės apšvietimo projektas, o labiau apšviesti perėjas kol kas neleidžia techninės galimybės.

Pristačius galimybę įgyvendinti 900 tūkst. Eur vertės kraštotvarkos projektą, skirtą Nemuno pakrantėms nuo uosto link Smalininkų tvarkyti, verslininkai suabejojo, ar tiek daug lėšų pareikalausiantis projektas bus tiek pat naudingas. „Reikalavimas – saugoti gamtą. Kažkokių ypatingų pramogų lankytojams mes negalėsim sukurti. Savivaldybė, įgyvendindama investicinius projektus, tik paruošia dirvą privačioms iniciatyvoms“, – ne kartą kartojo E. Sinkus.

Savivaldybės atstovams prakalbus apie numatomą sutvarkyti Naujamiesčio pagrindinės mokyklos sporto aikštyną, R. Žičkus vėl sudvejojo. „Juk žinome, kad viena iš miesto pagrindinių mokyklų ateityje sunyks, tad ar verta į jas investuoti?“ – klausė jis. Jam antrino M. Špigelskis: „Juk yra stadionas prie Vytauto Didžiojo mokyklos, miesto stadionas. O kas jais gali naudotis? Privilegijuoti? Vartai užrakinti.“

Pasak valdininkų, valstybės turtas turi būti saugomas, o į sporto aikštynus galima patekti radus kontaktą su sargu. Nors tai buvo pasakyta juokais, tačiau norintiesiems sportuoti viešose miesto erdvėse, į kurias investuoti visų gyventojų pinigai, nejuokinga, kai bėgimo takelį gali pasiekti tik perlipęs tvorą.

Verslo tarybos posėdis baigėsi diskutuojant apie gegužės 4 d. įvyksiančios verslo konferencijos programą. Ne taip lengva surengti konferenciją, kurios klausytojams netektų žiovauti, tad nuspręsta ieškoti pranešėjų, kurie galėtų pasidalyti verslo sėkmės istorijomis arba pasisakyti Jurbarkui aktualiais klausimais.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook