Balsavimas

Ar pritariate valdininkų išvykai į mokymus Ispanijoje?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

„Eurodebatų“ dalyviai nardė melagingų naujienų sraute

„Eurodebatų“ dalyviai nardė melagingų naujienų sraute (0)

2017-11-29

Lapkričio pradžioje Jurbarke pirmą kartą įvyko didžiausias Lietuvoje moksleivių diskusijų renginys „Eurodebatai“. Susigrumti iškalba nepabūgo trys Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos moksleiviai – Meda Mačiulaitytė, Gabija Maksvytytė ir Adomas Kulikauskas.

Aktualios temos

Lietuvoje „Eurodebatai“ rengiami jau ketvirtą kartą. Renginį organizuoja Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje ir Jaunimo Europos komandos nariai. Jaunimo Europos komanda yra nepriklausomų informacijos skleidėjų, pristatančių Europos Sąjungos temas savo bendraamžiams, tinklas Lietuvoje. Komandos nariai padeda jauniems žmonėms suprasti, kaip veikia Europos Sąjunga ir kokią įtaką ji turi kiekvienam mūsų.

Jurbarke debatus rengė Jaunimo Europos komandos narys iš Tauragės Lukas Auryla. „Jurbarke diskusiją rengiame pirmą kartą ir labai džiaugiamės, kad atsirado drąsių jaunuolių, kurie priėmė viešojo kalbėjimo iššūkį“, – sakė L. Auryla. Pasak jo, trys dalyviai – nėra blogai, kituose miestuose padėtis panaši. Šių metų „Eurodebatai“ vyksta 22 miestuose, diskutuoti kviečiami 9-12 klasių moksleiviai.

Renginio formatas vis kitoks – debatuose rungėsi ir komandos, ir pavieniai dalyviai, kovos vyko ir gyvai, ir virtualioje erdvėje. Debatų dalyviai diskutavo įvairiausiomis su Europos Sąjunga susijusiomis temomis: svarstė, kaip jauni žmonės gali suvienyti Europos Sąjungą, ar vienintelė nauda Lietuvai iš ES – finansinė parama, kalbėjosi apie bendrą valiutą, informacinį saugumą, studijas užsienyje, ES kariuomenę, nuolankumą didžiosioms valstybėms.

Šių metų „Eurodebatų“ tema – „Kaip nepasiklysti melagingų naujienų pasaulyje?“ „Kasdien internetiniai portalai mus užverčia informacija. Mus pasiekia daugybė vadinamųjų „feik“ – fiktyvių žinių. Jaunimą kviečiame diskutuoti, kaip nepasimauti ant melagingų žinių kabliuko“, – diskusijos temą pristatė L. Auryla.

Išbandyti save

Visi trys dalyviai – Adomas, Meda ir Gabija tikina, kad debatai – rimtas savęs išbandymas. Pirmasis debatuose pasiryžęs dalyvauti Adomas sako, kad jam tai puikus būdas lavinti viešojo kalbėjimo įgūdžius, be to, smagu diskutuoti su bendraamžiais aktualia tema, išgirsti jų nuomonę. „Eurodebatai yra nuostabi galimybė suprasti ir išmokti, kaip reikia teisingai debatuoti ir apginti savo nuomonę, todėl šios galimybės nežadu praleisti“, – tikino A. Kulikauskas.

G. Maksvytytė tikino, kad nedažnai pasitaiko proga su draugais padiskutuoti rimtomis temomis, o M. Mačiulaitytė prisiminė labai patikusius debatus prieš kelerius metus jaunimo vasaros akademijoje. „Patirtis be galo įsimintina, dėl to tikiuosi, jog dabar, po poros metų, galėsiu vėl save išbandyti debatuose“, – džiaugėsi mergina.

Jaunuoliai turėjo parengti pranešimą nurodyta tema, atsakyti į konkurentų pateiktus klausimus ir patys įvertinti priešininkų kalbą. Klausimus pateikė ir komisijos nariai, klausti galėjo ir žiūrovai. Po klausimų-atsakymų etapo diskusijos dalyviai pristatė baigiamąsias kalbas.

Debatų dalyvių vertinime 70 proc. sudarė komisijos balsai. Komisijoje dirbo Jurbarko r. savivaldybės vicemeras Saulius Lapėnas, tarybos narė Liudmila Norkaitienė, jaunimo reikalų koordinatorius Lukas Bakšys ir Jaunimo reikalų tarybos narė Laura Molčankinaitė.

Dideliam debatų dalyvių džiaugsmui, jų paklausyti atėjo vos pora bičiulių. Garbingoje žiūrovų, kurių balsai lėmė 30 proc. vertinimo, vietoje įsitaisę Povilas ir Rugilė sakė, kad atėjo palaikyti visų, bet labiausiai – Adomo. „Visi – mūsų draugai, tačiau balsus atidavėme už Adomą“, – po renginio neslėpė jaunuoliai.

Nuo piliulių iki terorizmo

„Jaunimas dažnai pasitiki viskuo, kas skelbiama internete, ypač socialiniuose tinkluose. O ten pilna informacijos, kurioje liaupsinamas vienas ar kitas produktas, turintis „stebuklingų“ savybių“, – savo pastebėjimais dalijosi M. Mačiulaitytė. Mergina pastebėjo, kad jaunimas susidomi tokias produktais, merginos ypač žavisi įvairiomis lieknėti skirtomis piliulėmis, arbatomis ar kitomis priemonėmis. „Pasidomėjus galima pamatyti, kad šių straipsnių užsakovai – patys gamintojai, kuriems rūpi savo produkciją parduoti. Būtina pasidomėti, kas straipsnio autorius, kokie „ekspertai“ kalbinami“, – neapsigauti siūlė Meda.

Ji pateikė pavyzdį, kai žadėdamas pastatyti sieną tarp JAV ir Meksikos bei taip sustabdyti imigraciją, rinkimus laimėjo Donaldas Trampas. „Kam statyti 2 tūkst. km ilgio sieną, kai pagal statistiką dauguma imigrantų iš Meksikos atskrenda lėktuvais? Siūlau visą įtartiną informaciją tikrinti, ypač fantastines idėjas“, – vaistų nuo melagingos informacijos ieškojo M. Mačiulaitytė.

Po pranešimo Adomas domėjosi, kodėl Meda pasirinko temą apie produktus, o Gabija mąstė, kad siena galbūt skirta ne tik imigrantams sustabdyti, bet ir apsisaugoti nuo narkotikų. „Klaidinanti informacija apie produktus verčia juos pirkti, o narkotikai į JAV dažniausiai gabenami upėmis arba kasami tuneliai, tad siena čia nepadės“, – kontrargumentų priešininkams pateikė Meda.

Dar rimtesnę temą gvildenti ryžosi G. Maksvytytė. Ji tikino, kad terorizmo susiejimas su islamu – žiniasklaidos išmonė. „Tai klaidingai suformuota nuomonė. Teroras prilygintas islamui tik po rugsėjo 11-osios sprogdinimų Amerikoje. Tik apie tokias atakas rašo žiniasklaida, nors pasaulyje vyksta daugybė terorizmo aktų, nesusijusių su musulmonais“, – įtikinėjo Gabija.

Konkurentai Gabijos klausė, ar atverti visi keliai islamo tikėjimo žmonėms tikrai nepadidintų terorizmo grėsmės. „Terorizmas tautybės neturi“, – teigė pranešėja. Ji taip pat ragino tikrinti, kam priklauso žiniasklaidos priemonė, kas autoriai ir informacijos šaltiniai, nes taip galima geriau suprasti, kam gali būti naudinga būtent taip pateikti informaciją. „Atlikite savo tyrimą, naudokitės faktais ir statistika“, – ragino Gabija.

Pateikė receptą

Savo receptą, kaip nepasiklysti melagingų naujienų sraute, pateikė A. Kulikauskas. Jis siūlė mažiau pasitikėti išmaniosiomis technologijomis. „Internete sukasi begalė naujienų. Ar jos visos svarbios ir pagrįstos? Ar verta joms skirti laiko? Nustokime bendrauti socialiniuose tinkluose, kalbėkime gyvai!“ – ragino vaikinas.

Adomas išdidžiai demonstravo seno modelio mygtukinį mobilųjį telefoną ir tikino jau keletą savaičių smarkiai apribojęs savo dalyvavimą socialiniuose tinkluose. Kaip paaiškėjo vėliau, vis tik ne savo noru, o tik sudužus išmaniajam telefonui.

„Bendraujant akis į akį meluoti sunkiau. Melą išduoda jūsų balsas, judesiai, mimika“, – tikino debatų dalyvis. Jis taip pat siūlė nepasitikėti rėkiančiomis antraštėmis ir į kiekvieną informaciją žvelgti kritiškai.

Išklausiusi konkurentą Gabija suabejojo, ar retesnis lankymasis socialiniuose tinkluose gali pakeisti mąstymą, ir ar toks žmogus neatsidurs informacijos vakuume. „Reikia ne visai nustoti domėtis naujienomis, o tik sumažinti jų srautą. Ir mąstyti!“ – atkirto Adomas.

Klausimais nekankino

Debatų dalyviai vienas kito kalbas įvertino gerai, tačiau ir priekaištavo, kad vis tik nerastas tikras būdas, kaip iškeltas problemas spręsti. Komisijos nariai diskusijos dalyvių klausimais neužvertė – jaunuoliams ir taip skruostai kaito nuo įtampos.

Paklausti, ar patys naudojasi savo patarimais, visi trys tikino dažnai tikrinantys perskaitytą informaciją, ieško žinių įvairiuose šaltiniuose.

Komisija norėjo sužinoti, ar yra skirtumas tarp internete ir kitose žiniasklaidos priemonėse pateikiamos informacijos. A. Kulikauskas tikino, kad daugiausia melagingų žinių sklinda būtent internetiniuose portaluose, o laikraščiuose – daugiau rimtų straipsnių, žurnalistai už savo mintis yra atsakingi.

Į retorinį klausimą, kaip atskirti, kur yra tiesa, o kur melas, atsakymas buvo paprastas: „Reikia mąstyti ir viską vertinti pagal savo vertybių skalę.“

Laimėtojui – kelionė į Vilnių

Balai buvo greit suskaičiuoti ir nedidele balsų persvara laimėtoju tapo Adomas. „Smagu buvo diskutuoti aktualia tema. Priešininkės buvo labai geros – tą parodo nedidelis balų skirtumas“, – sakė nugalėtojas.

Visi debatų dalyviai apdovanoti žurnalo „IQ“ prenumerata, o nugalėtojo laukia kelionė į Vilnių. Ten susirinks dar 21 jaunuolis, nugalėjęs savo miesto debatuose. Gruodžio 10 d. jų lauks viešojo kalbėjimo mokymai su šio meno guru Igoriu Vasiliausku, paskaita apie strateginę komunikaciją bei vakarienė su „Humoro klubo“ nariais. Vilniuje Adomui teks susigrumti finaliniuose „Eurodebatuose“, kurių nugalėtojas keliaus į Europos Sąjungos institucijas Briuselyje, bus apdovanotas kvietimais į festivalį „Login 2018“.

„Į Vilnių važiuoti šiek tiek nedrąsu, bet bus smagu – laukia naujos pažintys, nauja patirtis. Kalbėti turėsiu savo pasirinkta tema, tačiau dar yra laiko ją tobulinti. Jau gavau kritinių pastabų ir patarimų iš komisijos narių“, – sakė debatų Jurbarke nugalėtojas.

Nesvarbu, ar lėktuve į Briuselį sėdės Adomas, ar kitas debatų laimėtojas, savo prizą šie jaunuoliai jau gavo. Įveikti baimę, sklandžiai dėstyti mintis, sugebėti iškelti problemą ir pasiūlyti jos sprendimo būdą – ne kiekvienam įveikiamos užduotys. Tai – teisinga kryptimi žengiančios ir tobulėjančios asmenybės bruožai.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook