Balsavimas

Ar pritartumėte Vidos Rekešienės ir Dariaus Juodaičio grįžimui į rajono politiką?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Krokuvoje popiežius kvietė jaunimą autis žygio batus

Krokuvoje popiežius kvietė jaunimą autis žygio batus (0)

2016-08-31

Kai išgirdau apie Pasaulio jaunimo dienas Krokuvoje, nedvejodama mintyse sau pasakiau, kad ir aš ten būsiu. Ir buvau. Liepos 25-31 dienos paliko neabejotiną pėdsaką mano jaunatviškoje kelionėje ieškant savojo pašaukimo, gausybė nuostabių dalykų jau įvyko ir vis dar vyksta.

Pirmoji mano pažintis su Pasaulio jaunimo dienomis buvo dar mokykloje, kai su skautais ėjome paklausyti iš Sidnėjaus grįžusių jaunuolių. Tuomet labai susižavėjau tuo jaunimu. Po to vyko Madrido jaunimo dienos, į kurias kone išvažiavau, bet paskutinę minutę persigalvojau. Rio de Žaneiro jaunimo dienas stebėjau per televizorių būdama Prancūzijoje. Pagyvenusi savanorė iš organizacijos, kurioje ir aš savanoriavau, prasitarė, kad parėmė vieną merginą, vykusią į Rio. Man giliai įstrigo toks akivaizdus ir, rodos, paprastas gailestingumo darbas.
Ir štai praėjo treji metai, atradau bendruomenę, su kuria vykau ir ne tik dalyvavau Jaunimo dienose, bet turėjome įžanginę savaitę Katovicuose (miestas 80 km nuo Krokuvos) bei piligriminį žygį į Krokuvą.
Mūsų kelionės pradžia buvo Čenstachovos vienuolynas, kuriame prasidėjo šv. Jono festivalis. Susipažinome su šv. Jono bendruomenės jaunimu iš įvairių pasaulio šalių ir patraukėme į Katovicus, mus svetingai sutiko bažnyčios ir šiltai į savo namus priėmė parapijiečiai. Visą savaitę nepaliko jausmas, kad esame šeimos nariai, jautėme nuolatinę globą.
Įdomi patirtis – evangelizacija mieste: ėjome į atviras erdves ir stengėmės patraukti praeivius giesmėmis, vaidinimais, liudijimais ir netgi šokiais. Jaunimas buvo atvykęs ne tik iš Europos, bet ir iš tolimesnių šalių, teko pamatyti įdomių pasirodymų ir netgi pačiai pašokti ant scenos kartu su filipiniečiais.
Labai įstrigo vieno vakaro liudijimas miesto katedroje. Prancūzų kunigas keliavo daugiau nei dvi dienas, kad perduotų mums žinią apie Filipinų sostinės Manilos gatvėse gyvenančius vaikus. Vaikai tame mieste įtraukami į nusikalstamas grupuotes, anksti įninka į priklausomybes, yra išnaudojami ir netgi atiduodami už pinigus savo šeimos narių į nusikaltėlių rankas. Mums pasakojęs kunigas jau dvylika metų vadovauja organizacijai, kuri priima vaikus iš gatvės į dienos centrą ir padeda jiems mokytis bei siekti išsilavinimo, kuris gali būti vienintelis kelias į šviesesnę ateitį. Pasakojimas sukrėtė ir paskatino ieškoti tiesos ir nepaliaujamai liudyti apie dalykus, kurie vyksta visai šalia, bet dažnai lieka nepastebėti, bei klausti savęs: „Ką aš galiu padaryti šioje situacijoje?“
Vienas labiausiai įstrigusių – apsilankymas Aušvico koncentracijos stovykloje, kur taip pat lankėsi ir popiežius Pranciškus, atvykęs į Jaunimo dienas. Atmosfera tokioje vietoje, be abejo, slogi, kelianti daug apmąstymų ir skatinanti norą savo kasdienybėje vadovautis palaimintojo Jurgio Matulaičio žodžiais: „Blogį nugalėti gerumu.“ Blogis gimdo blogį, kaip sakė vienas brolis vienuolis. Kai kareivis koncentracijos stovykloje nužudydavo vieną žmogų, toliau žudyti būdavo nebe taip sunku. Taigi kievienas esame per žingsnį nuo nežmogiško elgiasio. Taip pat įstrigo pranciškonų kunigo šv. Maksimilijono Kolbės pavyzdys, kuris koncentracijos stovykloje pasiaukojo mirti dėl nepažįstamo kalinio. Norisi tikėti, kad tokie artimo meilės darbai skatina daryti gera bei padeda išvengti praėjusio amžiaus žmonijos katastrofų.
Šeštadienis Katovicuose buvo ypatingas – beveik 15 tūkst. jaunų piligrimų iš viso pasaulio ir dar dalis vietinių žmonių dalyvavo šv. Mišiose netoli miesto centro esančiame oro uoste. Vakarą vainikavo krikščioniškos muzikos koncertas po atviru dangumi, kartu su kitais piligrimais šokome ir dalijomės džiaugsmu, išplaukiančiu iš noro būti kartu ir dalytis savo tikėjimo vaisiais. Buvo be galo smagu važiuoti namo perpildytais autobusais ir kartu su prancūzų jaunimu traukti giesmes. Manau, kad ir vietiniams žmonėms pažadinome viltį, jog jaunimas gali būti nuoširdus bei džiaugsmingas, pasiruošęs ištiesti pagalbos ranką.
Viešnagę Katovicuose vainikavo diena parapijoje. Rytas prasidėjo pasiruošimu ir dalyvavimu šv. Mišiose, taip pat teko liudyti savo tikėjimo kelionę bedruomenei bei įsitraukti į kitas tarnystes. Jaukiu pasisėdėjimu tapo pietūs šeimose, kur galėjome daugiau pabendrauti ir sužinoti vieni apie kitus, pasidalytis savaitės įspūdžiais ir išgyvenimais, iš širdies padėkoti bei pakviesti savo naujuosius draugus į Lietuvą. Po pietų mums buvo surengtos išlydėtuvės bažnyčios šventoriuje, kur šokome, dainavome, pristatėme savo šalį, traukėme sutartines, vaišinomės nepakartojamai gardžiais pyragais ir bendravome su parapijiečiais.
Rytojaus dieną leidomės į keturių dienų piligriminę kelionę susitikti su Šventuoju Tėvu Krokuvoje. Šioje kelionėje taip pat teko patirti žmonių svetingumą ir nuoširdumą. Aplankėme nemažai parapijų, kur buvome sutikti su karštais pietumis, saldumynais ir sveikinimo žodžiais. Kai nakvojome šeimose nedidelėje parapijoje, vėl patyrėme begalinį žmonių gerumą: jauki vakarienė, gausiai nukrautas stalas, patogi lova, karštas dušas – dalykai, kurie numalšina piligrimo dienos nuovargį ir suteikia jėgų. Nežinojome, kaip atsidėkoti šiems žmonės, bet jų pavyzdys išmokė priimti pakeleivį kaip savo šeimos narį ir išlydėti jį su šypsena į kelią.
Eidamas per miškus ir pievas grožiesi gamta, pabūni tyloje ir ramybėje, giedi, bendrauji, susirandi naujų draugų, įdomių pažinčių, sulauki paguodos žoddžių, kai jų reikia.
Atėję į Krokuvą iš karto pajutome, kad Jaunimo dienos jau prasidėjusios – dar niekada nesu mačiusi tokios žmonių spūsties gatvėse. Blonios parke susitikome su popiežiumi, kur jis teigė, kad nieko nėra gražesnio už jaunimo troškimus.
Apsistojome Krokuvos Albertinų vienuolyne, turėjome nakvoti didžiulėse palapinėse, bet prasidėjus stipriam lietui sulaukėme pasiūlymo kraustytis į vienuolyno garažą. Tai buvo mūsų išsigelbėjimas, ir vėl leidęs pajusti žmonių gerumą bei patikėti, kad nėra padėties be išeities. Penktadienio rytą parapijoje buvo susirinkęs jaunimas iš Lietuvos – pusantro tūkstančio, taip pat ir kunigai bei vyskupai. Bendrose šv. Mišiose buvo be galo gera pasijusti kaip namuose ir sutikti senus draugus. Pavakare tame pačiame Blonios parke dalyvavome Kryžiaus kelyje su popiežiumi, kur buvo paliestos skaudžiausios šių dienų problemos, tiesiogiai paveikiančios silpniausius mūsų visuomenės narius.
Šeštadienį kėlėmės 4 val. ryto ir išvykome į susitikimą su popiežiumi. Kelionė ir ilgas laukimas buvo verti šio susitikimo, juolab kad išaušo nuostabi saulėta diena. Po pietų visos jaunimo grupės, apie 1,5 mln. žmonių (!), patraukė į didžiulį Gailestingumo lauką (Campus Misericordiae), esantį šiek tiek už Krokuvos, kur vakare buvo vigilija – šv. Mišių išvakarės su popiežiumi, taip pat giesmių koncertas.
Miegojome miegmaišiuose ant žemės, vieni šalia kitų skirtingų tautybių žmonės iš viso pasaulio. Ryte kylant saulei vaizdas buvo nepakartojamas, tokia patirtis pasitaiko vieną kartą gyvenime, o šis bendrystės jausmas ilgam išliks atmintyje.
Šv. Mišiose Popiežius Pranciškus kvietė mus pakilti nuo sofų ir autis žygio batus, išeiti iš savo komforto zonos ir eiti pasitikti šiandienius globalius iššūkius bei juos įveikti.
Galiausiai teko palikti mus taip svetingai sutikusią Krokuvą ir vykti namo. Popiežiaus įkvėpti ir naujai užsidegusiomis širdimis patraukėme atgal savo kasdienybės link. Jaučiu, kad grįžau kitokia, galbūt labiau suaugusi pokyčiams ir su dar gilesniu troškimu daryti gailestingumo darbus, juolab šiais Gailestingumo metais. Su nekantrumu laukiu kitų Pasaulio jaunimo dienų, kurios 2019 m. vyks Panamoje, kad dar kartą prisiminčiau, kaip svarbu atsigręžti į šalia esantį meilės kupinu žvilgsniu, pasiūlyti puodelį arbatos, išklausyti, nes didžiausias dalykas, kurį galime kitiems duoti – tai mes patys ir mūsų laikas.

Austėja Anelauskaitė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook