Balsavimas

Ar STT įtarimų sulaukę ir nuo pareigų nušalinti savivaldybės administracijos vadovai turėtų atsistatydinti?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Moksleivija šventė kalbos kultūros metus

Moksleivija šventė kalbos kultūros metus (0)

2017-05-31

Gegužės 19-ąją Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazija surengė konferenciją „Degęs meile lietuviškam žodžiui“, skirtą kalbininko Jono Juškos atminimui ir Lietuvių kalbos kultūros metams.

Veliuonos gimnazistai priminė XIX a. kalbininko Jono Juškos darbus, apie kalbos dabartį kalbėjo konferencijos viešnia doc. dr. Rima Bakšienė, o kitų mokyklų mokiniai pristatė savo atliktus kalbos tyrinėjimus. 
Nesugriuvę tie mokiniai! Būtent tokius mokytojos Daivos Jurevičienės pradinukai sveikino tautosakininko Antano Juškos mėgstamiausios dainos žodžiais: „Aš sveikas, linksmas,/Nesmu nuliūdęs,/Niekad nestoviu/Kampe susnūdęs.“
Veliuonos gimnazistams rengti pranešimus padėjo lietuvių kalbos mokytojos Renata Matuzienė ir Jovita Mišeikienė. Kalbininko J. Juškos gyvenimo faktus priminė Rimantas Rulevičius ir Emilija Gerulytė, o Gitana Palubeckaitė ir Andrius Žemaitis perskaitė pranešimą apie jo lietuvių kalbos tarmių tyrinėjimus. J. Juška tarmes vadino šnekesiais ir pagal ypatybes, o ne pagal administracinį šalies suskirstymą, išskyrė jų keturis: žemaičių, prūsų, ariogališkių ir rytų lietuvių.
Guodos Pranaitytės ir Kamilės Kačinskaitės pranešimo tema – veliuoniškių šnekta. Jos ypatybes merginos aptarė išsamiai ir su pavyzdžiais. Liko tik neaišku, ar pavyzdžiai knyginiai, ar iš jų pačių ir bendraamžių kalbos. 
Deimantės Rimkutės ir Samantos Masteikaitės pranešimas intrigavo J. Juškos asmeninio gyvenimo detalėmis. J. Juška buvęs linksmo būdo ir itin darbšus – pirmiausia darbas, tik paskui pramoga. Būdamas 52-ejų vedė trisdešimčia metų jaunesnę Feliciją Liutkevičiūtę, susilaukė sūnaus ir dukters. Sūnus Vytautas studijavo filologiją Kazanės universitete. Mokytojavo, dėstė Petrapilio universitete. 1895 m. buvodamas Veliuonoje studijavo savo dėdės Antano Juškos rengto žodyno rankraščius. Susirgęs jaunas mirė, vos 26-erių. 
Ne mažiau intriguojanti buvo ir pranešimo kalba. Medžiagą pranešėjos ėmė iš Juozo Tumo-Vaižganto 1924 m. parengto leidinio „Broliai Juškos-Juškevičiai“, kurio kopiją gimnazija gavo iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, ir kopijavo nieko nekeisdamos. Galima buvo išgirsti, kaip kone per šimtmetį pakito sakinių konstrukcijos ir žodžių formos. 
Kalbos kitimą konstatavo ir Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Rima Bakšienė. Pristačiusi Jurbarko apylinkių šnektų tyrimus ir dabartinę padėtį, ji sakė, kad vyresnio amžiaus žmonės didžiuojasi savo šnekta, kuri esanti artima bendrinei kalbai, ir visur ją vartoja. Bet jaunimas vengia tarmės, nors, pasak mokslininkės, niekur jos nepaslėpsi – vos prabyla, aišku, iš kurio krašto. 
Viešnia dar paaiškino, kad geolingvistai, kitaip nei dialektologai, domisi ne tik senųjų žmonių tarmėmis, bet ir jaunimo šnekta, ir patikino, kad tarmėms negresia išnykti – jos tik kinta. 
Jurbarko gimnazistės Indrė Jasiūnaitė, Monika Račaitė, Danutė Staškutė ir Akvilė Antanaitytė (mokytojos Vilija Bartusevičienė ir Laima Samoškienė) skaitė pranešimą apie lietuvių vardų įvairovę. Vardų temą pratęsė Seredžiaus mokyklos mokytojos Margaritos Baršauskienės mokinė Laura Laukaitytė – devintokė išanalizavo visų savo mokyklos mokinių vardų kilmę. 
Įdomus, atliepiantis ne tik kalbos kultūros, bet šiemet minimus ir rašytojos Ievos Simonaitytės metus, dešimtokės iš Klausučių Tomos Klusaitės pranešimas. Mokytojos Editos Venckienės mokinė analizavo romane „Aukštujų Šimonių likimas“ pavartotus frazeologizmus. Kaip ant žarijų sėdėti, nuo šieno ant šiaudų prisiversti, akis apmuilinti ir akis užspausti, į užpakalį lįsti ir daugybė kitų – Toma juos išrinko, surūšiavo, reikšmes paaiškino. Kokie tai mūsų kalbos turtai ir grožybės!
„Kas mieliau skambės mums už gimtąją kalbą?/Kas lig saulės laidos toks pat savas mums liks?“ – tai žodžiai iš Česlovos Jakštytės eilėraščio, kuriuo konferenciją užbaigė Smalininkų TVM moksleivis Paulius Kazlauskas, renginyje dalyvavęs kartu su savo lietuvių kalbos mokytoja Laimute Čepukoniene. 
Nepraleista proga aplankyti Veliuonos gimnazijos Literatūros muziejų, kurį 1978 m. įkūrė lituanistas Stasys Liutvinavičius, dabar juo rūpinasi direktoriaus pavaduotoja ugdymui Liucija Pranaitienė. Muziejuje vyksta pamokos, o ekskursijas veda gimnazistai. 
Danutė Karopčikienė



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook