Balsavimas

Ar jaučiatės Jurbarke saugiai?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Pokyčiai pradedami mažais žingsneliais

Pokyčiai pradedami mažais žingsneliais (0)

2018-11-24

Lapkričio 17-ąją visą dieną Jurbarko r. savivaldybės viešojoje bibliotekoje City Alumni Jurbarkas surengė „Pokyčių dirbtuves“, į kurias kvietė neabejingus savo kraštui ir norinčius teigiamų permainų žmones. Organizatoriai tikėjosi didesnio jurbarkiečių aktyvumo, tačiau diskusijų ir idėjų netrūko ir ne itin gausiame aktyvistų būrelyje.

Vardan gimto krašto

City Alumni – tai socialinė platforma, vienijanti iš to paties miesto, miestelio ar regiono kilusius žmones bendrai veiklai gimtojo krašto labui. Ši platforma jungia iš savo miesto išvykusius, tačiau jam neabejingus žmones su gimtąja bendruomene, skatina  bendrauti, kurti, veikti kartu. City Alumni inicijavo pasaulinio Global Shapers tinklo atstovybė Lietuvoje, kurios tikslas skatinti teigiamus pokyčius šalyje.

City Alumni Jurbarke įkurta prieš porą metų. Iniciatyvos suvienyti jurbarkiečius, išvykusius iš miesto, bet norinčius prisidėti prie jo klestėjimo, ėmėsi mokslus pabaigę ir sostinėje gyvenantys jauni žmonės – Matas Mačiulaitis pakalbino savo draugą Luką Tabulevičių, prisijungė Evaldas Petraitis ir Justas Šaltinis, ir reikalai pajudėjo.

Jurbarko alumnai per porą metų surengė ne vieną renginį, prisidėjo organizuojant verslo forumus, diskutavo su gimnazistais, miesto bendruomene. „Pokyčių dirbtuvės“ – alumnų su Globalios Lietuvos lyderiais ir Global Shapers bendruomenėmis visoje Lietuvoje vykdomo projekto „Jaunimo įsitraukimo į gimtojo krašto vystymą“ dalis. Renginį organizavo City Alumni Jurbarkas kuratorius L. Tabulevičius ir klubo narė Inga Būblaitytė.

Tikėjosi naujų veidų

Renginyje buvo kviečiami dalyvauti miesto alumnai, vietiniai jaunimo lyderiai bei patyrę visuomenės atstovai. Buvo planuojama drauge kurti aktualiausias miestui iniciatyvas ir idėjas, o šiam procesui pakviesti vadovauti mentoriai – bendrovės „Talentų karta“ vadovas Aleksejus Žaltkovski ir Citi Alumni platformos koordinatorė Lietuvoje ir organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovė Marija Šaraitė.

Į „Pokyčių dirbtuves“ iš anksto registravosi nemažai jaunuolių, tačiau renginio dieną atėjo tik patys smalsiausieji. „Iš pradžių šiek tiek nusivyliau jurbarkiečių aktyvumu, tikėjausi daugiau žmonių, bet po to supratau, kad kokybiškam darbui tokios grupės visiškai užtenka“, – sako renginio organizatorius L. Tabulevičius.

Pasak jau ne vieną dešimtį tokias pokyčių dirbtuves vedusio A. Žaltkovski, užtenka kelių aktyvistų, kurie galėtų paskui save vesti bendruomenę. „Kiekvienoje bendruomenėje yra aktyvių žmonių, kurie veikia ir kuria. Kiek aktyvūs jie, tiek aktyvūs šalia esantieji, o nuo tokių kūrybinių bendruomenių aktyvumo priklauso viso miesto gyvenimas“, – sakė renginio vedėjas.

Šeštadienį praleisti dirbtuvėse pasirinko City Alumni Jurbarkas nariai M. Mačiulaitis ir I. Būblaitytė, Jurbarko r. savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatorius Lukas Bakšys, VšĮ „Miško istorijos“ vadovė Modesta Skinkaitienė, Jaunimo reikalų tarybos narys, gimnazistas Irmantas Norkūnas, Eržvilko gimnazistai Simonas Stankaitis ir Arūnė Bakšytė, trumpam užsuko jaunasis verslininkas ir krepšinio entuziastas Karolis Jonušas.

Pasak L. Bakšio, jį sudomino renginio tikslas. „Pats nuolat organizuoju renginius, kviečiu jaunimą. Tikėjausi sutikti nematytų jaunuolių, naujų lyderių“, – sakė jis.

Modesta tikėjosi pasisemti patirties, kaip suaktyvinti jurbarkiečius. Diskusiją, o ne šeštadienį ant sofos, pasirinko Irmantas, Simonas ir Arūnė. Alumnai Matas ir Inga tikėjosi ne tik vaisingos diskusijos apie Jurbarko problemas, bet ir rasti joms tinkamų sprendimų. M. Mačiulaitis į renginį atėjo jau turėdamas idėją, kurią norėtų įgyvendinti – artėjant savivaldybių merų rinkimams surengti kandidatų debatus.

Pabumbėjimo etapas

„Verslo idėjos, judėjimai, iniciatyvos atsiranda iš nepatogumo, nepasitenkinimo. Keliami klausimai ir smalsumas veda į priekį. Todėl dabar klausime ir bambėsime dėl mums nepatinkančių dalykų“, – darbo planą išdėstė A. Žaltkovski.

Pasak jo, šios dirbtuvės neskirtos problemoms išspręsti, tačiau jos gali įkvėpti ieškoti sprendimų ir tikėti, kad kažką galima padaryti.

Klausimų renginio dalyviams kilo įvairių: nuo pasvarstymų, kuo galėtų būti ypatingas Jurbarkas, ar jam pavyzdžiu gali tapti labai išgražėję, bet politinėje korupcijoje skendintys Druskininkai, iki klausimo, kada Jurbarke atsiras geležinkelis. Pasak A. Žaltkovski, geležinkelius stato žmonės, suvienyti bendrų interesų ir idėjos, o miesto išskirtinumas formuojamas žmonių galvose, o ne kažkokiais sprendimais. „Jurbarko išskirtinumu gali tapti bet kas, kuo žmonės patiki. Nebūtinai tai turi būti tiltas“, – įsitikinęs renginio vedėjas.

Problemų, kurios aktualios Jurbarkui, renginio dalyviai ieškojo susibūrę grupelėmis. Vieniems jos liejosi viena po kitos, kiti turėjo gerokai pasukti galvas, kad įvardytų pačias skaudžiausias visuomenės bėdas. Matas ir Inga į užduotį pažvelgė plačiau – jie išskyrė globalesnes problemas: Jurbarko identiteto nebuvimą, bendravimo su kaimyninėmis savivaldybėmis problemas ir žmonių rūpinimąsi tik savo problemomis, nekreipiant dėmesio į viso miesto reikalus. „Kai prisistatau sostinėje, kad esu iš Jurbarko, sulaukiu reakcijos: o kas tai yra? Miestas neturi savo veido ir išskirtinumo“, – tikino M. Mačiulaitis.

Modestai dar iš to laiko, kai gyveno Jurbarke, labiausiai įstrigo mokinių pasyvumas, nenoras prisidėti organizuojant renginius, mokytojų abejingumas ir netgi savotiškas iniciatyvos slopinimas. Kad šios problemos tebeegzistuoja, patvirtino ir Simonas, tikinęs, kad surengti renginius labai sunku dėl to, jog niekas nenori nei prisidėti juos organizuojant, nei vėliau juose dalyvauti.

L. Bakšys didele problema įvardijo visuomenės negeranoriškumą, piktus komentarus ir negatyvą. „Labai gaji mūsų visuomenėje nepagarba, netgi žeminimas. Kai žmonės paskaito komentarus, tai ir nori iš to Jurbarko mauti. Be to, mažai daroma, kad čia liktų perspektyvūs žmonės, įmonės. Jie neskatinami čia likti“, – sakė jaunimo reikalų koordinatorius.

Išsirinko darbus

Jaunimas išsirinko šešias problemas: Jurbarko identiteto nebuvimas, rajono integracija ir bendravimas su kaimynais, žmonių pasyvumas, perspektyvių žmonių išvykimas, negatyvumas bendruomenėje, komunikacijos neefektyvumas.

Išgryninus problemas pasirodė, kad to neužtenka – teks prisiimti atsakomybę jas sprendžiant. „Mes turime judėti mažais žingsneliais. Sukurti judėjimo vektorių, tapti lyderiais, paskui kuriuos judės kiti“, – sakė A. Žaltkovski.

Dirbtuvių dalyviams skirta nauja užduotis – trys grupelės turi išsirinkti po vieną problemą ir numatyti veiksmus, kaip ją spręsti. Šešios iškeltos Jurbarko problemos pasirodė per daug abstrakčios, tad teko leistis ant žemės ir susiplanuoti tokius veiksmus, kuriuos būtų galima įgyvendinti per daugiausia du mėnesius.

Išsirutuliojo trys idėjos, kurias įgyvendins į tris grupeles pasiskirstę dirbtuvių dalyviai. „Pokyčių dirbtuvių idėja – nustatyti ir spręsti problemas čia ir dabar, neįtraukiant į tuos sprendimus valdžios atstovų. Todėl strategines problemas turėjome atidėti ir imtis paprastesnių dalykų“, – sako renginio organizatorius L. Tabulevičius.

Jis drauge su Simonu ir Arūne įsipareigojo suburti bendruomenės lyderius. „Tai nebūtinai turi būti formalios organizacijos. Kviesime prisijungti visus aktyvius žmones. Kviečiame tai daryti jau dabar – prisijungti prie City Alumni bendruomenės, kreiptis tiesiai į mane“, – ragina Lukas.

Ši idėja patinka ir L. Bakšiui. „City Alumni Jurbarkas pakvies aktyviausius į tradicinį kalėdinį alumnų susitikimą. Šis klubas taps atviras visiems, norintiems dirbti savo kraštui. Jaunimui, manau, visai patiktų būti City Alumni dalimi, nes šis susibūrimas jau susikūrė gerą savo vardą“, – sako jis.

Lukas drauge su M. Skinkaitiene bandys įgyvendinti kitą idėją – sukurti feisbuko puslapį, kuriame talpintų įdomiausius ir negirdėtus faktus apie Jurbarką ir taip prisidėtų prie jo vardo garsinimo bei padėtų tapti miestu, kuriuo iš jo kilę didžiuotųsi. Panašus projektas įgyvendintas Šilalėje – ten sukurtas puslapis „Negirdėti faktai apie Šilalę“ jau turi per 3 tūkst. sekėjų ir tampa vis populiaresniu.

Dar viena grupelė dirbtuvių dalyvių bandys suburti mokyklų bendruomenes, ieškos lyderių mokyklose, skatins savivaldą ugdymo įstaigose. „Tai lengva nebus. Ne kartą bandėme burti mokyklų aktyviausius, tačiau tam, kad vyktų bendravimas ir bendros veiklos, neužteka vien susiburti. Bendravimas klostosi ilgai, o šio projekto tikslas – greiti rezultatai“, – ar pavyks įgyvendinti išsikeltus tikslus šiek tiek abejoja L. Bakšys.

Ar dirbtuvėse gimė realios idėjos ir kaip jos bus įgyvendinamos, netrukus pamatysime, nes laiko tam skirta nedaug. Tačiau renginys jau davė naudos – patys aktyviausi bendruomenės nariai, diskusijose rado daug bendro ir gavo įrankius problemoms spręsti – naujas pažintis, palaikymą ir komandą, į kurią galima atsiremti.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook