Balsavimas

Ar tenkina požeminių šiukšlių aikštelių įrengimo kokybė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Savivaldos diena: valdžią ėmė gimnazistai

Savivaldos diena: valdžią ėmė gimnazistai (0)

2016-11-02

Tampa tradicija minint Vietos savivaldos dieną pasiūlyti moksleiviams išbandyti save politikų darbo vietose. Spalio 7 d. į savivaldybę pakviesti visų trijų rajono gimnazijų atstovai susitiko su meru, paskui surengė simuliacinį savivaldybės tarybos posėdį ir užėmę tikrųjų politikų darbo vietas bandė išspręsti jaunimui svarbius klausimus. 

Pamokos mero kabinete...
Jaunimo reikalų koordinatorė Rasida Kalinauskienė gimnazistus ir jų mokytojus pirmiausia vedė į rajono mero darbo kabinetą. 
Kabinetas, kuriame priimami ir su reikalais atėję rajono gyventojai, ir itin garbingi svečiai, niekuo neypatingas: didelis stalas ir kitas, mažesnis – mero darbo vieta. Lentynose gausybė suvenyrų – tai svečių dovanos. „Lietuviai mėgsta vežti dideles, užsieniečiai – mažas, simbolines dovanas, nes didelis daiktas gali būti palaikytas kyšiu“, – pastebėjo meras, pats neseniai dovanų partneriams į Vokietiją vežęs savo žmonos suspaustą sūrį.
Rajono vadovas Skirmantas Mockevičius paprašė moksleivių pasirašyti svečių knygoje ir pasiūlė „pasimatuoti“ mero kėdę, į kurią per rinkimus būna didelis konkursas. Bet ta kėdė, pasak nepartinio ir pirmąkart tiesioginiuose mero rinkimuose išrinkto S. Mockevičiaus, nėra minkšta: merui tenka didžiulė atsakomybė, reikia įgyvendinti rinkėjams duotus pažadus. Tenka juodai dirbti norint pasiekti tikslus ir nebijoti pralaimėti. Kritikuojantieji valdžią turėtų ir savęs paklausti, ką patys padarė, kad visiems būtų geriau. 
Gražiausi darbai, pasak mero, padaromi iš meilės savo kraštui. O mylėti gimtinę išmoko tėvai.
Jurbarko gimnazistas Pijus Bastys, ir pats galvojantis apie politiko karjerą, sakė, jog labiausiai įstrigo mero žodžiai, kad reikia dirbti visiems, o ne visko reikalauti iš valdžios. 
... posėdžių salėje...
Savivaldybės tarybos posėdžių salėje susėdę į politikų darbo vietas gimnazistai ėmėsi gvildenti darbotvarkėje įrašytus tris klausimus. Pirmąjį pristatė Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos vienuoliktokas Adomas Kulikauskas. Nors klausimas buvo „Dėl triukšmo Jaunimo parke problemos ir krepšinio aikštelės sutvarkymo“, pranešėjas kalbėjo tik apie krepšinį. Žinia, triukšmas jaunimui netrukdo, juo skundžiasi tik senjorai...
Vaizdas lauko aikštelėse pasak gimnazisto, esąs nemalonus – danga ištrupėjusi, stovai nulinkę, nulūžusios konstrukcijos. „Siūlau sutvarkyti šias aikšteles“, – pasiūlymas buvo skirtas, žinoma, valdžiai. Paklaustas, koks galėtų būti jaunimo indėlis, gimnazistas sakė: jaunimas jomis naudotųsi.
Valdžia šiuo atveju buvo pats jaunimas, susiskirstęs į tris frakcijas: didžiausią sudarė Jurbarko, mažesnes Veliuonos ir Eržvilko gimnazijos. Posėdį vedė jaunimo išrinkta merė – didžiosios frakcijos atstovė Meda Mačiulaitytė kartu su rajono meru, kuris ėmėsi gelbėti padėtį bei mokyti jaunimą posėdžiauti.
Pažadėjęs, kad ir į simuliacinės tarybos priimtus nutarimus tikroji valdžia atsižvelgs, S. Mockevičius skatino jaunimą įsigilinti į klausimą, nes pranešėjas dažniausiai pasako ne viską arba ne viską vertina objektyviai. Kartais realybė būna kitokia, todėl tarybos nariai turi išsiaiškinti klausinėdami pranešėją. 
Kol frakcijų nariai įsivažiavo, klausinėti teko pačiam merui bei pamokyti jaunimą, kad „manau“, „reikėtų paskaičiuoti“ – ne patys tinkamiusi argumentai norint įrodyti savo tiesą.
Už aikštelių sutvarkymą politiką žaidžiantys gimnazistai balsavo be didesnių diskusijų. Sprendimas priimtas.
Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos atstovė Kamilė Kačinskaitė pristatė klausimą apie savanorystės įgyvendinimo problemas. Mergina teigė, kad trūksta informacijos apie nevyriausybines ir kitas organizacijas, jų veiklą bei galimybes savanoriauti. „Reikėjo nueiti kryžiaus kelius ieškant, kur galima savanoriauti“, – sakė mergina, tik internete sužinojusi apie „Eurodesk“ ir tapusi šios organizacijos savanore. 
Pasak pranešėjos, savanoriavimas tampa svarbus, juo labiau kad nuo 2018 m. stojant į aukštąsias mokyklas už tai bus skiriami papildomi balai.
„Savanorystė padeda išbandyti save renkantis profesiją“, – pritarė ir meras ir papasakojo apie savo vaikus, kurie vasaromis savanoriauja neįgaliųjų stovyklose. Paklausti, kas norėtų dalyvauti savanoriškame darbe, rankas pakėlė visi gimnazistai. Meras dar pasitikslino: pavyzdžui, kiek atsirastų norinčių miesto šventėje ne švęsti, bet savanoriškai dirbti? 
Nutarta, kad mokyklose reikėtų savanorystės koordinatorių. Diskusijoje, kas – mokinys ar mokytojas – galėtų juo būti, gimnazistai buvo linkę pasirinkti mokytoją – bet energingą, viskuo besidomintį, veiklų.
Trečiąjį klausimą – „Dėl sporto erdvių įkūrimo“ – pristatė eržvilkiškis Ernestas Eitutis ir kalbėjo, žinoma, apie Eržvilką. „Kaip galima pasiekti fizinį pasiruošimą, jei nėra treniruoklių? Žmonės nori sportuoti, nori palaikyti tinkamą fizinę formą, laimėti varžybose, iškovoti pergales“, – teigė vaikinas. 
Pasak Ernesto, mokykloje yra štanginė, bet maža, ir įranga jau pasenusi – nesaugu sportuoti su tokiais treniruokliais. „Netelpame toje štanginėje. Blogai, kai turi pasakyti kitam, kad tu negali sportuoti, nes paprasčiausiai nėra vietos“, – dėstė eržvilkiškis ir prašė priimti sprendimą įsteigti naują treniruoklių salę. Jaunimas jai yra nužiūrėjęs ir vietą – labiausiai, pasak pranešėjo, tiktų „kultūrnamis“.
Svarstant šį klausimą atkuto ir frakcijų nariai. Aktyviausiai klausinėjo Jurbarko gimnazistai Miglė Kuskytė, A. Kulikauskas, P. Bastys, veliuonietės Rūta Ordinaitė, Ieva Lekavičiūtė. 
Pranešėjas nepasimetė, net mokinius atlydėjusi socialinė pedagogė Jolita Mockaitienė džiugiai nustebo, kaip šauniai savo poziciją gina devintokas Ernestas. 
Buvo pasiūlymų eržvilkiškiams važinėti sportuoti į Jurbarką. Tvirtai mero pazicijoje pasijutusi M. Mačiulaitytė siūlė pradėti spręsti problemą nuo trenerio. Tokio nėra, sakė pranešėjas, padeda kūno kultūros mokytojas. Bet vaikinai labai motyvuoti, treniruotis gali ir vieni. Nebent, kad kas nesusižeistų... „Jeigu kas suges, patys susimesime ir taisysime, bet jei saugosime, nesuges“, – tvirtino devintokas. Tuo negalėjo patikėti tarybos nariai, o Ernestą parėmė tik eržvilkiškė Emilija Barčauskaitė, papasakojusi, kad taip jau yra buvę: pernai mokiniai susimetė pinigų ir pasistatė skersinį. 
Už balsavo tik 9 – taryba, kurios daugumą sudarė Jurbarko gimnazistai, nepritarė naujai treniruoklių salei Eržvilke. 
... skirstantis
„Nepavyko įtikinti tarybos narių. Pamatėte, kad sunku apginti net pačią geriausią idėją, bet, manau, kad paūgėjote visa galva“, – pasibaigus posėdžiui sakė meras.
Su savivaldybės administracija, kuri įgyvendina tarybos sprendimus, supažindino specialistė Edita Pažereckaitė. Pasak jos, administracijos darbuotojų amžiaus vidurkis 47 metai – gana didelis, todėl specialistė kvietė jaunimą baigus mokslą grįžti dirbti savivaldoje. Ir pamokė, kaip rašyti prašymą – elementaru, tačiau iš savo darbo praktikos personalo specialistė žino, kad daugeliui baigusiųjų aukštuosius mokslus tai neįveikiama užduotis. 
Dėkodamas į savivaldybę gimnazistus palydėjusiems mokytojams Jonui Laurinaičiui, Jolantai Gudelienei, Rasai Klasauskaitei, J. Mockaitienei, meras sakė, kad nesvarbu, kur gyveni, svarbu – kas tave moko. Mokiniams įteikė po rašiklį – gimnazistai sakė, kad ir šiais technologijų laikais dažniausiai rašo ranka.
Eržvilkiškis E. Eitutis iš salės ėjo nusiminęs. „Mes esame šokiruoti. Miesto žmonėms lengviau, jie pereina per gatvę ir sporto klubas. O iš kaimo važinėti labai brangu ir laiko užima. Bet važinėju, nes sportas – mano gyvenimo būdas. Bet ne visi gali važinėti“, – stengęsis apginti didelės Eržvilko sporto bendruomenės interesus vaikinas neslėpė apmaudo. 
Padėtį pataisė rajono meras, dar kartą išklausęs devintoko Ernesto kartu su bičiuliu Augustinu Sutkaičiu išdėstytą problemą bei pažadėjęs ją spręsti. 
Danutė Karopčikienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook