Balsavimas

Ar tenkina požeminių šiukšlių aikštelių įrengimo kokybė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Sėkmės istorija, kurios dar nėra

Sėkmės istorija, kurios dar nėra (0)

2018-10-03

Trečiadienį į Jurbarko viešąją biblioteką atėjusieji susitikti su reperiu, įvairių socialinių projektų, nacionalinės ekspedicijos dalyviu Gabrieliumi Liaudansku-Svaru kvatojo susiėmę už pilvų, klausėsi neįtikėtinų ir kasdienių istorijų, o namo, patys to nežinodami, išsinešė šūsnį tose istorijose gerai paslėptų patarimų ir drąsos gyventi savo gyvenimą. Svaras gi į Vilnių išsivežė smalsių jaunų akių žvilgsnį, kurį, pasak jo, įdėsiąs į kokią naują dainą. 

Kodėl jam trečioje klasėje prilipo Svaro pravardė, G. Liaudansas neatsimena, tačiau ji niekada nemaišė, greičiau prigijo, kad reperį dauguma žmonių tik taip ir vadina. Svaras bene geriausiai žinomas dėl savo muzikinės veiklos drąsiais tekstais garsėjančioje hip-hopo grupėje „G&G Sindikatas“. Gabrielius – šios grupės įkūrėjas. Tačiau, pasak atlikėjo, muzika jo gyvenime užima vos 20 proc., kitas laikas skirtas socialinei veiklai, projektams, dalyvavimui Šaulių sąjungoje, piešimui, šeimai.

„Mane kartais kviečia papasakoti savo sekmės istoriją. Bet jos dar nėra. Aš bet kada galiu susimauti. Jei ne, tai gal man numirus kažkas tokią parašys“, – juokėsi Svaras.

Atviras ir iškalbus svečias patikino, kad iki to, ką veikia dabar, jam teko nueiti įlgą ir įdomų kelią. „Kad ir kaip nepatikimai atrodau, esu baigęs aukštąjį mokslą, netgi žmoną ir du vaikus turiu“, – prisistatė puikų jumoro jausmą turintis Gabrielius.

Paauglystėje G. Liaudanskas buvo gatvės vaikas, jį pažinojo visi mikrorajono įgaliotiniai. Dėl savo energingo būdo, polinkio ginčytis ir gyvenimo būdo Svarui teko pakeisti ne vieną mokyklą – iš dažnos jį greit išmesdavo.

„Begalę kartų esu nuvylęs savo mamą. Visada žinojau, kad ji mane myli ir viską atleis. Dabartine savo veikla galbūt noriu kompensuoti savo blogą elgesį“, – atviravo atlikėjas.

Būdamas 18-os G. Liaudanskas, kaip ir dauguma jaunuolių, neįsivaizdavo, kuo norėtų būti. „Man patiko repas ir motociklai, o mokslų apie tai nebuvo, tai nusižiūrėjau nuo geriausio klasioko ir stojau į teisę. Įsivaizduojat, ką sakė mano gatvės chebra ir įgaliotiniai!“ – juokėsi reperis. Kai kiti verkė, kad neįstojo, Gabrielius ašarojo, kad įstojo – to norėjo mama, patarė klasiokai, draugai.

„Nesimokom iš knygų ir vieni iš kitų. Mokomės tik iš savo klaidų. Kai kuriose situacijose klysti privalu. Tai buvo mano klaida, kuri tęsėsi trejus metus. Vėliau mokslus mečiau. Neleiskite, kad jus kas spaustų. Žmogus turi būti laisvas ir daryti tik tai, ką nori“, – patarė reperis.

Vėliau G. Liaudanskas baigė edukologijos mokslus ir tapo mokytoju, tačiau dirba tik neformaliojo švietimo projektuose, mokykloje jam būtų per daug rėmų.

Į repą Svaras ėjo taip pat aplinkkeliais. Groti pradėjo, pasak jo, todėl, kad buvo negražus ir merginos nežiūrėjo – paauglystėje niekas į vidines savybes nežiūri, o muzikantai buvo populiarūs. Pirmoji keturiolikmečių pankų grupė vadinosi „Depresija“. Grupė turėjo šešis „gabalus“, bet didžiausias pasiekimas buvo masinės muštynės.

Link repo Gabrielių pastūmėjo nelegaliame muzikos turguje, kuris veikdavo Antakalnio miškelyje, iš vieno prekiautojo gautas nemokamas primityvaus repo pradininkų, grupės „Afrika Bambaataa“ albumas. „Man ta muzika nepatiko, tačiau supratau, kad repo muzikoje galima naudoti labai daug žodžių ir daug pasakyti, ne taip kaip roko dainose. Repas – tiems, kas neišsikalba. Aš buvau labai drovus vaikas, mokykloje prie lentos sunku buvo žodį ištarti. Man reikėjo kažkur išsikalbėti“, – sakė Svaras, kurio dainų tekstai gali užimti ir keletą puslapių.

Pasak atlikėjo, iš pradžių lipant į sceną apimdavo nenusakoma baimė, teko ir žodžius pamiršti, tačiau pasitikėjimas savo jėgomis atsiranda tik kažką darant, o visko mesti neleido aistra tam, ką daro. „Jūs gi jaučiat, ar atlikėjas scenoje jaučiasi gerai, daro tai, kas jam svarbu. Jei kažką darote, tai turi būti tikra“, – sakė Svaras.

Pasak atlikėjo, viskas, ką žmogus padaro,tai tik todėl, kad išdrįso, o jei nepadarė, tai todėl, kad „sysiojo į kelnes“. „Nėra ko bijoti. Visada reikia išdrįsti. Kas gali atsitikti, jei kažką padarysit ar paklausit? Nieko. Tik tiek, kad žinosit daugiau. Žmonės turi kalbėtis, nes tik tada galima įdomiai gyventi. O drąsos reikia ir tam, kad gyventum savo gyvenimą“, – jaunuosius jurbarkiečius drąsino svečias.

Kartais drąsa būna nepamatuota. Dar viena G. Liaudansko aistra – meilė greitiems motociklams porą kartų baigėsi liūdnai. „Mane dukart surinko ant operacinio stalo. Palaidojau jau aštuonis savo draugus motociklininkus. Mes nepasimokydavom iš tragedijų. Vėl sėsdavom ant „britvų“. Bet atėjo laikas, kai nebenorėjau, kad vaikams mane parneštų gabalais, tad nuo 2007 m. ant motociklo nesėdu. Apsisprendžiau greit ir visam laikui“, – patirtimi dalijosi Svaras. Reperis ir rūkyti metė per sekundę. „Taip jau yra. Jei aš kažką nusprendžiu, tai ir darau. Kai sako, kad labai nori, bet negali, vadinasi – nenori“, – mano jis.

G. Liaudanskas ragino jaunimą nebijoti išbandyti įvairius dalykus. „Kartais suaugusieji bamba, kad esat nepastovūs – vieną dieną renkatės vienokį užsiėmimą, kitą dieną norit jau kito. Taip ir turi būti. Kaip kitaip sužinoti, ką galite ir kas patinka? Gal aš būčiau geriausias pasaulyje naikintuvo pilotas, bet aš nebandžiau juo skristi“, – šypsojosi svečias.

Jis nesutinka ir su nuomone, kad pinigai – blogis. „Pinigai – normalus ir būtinas dalykas. Poreikiams tenkinti, svajonėms pildyti. Svarbu, kad jie netaptų tikslu, o būtų tik priemone“, – įsitikinęs Svaras.

Turėdamas daug įvairios patirties G. Liaudanskas vis tik nesiryžta patarti jaunimui, kaip reikia atrasti save. „Aš, manau, ir pats savęs dar neatradau. Recepto nėra. Tik prieš priimant svarbius sprendimus reikia žvilgtelėti bent pora žingsnių į priekį – kur tas sprendimas veda. O kai kada reikia pagyventi ir tuštybėje, nieko nedarant, ir tada gal išryškės gyvenimo kryptis“, – sakė atlikėjas. Pasak jo, daug patirties ir išminties galima rasti knygose. Svaras jas skaito nuolat, o namuose sukaupta didžiulė biblioteka.

Svaro pasakojimuose – taip pat daug išminties ir patarimų, nevirstančių pamokslais, kuriems jaunas žmogus natūraliai priešinasi ir nori prieštarauti. Negali nesutikti ir su šia G. Liaudansko-Svaro mintimi: „Kai ateis galas, neklausiu savęs, ar padariau pasaulį geresnį. Svarbiausia, ar bandžiau tai padaryti.“

Jūratė Stanaitienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook