Balsavimas

Ar tenkina požeminių šiukšlių aikštelių įrengimo kokybė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Skautavimo beribės galimybės

Skautavimo beribės galimybės (0)

2017-08-30

Tradicinė Tauragės krašto skautų stovykla šiemet vadinosi „Laiko Tiltai“. Rugpjūčio pradžioje į Žąsino kaimą Šilalės rajone ji subūrė 130 skautų iš Jurbarko, Šakių, Šilalės mokyklų draugovių. Buvo stovyklautojų ir iš Kauno, Telšių, Klaipėdos, dalyvavo ir Vilniaus lenkų skautai – hercerai. Stovyklos programą sudarė vyresnioji skautė Silvija Bialoglovytė su šaunia sesių ir brolių (taip skautų organizacijos nariai kreipiasi vienas į kitą) komanda.

Nemenkas iššūkis

Jurbarko rajone veikia 6 skautų draugovės – Jurbarko Vytauto Didžiojo mokykloje – Martyno Jankaus draugovė, Naujamiesčio – Romualdo Marcinkaus, Raudonėje ir Veliuonos gimnazijoje – Kunigaikščio Gedimino, Viešvilėje – „Karšuvos“, Smalininkuose – „Nemuno“. Mokytojos Sigita Norkienė, Vaida Beinarienė, Ugnė Beinarytė, Eglė Gečaitė ir Jolita Štrimienė, Danutė Daunorienė jau yra išugdžiusios skautų, kurie tampa pagalbininkais organizuojant ir draugovių renginius, ir krašto stovyklas.

Viena tokių – S. Bialoglovytė, skautišką veiklą pradėjusi Smalininkų „Nemuno“ draugovėje. „Laiko tiltų“ vyriausioji programos sudarytoja yra Lietuvos edukologijos universiteto antro kurso pradinio ugdymo pedagogikos studentė. Be to, dirba Ugdymo plėtotės centre, IT skyriaus specialiste. Anksčiau Silvija baigė vizualinės komunikacijos studijas Tarptautinėje teisės ir verslo aukštojoje mokykloje ir 10 mėnesių savanoriavo Bulgarijos skautų organizacijoje. 

Sudaryti krašto skautų stovyklos programą – nemenkas iššūkis, tad Silvija ilgai nedelsusi pradėjo telkti komandą. „Patirtis rodė, kad geriausia rinktis žmones, kurie norėtų save išbandyti ir galėtų geriausiai atsiskleisti, kurie ruoštų programą skirtingoms vaikų amžiaus grupėms. Už jaunesniųjų skautų (6-9 m.) programą tapo atsakingas vytis brolis Andrius Bakanas. Už 10-13 m. skautus, kurių grupė yra didžiausia, – sesės Vitalija Milkerytė, Milda Prūsaitytė ir Agnė Dambrauskaitė.  Vriausiųjų – patyrusių skautų (14-17 m.) programą rengė sesės Julita Gudlenkytė ir Eglė Dinapaitė ir brolis Stasys Piliutis. Mano užduotis buvo išgryninti temą, koordinuoti idėjas, paruošti bendras stovyklos dalyvių veiklas, taip pat daug bendrauti ir bendradarbiauti su stovyklos viršininke Elvyra Gadeikiene. Tai buvo iššūkis, bet ir milžiniškas malonumas, nes visi šie žmonės savo darbus atliko nepriekaištingai, iškilus neaiškumų tardavomės ir derindavomės“, – pasakoja Silvija.

Skautų stovyklos įdomios, čia viskas vyksta per patyrimą, darant ir bendradarbiaujant, pažįstant gamtos ir stovyklavimo dėsnius.

Laiko tiltais

Kiekvienai stovyklai stengiamasi atrasti išskirtinę temą, kuri būtų aktuali ir turėtų pakankamai potencialo būti išplėtota. Šiemet nuspręsta programą sieti su reikšmingiausiais Lietuvos istorijos laikmečiais – nuo pirmojo Lietuvos vardo paminėjimo iki šių dienų. Ši tema, pasak S. Bialoglovytės, gimė savaime: „Kitąmet švęsime Lietuvos atkūrimo ir skautiško judėjimo Lietuvoje šimtmetį, todėl norėjosi didesnį dėmesį skirti tėvynės istorijos pažinimui ir patriotiškumo suvokimui. O pavadinimas „Laiko Tiltai“ – nes LT ir kelionės per laikmečius labai „susirišo.“

Kiekviena stovyklos diena buvo skirta vis kitam laikmečiui: LDK, baudžiava, tremtys, okupacija, nepriklausomybės atgavimas, laisvė. „Paskutinioji diena pagal planą turėjo būti stovyklos vainikavimas ir tapti „vinimi“, kai visi džiaugiasi ir mėgaujasi ilgai laukta iškovota nepriklausomybe. „Visgi įspūdingiausia nominuočiau „okupacijos“ dieną. Iš tiesų nesitikėjau, kad ir vaikai, ir visi suaugusieji taip įsijaus į šį žaidimą, prisitaikys prie pakeistos dienotvarkės, įvestų taisyklių ir absurdiškų apribojimų. Nors vaikai buvo skatinami vykdyti rezistencinį judėjimą ir skleisti lietuvybę, tai vis tiek „mušė“ mano bet kokių lūkesčių lubas. Išgirdę tikras mūsų partizanų istorijas, apie dainuojančią revoliuciją ir intelektualinį protėvių pasipriešinimą priespaudai, vaikai labai greitai įsijautė į temą ir tyliai ir apgalvotai kūrė savo pasipriešinimo planus, būrėsi į bendruomenes ir komandiškai įgyvendindavo išsikeltus tikslus. Žinokit, to jokiais žodžiais nenupasakosi, tai reikėtų patiems pamatyti, išgirsti ir išgyventi“, – tikino skautė. 

Silvija pirmą kartą buvo atsakinga už stovyklos programą, todėl, neslėpė, turėjusi nemažai streso, nes norėjo, kad viskas būtų idealu, vyktų taip, kaip buvo numatyta, suplanuoja. „Iš esmės viskas taip ir buvo. Einant dienoms supratau, kad maži pasikeitimai programoje yra visiškai normalu, svarbiausia kalbėtis, būti lanksčiam ir, kaip viena sesė pasakė, nebijoti džiazuoti, nes svarbiausia, kad visiems būtų smagu. Ir buvo. Po stovyklos girdėjau tik teigiamus atsiliepimus, vadinasi, viskas buvo taip, kaip ir turėjo būti“, – apibendrino ji.

Skautų organizacijai priklauso įvairaus amžiaus žmonės – nuo vaikų iki suaugusiųjų, pavyzdžiui, skautas nuo vaikystės yra Prezidentas Valdas Adamkus. Visiems užtenka veiklos, vyresnieji rūpinasi jaunesniais ir, pasak Silvijos, nė vienas nelieka be pareigų.

Visam gyvenimui

„Skautai nėra tik mokyklinis būrelis. Toks požiūris dažnas galbūt dėl to, kad skautams vadovauja mokytojai. Tačiau didesniuose miestuose vadovais tampa ir ne mokytojai, o įvairių kitų profesijų atstovai ar studentai, kurie savanoriškai savo laisvą laiką skiria šiai veiklai. Skautavimas gali tęstis visą tavo gyvenimą. Tuo ir šauni ši organizacija, nes mes patys ją pasirenkame“, – sakė Silvija.

Mergina teigia, kad ši veikla jai yra prasmingiausias dalykas gyvenime: „Tai judėjimas, kuriuo per 15 savo skautavimo metų nė karto nesuabejojau. Šventai tikiu šio judėjimo idėja ir teikiama nauda visuomenei, žmogui. Dažniausiai net nesusimąstau, kodėl tai darau. Tiesiog darau. Darau, nes kažkas darė prieš mane, kažkas darė man. Bet po kiekvienos stovyklos ar kito renginio ateina suvokimas ir supratimas, kad prie kiekvieno iš čia buvusio vaiko asmeninio augimo, tobulėjimo ar tiesiog naudingo laiko praleidimo prisidėjau ir aš. Po kiekvienos stovyklos pasidžiaugiu ją organizavusių vadovų komanda, kurie besąlygiškai prisideda prie bendro tikslo įgyvendinimo, tai įkvepia mane tolimesniems darbams.“

Skautavime Silvija teigia atradusi beribes tobulėjimo ir augimo galimybes. „Lietuvoje yra daugybė skautų vyčių ir vyresniųjų skaučių vienetų (brolių ir sesių atskirai), kurie užsiima vyresnio nei 18 m. jaunimo ugdymu. Šiuo metu esu vieno iš tokių vienetų – „Brėkštos“ vyresnsiųjų skaučių būrelio pirmininkė. Taip pat Lietuvoje aktyviai veikia Studentų skautų organizacija, jungianti akademinę skautų bendruomenę. Galiausiai visuomet galima prisijungti ar prisidėti prie organizacijos valdymo Taryboje, Pirmijoje, Etikos arba Kontrolės komisijose. Žodžiu, pasirinkti tikrai yra iš ko“, – sakė ji.

Danutė KAROPČIKIENĖ



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook