Balsavimas

Ar pritartumėte Vidos Rekešienės ir Dariaus Juodaičio grįžimui į rajono politiką?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Skautų konferencijoje – dainos, istorija ir nuoširdūs pokalbiai

Skautų konferencijoje – dainos, istorija ir nuoširdūs pokalbiai (0)

2018-12-30

Guodžio 1 d. Jurbarko viešoji biblioteka atgijo nuo jaunų balsų, skambių šūkių ir uniformuotų jaunuolių klegesio. Čia vyko Lietuvos skautijos Tauragės krašto skautų konferencija „Skautavimas – gyvenimo mokykla“, skirta Lietuvos skautų šimtmečiui.

Tradicinis konkursas

Renginyje dalyvavo penkios Jurbarko miesto ir rajono draugovės, Lukšių gimnazijos skautai ir jūrų skautai iš Tauragės. Konferencija pradėta skautų ir Lietuvos vėliavų pagerbimu, o pirmoji jos dalis buvo skirta dainoms – vyko XX konkurso „Gražių dainelių daug girdėjau 2019“ atrankinis turas.

Lietuvos skautijos organizuojamas konkursas, skirtas vyriausiajam skautininkui Feliksui Šakaliui atminti. Tradiciniu kasmet vykstančiu nacionaliniu skautų dainų konkursu siekiama skatinti skautus dainuoti ir populiarinti savo krašto dainas. Konkurso dalyvius vertino F. Šakalio dukra Almė Jurevičienė ir Tauragės krašto skautų seniūnas Dainius Večerskas.

Konkurse skautai varžosi keliose amžiaus grupėse, išskirtos ir skautų vadovų bei šeimų kategorijos. Ir jaunesnieji, ir vyresnieji skautai privalėjo atlikti dainą „Giedu giesmelę“. Antrojoje jaunesniųjų skautų lietuvių liaudies dainoje privalėjo būti žodis ąžuolas. Vyresnieji skautai dainavo dainą „Laužų karta“. Trečiąją dainą abi grupės rinkosi laisvai.

Stebino išradingumu

Konkurse pasirodė keturi kolektyvai. Daug plojimų sulaukė „Karšuvos“ draugovės iš Viešvilės skaučių ansamblis „Lelijos“. Teklė Kucinaitė, Viltė Strikaitė, Ugnė Kuniauskaitė, Miglė Šašytė ir Armanda Urpšaitė žiūrovus pralinksmino originalia lietuvių liaudies dainų popuri. Merginas konkursui paruošė „Karšuvos“ draugovės vadovė Eglė Gečaitė ir muzikos mokytoją Kristina Martinaitytė-Glinskienė.

Profesionaliai ir labai išradingai pasirodė „Vadovų trio“ – Andrius Bakanas, Mindaugas Rimkus ir Eglė Saročkaitė. Šie jaunuoliai ir dar vienas skautas Povilas Kripas yra dainos „Laužų karta“ autoriai. „Šiemet buvo tautinė, skautų šimtmečio stovykla Rumšiškėse „Laužų karta“. Visada stovyklos turi savo oficialią dainą. Dar 2016 m. paskelbus stovyklos dainos konkursą suklusau ir su dar dviem broliais Mindaugu ir Povilu sukūrėme tekstą dainai „Laužų karta“. O melodijai idėjų mestelėjo sesė Eglė. Kaip tikri studentai paskutinę naktį su Mindaugu Kaune, skautų name, 3 val. ryto pabaigėme dainą ir išsiuntėme komisijai. Nors mūsų daina netapo šimtmečio stovyklos daina, tačiau buvo įrašyta į Šimtmečio dainų CD albumą! Skautų dainų konkurso komisija pastebėjo mūsų dainos reikšmę skautams ir įrašė nuostatuose kaip privalomąją XX–ojo konkurso dainą“, – pasakoja skautų vadovas A. Bakanas.

Jaunesnieji skautai iš „Karšuvos“ draugijos pasivadino „Vilkai“. Karolina Glinskaitė, Gabrielė Glinskaitė, Martynas Šašys ir Oskaras Urpšas savo balsais ir linksmumu nenusileido vyresniesiems ir žiūrovų buvo palydėti gausiais plojimais ir šūkiu: „Oi tai buvo, tai nutiko – mums labai labai patiko!“

Paskutinės pasirodė elegantiškos ir švelnios Tauragės krašto vyresniųjų skaučių ansamblio „Brėkštos“ narės. Ne dainuoti į sceną išėjo viešvilietis Gražvydas Stanevičius. Šešis kartus raiškiojo skaitymo konkurse dalyvavęs ir laurus skynęs skautas perskaitė smagią, visus skautus kvatoti privertusią ištrauką apie paauglių meilę iš Dainos Opolskaitės knygos „Ir vienąkart. Riči“.

Laimėtojai – visi

„Laimėtojus išrinkti nebuvo sunku. Gera būti tarp žmonių, kurie džiaugiasi, kai dainuoja“, – sakė komisijos vadovė A. Jurevičienė.

Dainas, kurias konkurse turėjo atlikti skautai, komisija rinko atsižvelgdama į jubiliejinius Lietuvai metus. Žodžius dainai „Giedu giesmelę“ sukūrė poetas Antanas Baranauskas, harmonizavo Juozas Naujalis. „Tai – pirmoji tautinio atgimimo giesmė“, – sakė A. Jurevičienė. Pasak jos, skautų sukurta daina „Laužų karta“, nors netapo šimtmečio stovyklos himnu, tarp skautų paplito ir yra visur dainuojama.

A. Jurevičienė paskelbė, kad į konkurso „Gražių dainelių daug girdėjau 2019“ finalą, kuris vyks sausio 19 d. Kaune, kviečiami visi atrankos dalyviai. „Dainuokite garsiai, širdimi ir nepamirškite brolio Felikso“, – skautams linkėjo vertinimo komisijos vadovė.

Šimtametė istorija

Konferencijos dalyviai su 100 metų siekiančia skautijos istorija galėjo susipažinti keliaujančios parodos „Lietuvos skautai dalijasi šimtmečio akimirkomis“ dešimtyje stendų. Dešimtmečiais pristatoma istorija, pateikta nuotraukomis ir trumpais tekstais, apkeliavo jau ne vieną Lietuvos miestą.

Skautijos istoriją pasakojo paskautininkė Nomeda Bepirštytė, skauto priesaiką davusi dar 1989 m. Ji – ir knygos „Lietuviškoji skautija 1986–2018“ sudarytoja.

Skautų judėjimą prieš 111 m. pradėjo anglų karininkas Robert Baden-Powell. Lietuvoje skautų idėjas pradėjo įgyvendinti taip pat kariuomenės atstovas Petras Jurgeliavičius – Jurgėla. Jis vienoje gimnazijoje 1918 m. spalio 1 d. skaitė paskaitą apie skautų judėjimą, po kurios 2 mergaitės ir 10 berniukų susibūrė į skiltį. Lygiai po mėnesio įvyko Vilniaus lietuvių skautų ir skaučių draugovės pirmoji sueiga. Ši data yra laikoma oficialia skautų veiklos Lietuvoje pradžia.

Tauragės krašte skautai pirmiausia pradėjo burtis Jurbarke – 1926 m. įkurtos Birutės, Kęstučio ir Gražinos draugovės, pradėtas leisti laikraštis „Žvalgas“, 1930 m. įsteigiamas tuntas, vėliau susikuria T. Vaižganto draugovė ir jūrų skautų valtis. „Skautai pirmieji pradėjo tvarkyti apleistus kapus, kūrė naujas tradicijas. Rinkdama medžiagą apie Jurbarko skautus radau paminėtus netgi skautus slidininkus“, – sakė sesė Nomeda. Tauragės krašte skautų organizacija susikūrė 1927 m.

Šio krašto skautai įsiliejo į Lietuvos skautijos gyvenimą. Judėjimą palaikė prezidentas Antanas Smetona, skautu buvo partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, vėliau – Valdas Adamkus, generolas Jonas Kronkaitis.

Sovietmečiu skautų tradicijas išlaikė lietuvių išeivija, tremtiniai. Tai buvo organizacija, kuri pirmoji pradėjo busti siekiant Lietuvos nepriklausomybės 1988-89 m. 1988 metais lapkričio 14-ąją Vilniuje buvo įkurtas štabas, kuris skelbė, jog laukiami visi, norintys tapti skautais. Jau kitų metų vasario pabaigoje buvo užregistruota apie 3000 narių iš visos Lietuvos. 1989 m. skautai jau turėjo uniformą, o jų pasirodymas viešumoje teikė vilčių dėl greito Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

„Skautybės esmė – ne mokėjimas rišti visokius mazgus ir žinoti 10 įstatų, o tai, kad kiekvienas turi kasdien padaryti gerą darbą, pasaulį palikti geresniu. Tarnauti Dievui, Tėvynei ir Artimui. Mes esame kūrėjai“, – skautų misiją priminė sesė Nomeda.

Prasmingi pokalbiai

Skautų organizacija – didžiausias jaunimo judėjimas pasaulyje. Jame veikia daugiau nei 30 milijonų skautų ir skaučių, jaunimo ir suaugusiųjų, 160 šalių ir vietovių. Per visą skautų istoriją judėjimui priklausė per 580 milijonų žmonių.

Apie Tauragės krašto skautų veiklą pasakojo brolis Dainius Večerskas. Čia skautų veikla atsikūrė 1991 m. Smalininkuose susikūrus „Nemuno“ draugovei. Tauragės krašte šiuo metu veikia 2 tuntai, 10 draugovių ir 1 vyr. skaučių būrelis. Skautų veikloje dalyvauja apie 250 skautų.

Konferencijoje savanorystės įspūdžiais iš Ugandos dalijosi Tauragės skautų vadovė Rita Grigalienė, vyko „Pašnekesiai prie skautiško laužo“. Penki jau patyrę skautai dalijosi patirtimi, mintimis apie tai, kaip skautų veikla pakeitė jų požiūrį į pasaulį, draugystę, bendruomeniškumą. Pašnekesyje dalyvavo skautų vadovės Jolita Štrimienė ir Silvija Bialaglovytė, iš Jurbarko kilusi Milda Miliūnė ir neseniai skautu tapęs jos vyras Tadas Miliūnas, skauto Justino mama Živilė Jakštienė ir skautas Dominykas Urbštas iš Lukšių.

Konferencija baigėsi užsiėmimais grupėse: „Tarnystė Dievui – teikia prasmę gyventi“, „Tarnystė Tėvynei – teikia prasmę gyventi“, „Tarnystė Artimui – teikia prasmę gyventi“. Visos veiklos, pokalbiai ir skautų papasakota patirtis tik patvirtino, kad skautavimas iš tiesų yra pati geriausia gyvenimo mokykla.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook