Minimalios algos Europos Sąjungoje (ES) gali itin skirtis. Pavyzdžiui, mažiausia minimali alga šiuo metu yra Bulgarijoje (551 Eur), o aukščiausia – Liuksemburge (2 638 Eur). Vis dėlto, kaip aiškina LRT.lt kalbinti ekspertai, šiuo atveju svarbu atsižvelgti į perkamosios galios skirtumus. Ekonomistų vertinimu, Lietuvoje minimali alga pagal perkamąją galią yra vidutiniška.
SEB banko skaičiavimai rodo, kad pernai minimali alga Lietuvoje augo bene sparčiausiai. Nuo praėjusių metų uždirbančiųjų mažiausiai pajamos didėjo 114 eurų (nuo 924 iki 1038 eurų prieš mokesčius) arba 12 proc.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nuo 2021 m., kai minimali alga siekė 642 eurus popieriuje, mažiausiai uždirbančiųjų pajamos išaugo 44 proc. Ministerija taip pat skelbia, kad tai vienas didžiausių minimalios algos augimų tarp EBPO valstybių.
https://e.infogram.com/d459fd97-b456-47d2-8bed-3de1ebcc9147?parent_url=https%3A%2F%2Fwww.lrt.lt%2Fnaujienos%2Fverslas%2F4%2F2478070%2F2-tukst-euru-dydzio-minimalios-algos-kurios-europos-salys-gali-jomis-pasigirti&src=embed#async_embed
Sėkmės pavyzdys – Vokietija
„Bigbank“ vyriausiojo ekonomisto Raulio Eametso teigimu, mažiausia minimali alga iš Europos Sąjungos šalių šiuo metu yra Bulgarijoje ir tesiekia 551 eurą. Aukščiausia minimali alga yra Liuksemburge ir siekia 2 638 eurus.
Be Liuksemburgo, pastebėjo „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė, didžiausia minimali alga prieš mokesčius taip pat yra Airijoje (2 282 eurai) ir Nyderlanduose (2 193 eurai).

Darbuotojas | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Vertindamas minimalios algos augimą Lietuvoje, R. Eametsas pastebėjo, kad per pastaruosius 10 metų mažiausios pajamos šalyje vidutiniškai augo po 13,2 proc. per metus. Anot ekonomisto, geresnį rodiklį rodė tik Rumunija (14,1 proc.). Mažiausias vidutinis metinis augimas fiksuotas Prancūzijoje (2,1 proc.).
Geriausia situacija yra Vokietijoje.
R. Eametsas
R. Eametsas taip pat atkreipė dėmesį, kad kai kurios šalys, pavyzdžiui, Danija, Italija, Austrija, Suomija ir Švedija įteisintos minimalios algos neturi visai. Jose nustatytas minimalus darbo užmokestis, dėl jo susitaria socialiniai partneriai nacionaliniu lygmeniu, o ne įstatymu.
Vokietijoje dėl MMA susitarta ne federaliniu lygmeniu, dėl to susitaria socialiniai partneriai. Todėl svarbu palyginti, kokią perkamąją galią minimalus atlyginimas turi šalyje.

Raul Eamets | Pranešimo autorių nuotr.
„Geriausia situacija yra Vokietijoje, minimalų atlyginimą uždirbantys darbuotojai puikiai gyvena ir Lenkijoje. Lietuvoje minimalios algos dydis pagal perkamąją galią yra vidutiniškas ir patenka į kategoriją su Portugalija, Graikija, Vengrija. Prasčiausiai situacija atrodo Estijoje“, – LRT.lt vardijo R. Eametsas.

„Swedbank“ info. | „Swedbank“ iliustracija
G. Ilekytė taip pat antrino – net jeigu minimalus atlyginimas siekia kelis tūkstančius, išlieka klausimas, kiek gyventojas toje šalyje už šį atlyginimą gali įpirkti dėl skirtingo kainų lygio.

„Swedbank“ info. | „Swedbank“ iliustracija
Šiuo atveju, įvertinus kainų lygį, pritarė ekonomistė, didžiausias minimalus atlyginimas būtų Vokietijoje (1 992 eurai), Liuksemburge (1969 eurai), Nyderlanduose (1 875 eurai). Mažiausias – Estijoje (878 eurai), Latvijoje (902 eurai) ir Bulgarijoje (931 euras).
„Šiuo atveju, gyventojams, gaunantiems mažiausias pajamas, geriausios šalys yra Vokietija, Liuksemburgas, Nyderlandai“, – LRT.lt teigė G. Ilekytė.

Greta Ilekytė | „Swedbank“ nuotr.
Minimalią algą reikia kelti atsargiai?
Paklaustas, kokie veiksniai lemia skirtumus tarp minimalių pajamų Europos Sąjungos šalyse, R. Eametsas akcentavo valstybių ekonominę padėtį.
„Bent jau ilguoju laikotarpiu šalis negali pasiūlyti didelės minimalios algos, jeigu vidutinis atlyginimas nėra atitinkamai didelis. Daugelyje šalių minimali alga siekia apie 50 proc. vidutinės algos, kai kur – mažiau ar šiek tiek daugiau. Tačiau, tarkime, 70 proc. vidutinės algos siekianti minimali alga tikriausiai tiesiog sugriautų ekonomiką“, – svarstė R. Eametsas.

Pardavėjas-konsultantas, asociatyvi nuotr. | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Ekonomistas daro prielaidą, kad minimalaus darbo užmokesčio dydis ir vaidmuo taip pat priklauso nuo profesinių sąjungų stiprumo. Europos Sąjungoje jos turi labai skirtingą galią. „Baltijos šalyse jos nėra itin stiprios, o gal net silpnos, todėl ir minimalios algos čia nėra itin didelės“, – teigė manantis jis.
Apibendrindamas, R. Eametsas teigė, kad Europos kontekste Lietuva atrodo ganėtinai vidutiniškai – pagal perkamąją galią yra viduryje, tarp Kroatijos ir Portugalijos, kol kaimyninės Latvija ir Estija, jo žodžiais, „velkasi“ pačiame sąrašo gale.
Tiesa, G. Ilekytės manymu, minimalią algą reikia kelti atsargiai, kad darbdaviai sugebėtų tokį atlyginimą mokėti. Kitu atveju, perspėjo ekonomistė, galima matyti nemažai šalutinių poveikių. Vienas jų yra išaugęs nedarbas. Kitas aspektas, anot analitikės, yra produktyvumo augimas.

Siuvykla (asociatyvi nuotr.) | Ž. Gedvilos / BNS nuotr.
„Praėjusiais metais matėme, kad apie bankrotus skelbė nemažai drabužių siuvimo įmonių. Drabužių siuvimo sektoriuje itin sunku automatizuoti procesus, reikia daug darbuotojų. Taigi, kylant minimaliam darbo užmokesčiui, įmonių produkcija yra mažiau konkurencinga. Negana to, įmonės susiduria ir su itin aršia konkurencija iš Azijos šalių, ypač Kinijos ar Bangladešo“, – dėstė G. Ilekytė.
Kylant minimaliam darbo užmokesčiui, įmonių produkcija yra mažiau konkurencinga.
G. Ilekytė
Apibendrindama, G. Ilekytė akcentavo, kad nors minimalią algą gauna vos keli procentai dirbančiųjų visą darbo dieną, minimalios algos pokytis yra svarbus, nes sukelia spaudimą visų darbuotojų atlyginimų kilimui.

Restoranas / Asociatyvi | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
„Pavyzdžiui, galima įsivaizduoti tai kaip oro balioną, kuris iš paskos į viršų kelia beveik visų dirbančiųjų atlyginimus, ypač tų, kurių atlyginimai yra šalia minimalaus“, – pažymėjo ekonomistė.
Lietuva dar atsilieka nuo vidurkio
Lietuvos banko ekonomistas Bartas Baltušis antrina, kad, nepaisant pastarųjų metų didinimo, minimali alga Lietuvoje tebėra mažesnė už Europos Sąjungos šalių vidurkį.
„Remiantis „Eurostat“ duomenimis, 2025 m. minimali mėnesio alga Lietuvoje sudaro 1038 eurus, o Europos Sąjungos vidurkis yra 1291 euras”, – LRT.lt teigia ekonomistas.

MMA ir VDU santykis ES | LB iliustracija.
MMA ir VDU santykis Lietuvoje sudarė 45,4 proc.
B. Baltušis
Kita vertus, anot jo, minimalios mėnesio algos (MMA) ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis Lietuvoje nuo ES vidurkio daug nesiskiria.
„Pavyzdžiui, 2023 m. (naujausiais „Eurostat“ duomenimis), MMA ir VDU santykis Lietuvoje sudarė 45,4 proc. ir buvo tik 0,8 proc. p. mažesnis už ES vidurkį. Norint, kad MMA ir VDU santykis Lietuvoje nemažėtų, MMA didinimo tempai turėtų būti artimi Lietuvos VDU augimo tempams. Būtent tai buvo atlikta 2013–2023 m. laikotarpiu, kai Lietuvoje MMA padidėjo 216 proc., o VDU – 212 proc.”, – skaičiavo B. Baltušis.
Sparčiai vejamės Vakarų Europos lygį
2024 m. Lietuvoje minimali alga siekė 924 eurus. Pagal šį rodiklį, Aistės Bijūnės, duomenų analitikos įmonės „Euromonitor International“ ekonomikos konsultantės teigimu, Lietuva atsiliko nuo Vakarų Europos, bet lenkė daugelį Rytų Europos šalių.
„Lietuvoje minimalus atlyginimas auga gana sparčiai – 2019–2024 m. minimali alga Lietuvoje, atmetus infliaciją, padidėjo 20 proc. Pagal šį rodiklį Lietuva užėmė šeštąją vietą Europos Sąjungoje. Tarp kaimyninių valstybių reali minimali alga sparčiau augo Lenkijoje (33 proc.) ir Latvijoje (22 proc.). 2024 m. minimali alga Lietuvoje sudarė 43 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Panašus santykis buvo Čekijoje ir Liuksemburge, tuo tarpu Slovėnijoje ir Lenkijoje šis rodiklis buvo didesnis (atitinkamai 55 proc. ir 54 proc.)“, – LRT.lt komentavo analitikė.

A. Bijūnė | „Euromonitor“ nuotr.
Lietuvoje minimalus atlyginimas auga gana sparčiai.
A. Bijūnė
Apibendrindama A. Bijūnė akcentavo, kad Lietuva, kaip ir kitos Rytų Europos šalys, toliau sparčiai vejasi Vakarų Europos lygį, tačiau pragyvenimo išlaidos taip pat auga.
„Atotrūkis tarp senųjų ir naujųjų Europos Sąjungos narių išlieka, tačiau reali perkamoji galia rytų Europos šalyse atsilieka šiek tiek mažiau dėl žemesnių kainų“, – nurodė ji.
Bullshit