2025-ieji Jurbarko rajone bus dedikuoti dviem reikšmingoms temoms: Išeivijos metams ir garsaus kraštiečio, bažnytinės dailės meistro Pranciškaus Mikutaičio 135-osioms gimimo metinėms. Šis derinys taps tiltu, jungiančiu skirtingas kartas ir bendruomenes. Tai bus ne tik galimybė pagerbti mūsų kraštiečius, bet ir kartu dar kartą įvertinti jų indėlį rajono bei šalies kultūrai.
Išeivijos metų reikšmė
Išeivijos metai – tai proga prisiminti Jurbarko krašto žmones, kurie gyvendami svetur išsaugojo lietuviškas tradicijas, puoselėjo savo tapatybę ir garsino gimtąjį kraštą. Šių metų tikslas – sustiprinti ryšius tarp vietos bendruomenės ir išeivių, skatinti dialogą bei bendrai kurti projektus.
Pranciškus Mikutaitis – unikalus kūrėjas
Pranciškus Mikutaitis (1890–1988) yra viena ryškiausių Jurbarko krašto asmenybių, kurios kūryba paliko gilų pėdsaką Lietuvos bažnytinėje dailėje. Jo gyvenimo istorija atspindi kuklų, darbštų ir menui pasišventusį žmogų, kurio darbai iki šiol žavi savo meniškumu ir gilumu.
Gimęs 1890 metais Jurbarko krašte, Pranciškus nuo mažens demonstravo talentą kūrybai. Jis anksti išmoko dirbti su medžiu ir teptuku, o jo meninė kelionė prasidėjo nuo smulkių darbų, kurie greitai peraugo į reikšmingus kūrinius. P. Mikutaitis žinomas kaip bažnytinių interjerų puošybos meistras, kūręs altorius, medines skulptūras ir religinius paveikslus.
Savo kūrybą jis skyrė Lietuvos bažnyčioms, ypatingą dėmesį skirdamas sakraliniams interjerams. Jo darbai buvo ypač svarbūs XX a. 5–8 dešimtmečiais, kai bažnytinė dailė susidūrė su sunkumais dėl sudėtingų istorinių ir politinių aplinkybių. Jis išpuošė daugelį Užnemunės regiono bažnyčių, prisidėjo prie altorių, paveikslų, medinių kryžių ir retabulų kūrimo, kuriuose jungė liaudies meno paprastumą ir profesionalią stilistiką.
Vienas reikšmingiausių Mikutaičio kūrybinių indėlių – rūpintojėlio siužetas. XX a. 6-ojo dešimtmečio pabaigoje jo sukurti rūpintojėliai tapo lietuviškos tapatybės simboliu, o jų dvasingumas pritraukė dėmesį tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Šie kūriniai ne tik atspindėjo tautos ryšį su religija, bet ir padėjo išlaikyti dvasinį lietuvių tapatumą per sudėtingus laikus.
Jurbarko krašto muziejus saugo P. Mikutaičio tapybos darbus, skulptūras, laiškus ir eskizus, kurie liudija ne tik kūrėjo talentą, bet ir jo įsipareigojimą puoselėti lietuvybę. Šie eksponatai yra vertingi tiek meniniu, tiek istoriniu požiūriu, atskleidžiantys Mikutaičio gebėjimą derinti liaudies ir sakralinį meną.
Nuotrauka iš Jurbarko krašto muziejus archyvo
Parengta pagal Jurbarko krašto muziejaus informaciją
