60 proc. gyventojų norėtų, kad mokslo metai mokyklose truktų trumpiau, rodo LRT.lt užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Ekspertai sako, kad nors ilgesni mokslo metai trūkumų turi, reikia ne žengti atgal, o tobulinti tai, kas jau pradėta. „Jeigu paklaustume, ar trumpinant mokymosi laiką moksleivių pasiekimai pagerėtų ar pablogėtų, gali būti, kad tie patys respondentai rinktųsi kitokius atsakymus. Taigi, Lietuvos švietimui reikia ne emocijomis praskiestų, o objektyviais duomenimis grįstų sprendimų“, – sakė Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas Darius Mockus.
Ragina ne keisti, o tobulinti
LRT.lt kalbinta Lietuvos progimnazijų asociacijos vadovė, Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos direktorė Jūratė Lazdauskienė pastebi, kad nors 2018-aisiais prailginus mokslo metus kai kurioms švietimo įstaigoms iki šiol kyla sunkumų užtikrinant kokybišką ugdymą, reikėtų ne žengti žingsnį atgal, o tobulinti dabartinius procesus.
„Dabar jau daug mokyklų išmoko projektinius darbus daryti, jų pristatymai vyksta ir tai vaikams sukuria nepakartojamą pridėtinę vertę. Daug ką jau išmokome, todėl sunku pasakyti, ar sukimas atgal tikrai kurtų pridėtinę vertę. Ėjimas į priekį tobulinant tam tikrus dalykus mus vestų į priekį“, – kalbėjo ji.
Pašnekovė vardija ir problemas, su kuriomis susiduria mokyklos, tarp jų – įstaigų pritaikymas dirbti per karščius ir veiklų, vykdomų kitose erdvėse, finansavimas. Ji atkreipė dėmesį, kad termometro stulpeliams šoktelėjus aukštyn, miestų mokytojai turi daugiau galimybių pamokas vesti kitur.
„Atsiranda mažuose miestuose netgi tokia problema – nori išvežti visą mokyklą į STEAM centrus, bet nėra autobusų. Tai visokie iššūkėliai lydi prailgintus mokslo metus“, – kalbėjo ji.
Vis dėlto, paaiškino J. Lazdauskienė, didesnė švietimo bėda – nesibaigiančios reformos, nors geriau būtų ne vėl griebtis kardinalių pokyčių, o gerinti tai, kas jau pradėta.
„Kiek pamenu, buvo pateikiamos mūsų mokslininkų išvados, kad trumpesni mokslo metai padaro neigiamą poveikį mokiniams, jie per ilgai būna ne ugdyme. Svarbu, kad vaikai būtų ugdomi nuosekliai“, – pabrėžė ji.
Svarbiausia, kad veikla būtų prasminga
LRT užsakymu bendrovės „Baltijos tyrimai“ rugsėjį atlikta apklausa parodė, kad 60 proc. apklaustų 15–74 metų Lietuvos gyventojų mano, jog mokslo metus trumpinti reikėtų. Dažniausiai taip galvoja jaunimas, taip pat respondentai, baigę kolegijas ar technikumus ir didžiausias pajamas, virš 2 tūkst. eurų, kas mėnesį gaunantys apklausos dalyviai. Idėjai pritartų net 90 proc. besimokančio jaunimo.
Mažesnė dalis, 27 proc. respondentų, tam nepritartų. Dažniau neigiamai atsakė vyresni nei 50 metų amžiaus žmonės, taip pat turintys aukštąjį išsilavinimą ir vadovai, bedarbiai, namų šeimininkės bei pensininkai.
Apklausos rezultatai nestebina LRT.lt kalbintos Lietuvos progimnazijų asociacijos vadovės, Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos direktorės Jūratės Lazdauskienės. Anot jos, natūralu, kad jaunuoliai dažniau norėtų, kad mokslo metai būtų trumpesni, o vyresni šalies gyventojai tokią idėją linkę vertinti kritiškai.
Vis dėlto, anot jos, nuvertinti besimokančių jaunuolių nuomonės sakant, neva jie tiesiog tingi mokytis, nereikėtų. Moksleiviai taip pat pastebi problemas, su kuriomis susiduria švietimo įstaigos.
„Jeigu veikla prasminga, nekyla ir lankomumo klausimas, o jeigu atsiranda beprasmis laiko leidimas, norint tik pratempti laiką, tada, žinoma, vaikai ir lankyti nenori, o ir tėvai juos palaiko“, – kalbėjo ji.
Mokykla / E. Blažio / LRT nuotr.
Klimato kaita – iššūkis mokykloms
„Nuo mokslo metų prailginimo praėjo nemažas laiko tarpas. Lietuva yra įvairi, kai kur dalykai jau nusistovėjo ir susitvarkė, todėl grįžimas prie trumpesnių mokslo metų vėl būtų iššūkis ir pokytis. O kai kuriose mokyklose galbūt dar ne viskas yra gerai, todėl situacija yra dviprasmiška“, – apibendrino ji.
Anot pašnekovės, daugelyje Europos šalių mokslo metai trunka ilgiau, tačiau svarbu atsižvelgti į tai, kad jose ir tarpinės atostogos kiek ilgesnės.
„Dar vienas dalykas, jeigu žiūrime į kitas šalis, tai ypač Skandinavijoje yra galimybė derinti moksleivių ir tėvų atostogas“, – paaiškino ji.
Progimnazijų asociacijos vadovės teigimu, šiltuoju metų laiku kokybišką ugdymo procesą trikdo besikeičiantis klimatas, nes daugelyje mokykloje nėra kondicionierių, o prasidėjus karščiams dirbti klasėse sunku.
Mokykla / V. Raupelio / LRT nuotr.
„Mūsų mokyklos, negalėčiau pasakyti procentais, tačiau nėra pritaikytos tokioms oro sąlygoms. Tai kelia iššūkių, karštyje dirbant tiek mokytojų, tiek mokinių nuovargis yra didelis“, – sakė pašnekovė.
Anot jos, mokyklos šią problemą sprendžia kūrybiškai, ugdymą perkelia į kitas erdves, tačiau tokiu atveju, pabrėžė, svarbu, kad pamokos netaptų savotišku laisvalaikiu. Be to, mažesniuose miesteliuose trūksta vietų, pavyzdžiui, muziejų ar edukacinių centrų, kuriuose pamokos galėtų vykti.
„Žinoma, mokytojai yra labai kūrybiški, sugalvoja, kaip vesti pamokas kitose erdvėse. Kai kurios mokyklos ir priemonėmis apsirūpina tinkamomis“, – kalbėjo J. Lazdauskienė.
Sprendimai turi būti priimti remiantis ne emocijomis, o objektyviais duomenimis
Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas, Jonavos Senamiesčio gimnazijos direktorius Darius Mockus LRT.lt pabrėžė, kad švietimo strategai turi atsižvelgti į objektyvius kiekybinius ir kokybinius duomenis, apibūdinančius Lietuvos švietimą. Taip pat ne tik į rezultato, bet ir į poveikio šalies švietimui rodiklius.
„Labai abejoju, ar apklausos respondentai, atsakydami į klausimą dėl mokslo metų trukmės, prieš akis turėjo kiek platesnius ir įvairesnius duomenis, kurie iliustruotų mokslo metų ilginimo ar trumpinimo naudą ar žalą moksleiviams. Greičiausiai buvo pasikliaujama asmenine empirine patirtimi ir / ar emocija. Juk jeigu paklaustume, ar trumpinant mokymosi laiką moksleivių pasiekimai pagerėtų ar pablogėtų, gali būti, kad tie patys respondentai rinktųsi kitokius atsakymus. Taigi, Lietuvos švietimui reikia ne emocijomis praskiestų, o objektyviais duomenimis grįstų sprendimų“, – LRT.lt paklaustas, ar švietimo strategijos kūrėjai turėtų atsižvelgti į gyventojų apklausą, paaiškino D. Mockus.
Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas Darius Mockus / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Mokymasis yra sunkus darbas, o kas nenorėtų sunkiai dirbti mažiau, svarstė jis, kalbėdamas apie apklausos rezultatus. Vis dėlto, pasak pašnekovo, nors toks noras suprantamas, jis paviršutiniškas ir trumparegiškas.
„Juk jeigu nedirbi, tai ir neuždirbi. Jei nesimokai, tai kažko nesužinai, neišmoksti. Vadinasi, tą vietą užima nežinojimas. Priimdami sprendimus, turime galvoti apie pasekmes. O mokslo metų trukmės klausimas liečia pasekmes ne tik vaiko asmens, bet ir nacionaliniu lygmeniu“, – sakė jis.
Diskusijas skatina pati švietimo sistema
„Į klausimą, ar reikėtų trumpinti mokslo metus, nėra jau taip vienareikšmiškai lengva atsakyti. Pavyzdžiui daug tėvų, ypač turinčių jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų, gali būti prieš mokslo metų trumpinimą, nes tuomet jiems taptų gerokai sudėtingiau išspręsti vaiko priežiūros visą dieną ar net mėnesį klausimą. Norim ar nenorim, bet Lietuvos mokyklos ne tik moko tam tikrų akademinių dalykų, bet ir sprendžia socialinius klausimus: nemokamas maitinimas, visos dienos mokykla, būreliai, savanoriškos veiklos organizavimas, kultūrinė-edukacinė veikla ir kt.
Kažin, ar respondentai įsivaizdavo šeimas, kurios dvi ar tris savaites, o gal net visą mėnesį netektų ne tik šių, bet ir pagalbos specialistų (logopedų, specialiųjų pedagogų, psichologų) paslaugų savo vaikams. Juk dalis vaikų tiesiog dykinėtų. Ar tai gerai? Manau, kad ne. Turėtume vertinti net tokius veiksnius, pavyzdžiui, kaip sumažėjęs paauglių užimtumas ar menkesnė jų priežiūra paveiks vaikų nusikalstamumo tendencijas“, – svarstė jis.
Rugsėjo 1-oji / E. Blažio / LRT nuotr.
Kita vertus, pridūrė D. Mockus, diskusijas apie mokslo metų trumpinimą skatina pati švietimo sistema.
„Dabar egzistuojanti vyresnių klasių mokinių pasiekimų patikrinimo organizavimo tvarka užkoduoja tam tikrą suirutę ugdymo procese birželio mėnesį. Šių pasiekimų patikrinimų įvykdymui reikia labai daug mokytojų, kurie dirba patikrinimų vykdytojais bei mokinių darbų vertintojais, o mokyklų vadovai ir pavaduotojai vyresniaisiais vykdytojais ir patikrinimų administratoriais. Kitaip tariant, jie „išimami“ iš įprasto ugdymo proceso režimo, o tai gana stipriai veikia mokyklų darbą kokybės požiūriu. Tada kyla klausimas, ar egzaminų sesijos metu apskritai tikslinga šalia patikrinimų organizuoti ir eilines tos dienos pamokas? Gal pakaktų tik konsultacijų tiems moksleiviams, kurie dalyvauja egzaminų sesijoje.
Kaip matome, klausimas dėl mokslo metų trukmės turi įvairių dedamųjų ir gali būti skirtingai sprendžiamas skirtinguose mokinių koncentruose. Čia reikėtų tęsti diskusiją tarp švietimo politikų, praktikų ir mokslininkų, kokia mokslo metų trukmė galėtų būti optimali, vertinant tiek dabar egzistuojančią moksleivių nacionalinių pasiekimų patikrinimų tvarką, tiek socialinius ir kitus veiksnius“, – LRT.lt sakė D. Mockus.
Moksleivių sąjunga ragina situaciją peržiūrėti iš esmės
Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas Jonas Trumpa LRT.lt priminė, kad organizacija idėją kritiškai vertino iškart, kai tik nuspręsta mokslo metus ilginti. Pasak jo, tuo metu kilusios abejonės, ar pokyčiai bus naudingi, pasitvirtino.
„Tomis paskutinėmis birželio savaitėmis abiturientams vyksta egzaminai, mokytojai būna susikoncentravę į jų rezultatus. Dabar turime tarpinius patikrinimus, 11 klasių mokytojai daugiau dėmesio skiria būtent egzaminams ir mokinių paruošimui jiems, todėl labai dažnai mokiniai yra tiesiog paleidžiami iš pamokų arba į pamokas eina tik tie, kurie turi skolų, kurie galbūt pramiegojo atsiskaitymams skirtą laiką“, – kalbėjo J. Trumpa.
Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas Jonas Trumpa / A. Žydelio / BNS nuotr.
Be to, pasak jo, regionuose pamokų metu vykdyti kitokią kultūrinę, edukacinę ar projektinę veiklą yra mažai galimybių.
„Jeigu per 4 metus nebuvo laiko, resursų ir politinės valios tvarkyti sistemą, manome, kad tokių galimybių tiesiog nėra. Galvojame, kad situaciją reikėtų iš esmės peržiūrėti“, – LRT.lt paklaustas, geriau mokslo metus sutrumpinti ar tobulinti esamą tvarką, atsakė Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2024 metų rugsėjo 6–20 d. atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (15–74 metų), tyrimas vyko 110 atrankos taškų. Rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija 3,1 procentinių punktų, kai pasikliautinasis intervalas 95 proc. Apklausos metodas: asmeninis interviu respondentų namuose.
