Savanorystė leidžia išbandyti save

Nuo 2014-ųjų Jurbarko rajone veikia Nacionalinė jaunimo savanorių programa „Jaunimo savanoriška tarnyba“, tapusi gera galimybe jauniems žmonėms išbandyti save įvairiose srityse – nuo kultūros ir sporto iki viešojo administravimo bei socialinių paslaugų.

Populiarėja

Jurbarko rajone Jaunimo savanoriškos tarnybos veiklą kuruoja mentorė Gintarė Šimanauskienė, dirbanti Šilalės visuomeninių jaunimo organizacijų sąjungoje „Apskritas stalas“, ir Klaipėdos jaunimo organizacijoje „Alterno“, kurios koordinuoja ir administruoja visą programą Tauragės apskrityje.

„Šioje savanoriškoje veikloje gali dalyvauti jaunuoliai nuo 14 iki 29 m. Veikla intensyvi, struktūruota, su aiškiomis veiklomis, kuratoriumi kiekvienoje organizacijoje ir atsakomybėmis“, – aiškina mentorė.

Per šešis mėnesius jaunimas savanorystei turi skirti ne mažiau kaip 2 valandas per savaitę, 35 valandas per mėnesį ir 240 valandų per visą tarnybos laikotarpį.

Jaunuoliai, savanoriavę ne trumpiau kaip tris mėnesius, gauna pažymėjimą, patvirtinantį tarnybos metu įgytas ar sustiprintas kompetencijas. Tačiau tik šešių mėnesių nenutrūkstama tarnyba suteikia 0,25 papildomo balo stojant į pirmosios pakopos studijas Lietuvoje.

Jurbarko rajone ir mieste veikia 11 savanorius priimančių akredituotų įstaigų. Tarp jų – Jurbarko ligoninė, Sporto centras, viešoji biblioteka ir jos Eržvilko padalinys, Jurbarko r. savivaldybė, krašto muziejus, Užimtumo tarnyba, Panemunių regioninis parkas, Atviras jaunimo centras, „Ąžuoliuko“ mokykla, Jurbarko socialinių paslaugų neįgaliųjų dienos centras. Populiariausiomis savanorystės vietomis mentorė įvardija Sporto centrą, biblioteką, Atvirą jaunimo centrą ir neseniai akredituotą ligoninę.

Pasak G. Šimanauskienės, rajone yra ir daugiau įstaigų, kuriose jaunimas norėtų savanoriauti ir kurios galėtų įsitraukti į programą – pavyzdžiui, kultūros centras. „Jaunimo tikrai yra. Motyvacijos taip pat. Yra organizacijų, kurios jau turėjo akreditaciją, bet dėl vienokių ar kitokių priežasčių jų nepratęsė. Bet tikrai reikia, kad šios organizacijos vėl atvertų duris“, – sako ji.

Ne balas svarbiausia

„Savanoris nėra tas, kuris tik sunešioja kėdes ar pakabina plakatus. Jei jaunuolis nori, jis gali suorganizuoti renginį nuo idėjos iki įgyvendinimo. Organizacija suteikia žinių, palaikymą, bet iniciatyva labai dažnai būna paties savanorio“, – pasakoja G. Šimanauskienė.

Per pastaruosius metus jaunimas organizavo sporto renginius, kalėdinius žygius, kūrė informacinius vaizdo įrašus, sudarinėjo sporto klubų žemėlapius, vedė dirbtuves. Kartu su kuratoriumi savanoriai planuoja veiklas pagal pomėgius, renkasi tai, kas jiems įdomu.

Savanoriauja daugiausia 10–12 klasių moksleiviai. Nors pradžioje ne vieną motyvuoja galimybė gauti 0,25 papildomo balo stojant į aukštąsias mokyklas, po savanorystės požiūris dažnai pasikeičia. „Beveik visi, baigę savanorystę, sako tą patį – ne balai buvo svarbiausia. Daug didesnė vertė yra patirtis, bendravimas su darbuotojais, atsakomybės jausmas ir supratimas, kaip veikia realios organizacijos“, – teigia mentorė.

Šiuo metu Jurbarko rajone savanoriauja 14 jaunuolių, o nuo 2022 metų programą baigė 57 savanoriai. Yra ir tokių, kurie savanorystę tęsia ne vieną laikotarpį.

Tenka ir palaukti

Registracija į Jaunimo savanorišką tarnybą vyksta du kartus per metus nacionaliniu mastu. Pirmajam pusmečiui (nuo sausio iki liepos) registracija vyksta nuo lapkričio vidurio iki gruodžio vidurio, antrajam (nuo liepos iki sausio) – nuo gegužės vidurio iki birželio vidurio.

„Nėra taip, kad šiandien nusprendei ir rytoj jau savanoriauji. Vietų skaičius ribotas, savanoriai atrenkami eilės tvarka pagal registracijos laiką“, – aiškina G. Šimanauskienė.

Kiekviena įstaiga pati nusistato, kiek savanorių gali priimti. Pavyzdžiui, Jurbarko sporto centras – iki 5, viešoji biblioteka, savivaldybė ir ligoninė – po 3, kitos įstaigos – po 2.

Jaunimo reikalų agentūra Jurbarko rajone per metus finansuoja 5 savanorių vietas, tačiau savivaldybė prisideda papildomai, todėl savanorių skaičius padidinamas beveik tris kartus. Lėšos neskiriamos atlygiui – jos naudojamos priemonėms, atminimo dovanoms, mentorių darbui ir kelionės išlaidoms apmokėti.

Pažintis su savivalda

Pernai gruodžio pradžioje savanorius priimančia organizacija akredituota Jurbarko r. savivaldybės administracija jau sulaukė dviejų savanorių – Martynos Kazlauskaitės ir Dominyko Budelsko.

Savanoriauti savivaldybėje pradėjusi Martyna pasakoja, kad jokių išankstinių lūkesčių neturėjo. Tai – tik trečia jos savanorystės diena. Mergina sako iš anksto nebuvusi nusimačiusi, ką konkrečiai veiks – viskas prasidėjo nuo paprastos pažinties su specialistais ir kasdieniais darbais.

Martyna dirba archyve. Tai – kruopštumo reikalaujantis darbas: daug dokumentų, daug smulkių detalių. „Savanorystė man yra galimybė pasibandyti, pamatyti, kaip atrodo darbas iš vidaus, ir geriau suprasti, kas iš tiesų įdomu. Pirmųjų dienų įspūdis geras, tikiuosi savanorystę tęsti visus šešis mėnesius ir išbandyti skirtingas veiklas“, – sako Martyna.

Dominykas per pirmąsias dienas kartu su kuratore Sigita Kiudiene jau spėjo prisidėti prie ataskaitų pildymo ir susipažinti su kasdieniais savivaldybės darbais. „Savanoriauti savivaldybėje pasirinkau dėl dviejų priežasčių – ši vieta man pasirodė įdomiausia iš visų galimų“, – aiškina Dominykas.

Jis, kaip ir Martyna, dešimtokas, o baigęs gimnaziją ateitį sietų su tiksliaisiais mokslais, tačiau neatmeta ir domėjimosi viešuoju sektoriumi ar politika. Vaikinas pastebi, kad savanorystė tampa vis populiaresnė – iš jo aplinkos keli jaunuoliai šiuo metu taip pat atlieka jaunimo savanorišką tarnybą. Anot Dominyko, apie savanorystę jaunimas dažniausiai kalba teigiamai – tai skatina domėtis ir patiems išbandyti.

Kad savanorystės nauda yra abipusė, pabrėžia ir savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė, savanorių kuratorė Sigita Kiudienė. Pasak jos, jaunimas įstaigai atneša ne tik pagalbą atliekant konkrečias užduotis, bet ir naują požiūrį. „Jauni žmonės diskutuoja, siūlo sprendimus, nebijo klausti ir ieškoti geresnių būdų dirbti. Tai labai vertinga. Pavyzdžiui, Dominykas mane jau pamokė keleto kompiuterinių gudrybių, kurios palengvina kasdienį darbą“, – sako S. Kiudienė.

Pasak kuratorės, savanoriams bus atviros durys į visus savivaldybės administracijos skyrius – dar prieš akreditaciją buvo aptarta, kur ir kaip jaunuoliai galės prisidėti.

Galimybė „pasimatuoti“ profesiją

Bene paskutinėmis praėjusių metų dienomis gavusi akreditaciją Jurbarko ligoninė yra viena naujausių vietų rajone, kur galima atlikti savanoriškos tarnybos programą. „Jaunimo savanoriškos tarnybos akreditacija leidžia ligoninei tapti prasminga erdve jaunuoliams įgyti patirties, susipažinti su sveikatos priežiūros sistema ir kartu stiprinti žmogiškąjį ryšį su pacientais“, – sako ligoninės vyr. gydytoja R. Lukšienė. Ji pabrėžia, kad tai yra ir investicija į ateitį: „Galbūt daliai jaunimo ši savanorystė taps pirmu žingsniu renkantis sveikatos priežiūros profesijas.“

Panašių minčių vedina Jurbarko ligoninę savanorystei pasirinko pirmoji įstaigos savanorė Guoda Mickūnaitė. Ligoninė jai pažįstama nuo vaikystės – Guodos močiutė čia dirba vyresniąja slaugytoja, todėl noras pamatyti, kaip veikia ši įstaiga, brendo seniai. Dvyliktokė galvoja apie mediciną ir savanorystė jai yra puiki galimybė geriau suprasti ligoninės kasdienybę, darbo organizavimą ir žmones, kurie čia dirba bei gydosi. „Planuoju studijuoti mokslus, susijusius su slauga. Todėl pasirinkau šią savanorystės vietą, manau, man tai leis geriau apsispręsti“, – tvirtina Guoda.

 Pirmosiomis savaitėmis ji susipažins su dokumentacija, stebės procesus ir mokysis, kaip vyksta darbas laikantis konfidencialumo ir duomenų apsaugos reikalavimų. Vėliau galės susipažinti ir su kitų ligoninės skyrių veikla, pamatyti, kaip dirba skirtingų sričių specialistai.

Ligoninės vyriausiosios gydytojos pavaduotoja, savanorės kuratorė Vaida Lukšienė patikino, kad savanorystė ligoninėje turi aiškias ribas ir taisykles. „Savanoriai nevykdo jokių medicininių procedūrų, jie supažindinami su ligoninės vidaus tvarka, etikos principais, duomenų apsaugos ir infekcijų kontrolės reikalavimais bei viso laikotarpio metu yra lydimi atsakingų darbuotojų. Iš savanorių tikimasi atsakingumo, empatijos, pagarbos žmogui ir noro būti komandos dalimi“, – sako V. Lukšienė.

Pasak ligoninės vadovės R. Lukšienės, savanorystė naudinga ne tik jauniems žmonėms, bet ir pačiai ligoninei. „Tai stiprina ryšį su bendruomene, įneša naujo požiūrio, energijos ir žmogiškos šilumos. Kartu prisideda prie ligoninės socialinio vaidmens stiprinimo, gerina pacientų emocinę savijautą ir kuria atviresnę, bendruomeniškesnę sveikatos priežiūros aplinką“, – teigia įstaigos vadovė.

Janina Sabataitienė