2026 m. rugpjūčio 12-osios vakarą Lietuvos gyventojų laukia išskirtinis reginys – dalinis Saulės užtemimas. Jo metu Mėnulis uždengs maždaug 75–81 proc. Saulės disko. Vis dėlto ne visoje Lietuvoje sąlygos grožėtis bus vienodos. LRT.lt paklausė Vilniaus universiteto astronomų, kur geriausia stebėti užtemimą.
Astronomės dr. Editos Stonkutės teigimu, „paskutinį kartą tokį ryškų dalinį Saulės užtemimą Lietuvos gyventojai galėjo stebėti 2015 metų kovo 20 dieną.“
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Tokio ryškaus Saulės užtemimo, kokį stebėsime šiemet, Lietuvoje nematėme jau daugiau nei 10 metų.
- Geriausia užtemimą stebėti pajūryje, kur Mėnulis uždengs daugiau nei 81 proc. Saulės disko.
- Užtemimui stebėti reikalingi specialūs akiniai.
- Visiškas Saulės užtemimas Lietuvoje įvyks 2142 m. gegužės 25 d., tačiau 2039 m. birželio 21 d. stebėsime žiedinį Saulės užtemimą.
- Ispanai turės ilgai lauktą galimybę pamatyti visišką Saulės užtemimą, kurio žemyninėje dalyje nebuvo nuo 1912 metų.
Kas yra Saulės užtemimas
Vilniaus universiteto astrofizikas dr. Kastytis Zubovas pasakoja, kad Saulės užtemimas įvyksta tuomet, kai Mėnulis įsiterpia tiksliai tarp Saulės ir Žemės. Tuomet, anot jo, Mėnulio šešėlis pereina per dalį Žemės paviršiaus.
Šįkart visiškas Saulės užtemimas bus matomas siauroje juostoje, kuri drieksis per šiaurinę Rusiją, Grenlandiją, Islandiją, Atlanto vandenyną, šiaurinę Ispaniją ir nedidelę šiaurės rytų Portugalijos dalį.
Tuo metu aplinkiniuose regionuose, įskaitant Lietuvą, stebėsime dalinį Saulės užtemimą.
„Tiek Mėnulis, tiek Saulė yra baigtinio dydžio, t. y. ne taškiniai objektai. Taigi, žiūrint iš Saulės, už Mėnulio susidaro du regionai – šešėlio ir pusšešėlio. Šešėlio regione Mėnulis uždengia visą Saulės šviesą – ten ir matome visišką užtemimą. Paprastai šešėlio regionas būna poros šimtų kilometrų pločio. Pusšešėlio regione Mėnulio diskas užstoja tik dalį Saulės, tad matome dalinį užtemimą – šis regionas driekiasi tūkstančius kilometrų į abi puses nuo visiško užtemimo zonos“, – aiškina K. Zubovas.
Saulės užtemimas | EKA iliustracija
Kur ir kada geriausia stebėti?
Lietuvoje Mėnulis uždengs maždaug 75–81 proc. Saulės disko. Didžiausia Saulės užtemimo fazė Lietuvoje bus pasiekta tarp 20.53 val. ir 21.00 val.
„Nors maksimumas trunka tik akimirką, įspūdingiausia užtemimo dalis bus stebima maždaug 15–20 minučių aplink šį momentą“, – LRT.lt komentuoja dr. E. Stonkutė.
Anot mokslininkės, dalinis Saulės užtemimas Lietuvoje pirmiausia prasidės 20.08 val. Klaipėdos ir Šiaulių regionuose, Klaipėdoje didžiausia užtemimo fazė bus pasiekta 21.00 val., o užtemimas baigsis 21.50 val. Mėnulis uždengs net 81,34 proc. Saulės disko, todėl Klaipėda, Nida ar Palanga (prie jūros) bus vienos iš geriausių vietų Lietuvoje stebėti šį reiškinį.
Vilniuje užtemimas prasidės 20.09 val., didžiausią fazę pasieks 20.53 val., o baigsis 21.49 val. Sostinėje bus uždengta apie 75,04 proc. Saulės disko.
Vis dėlto Saulė nusileis anksčiau, nei pasibaigs užtemimas, tad visoje Lietuvoje matysime tik dalį įspūdingo reiškinio.
„Vilniuje Saulė nusileis 20.57 val., todėl po šio laiko jos nebematysime, nors užtemimas dar nebus pasibaigęs. Dėl to Vilniuje bus galima stebėti tik užtemimo pradžią ir dalį eigos, – sako E. Stonkutė. – Kadangi pajūris yra toliau į vakarus, Saulė ten leidžiasi maždaug 20 minučių vėliau nei Vilniuje, todėl užtemimą bus galima stebėti ilgiau, bet vis tiek iki galo neišvysime.“
Kadangi užtemimas vyks vakare, Saulė visoje Lietuvoje bus labai žemai virš vakarinio horizonto. Didžiausia užtemimo fazė sutaps su saulėlydžiu arba įvyks visai prieš jam prasidedant, todėl stebėjimo vietą reikėtų rinktis itin atidžiai.
Saulės užtemimas | AP nuotr.
„Geriausia užtemimą stebėti ten, kur atsiveria platus vaizdas į šiaurės vakarus ir horizonto neužstoja medžiai, pastatai ar kalvos. Tam puikiai tinka pajūris, ežerų pakrantės, aukštesnės kalvos ar atviros pievos“, – sako mokslininkė.
Tad palankiausios sąlygos turėtų būti Lietuvos pajūryje. Stebint užtemimą Vilniuje, Kaune ar kituose didmiesčiuose, verta rinktis aukštesnes vietas su kuo atviresniu vaizdu į šiaurės vakarus.
Esant palankioms orų sąlygoms, užtemimą stebėti kvies ir Vilniaus universiteto Molėtų astronomijos observatorija.
Kaip stebėti?
LRT.lt kalbinti pašnekovai primena, kad planuojantys stebėti Saulės užtemimą turėtų tam tinkamai pasiruošti. Pirmiausia būtina apsaugoti akis.
Dr. K. Zubovas įspėja, kad užtemimo negalima stebėti ar trumpam žvilgtelėti plikomis akimis. Be to, čia nepagelbės ir paprasti akiniai nuo saulės.
„Net ir šiaip į Saulę žiūrėti be akinių ar netgi su paprastais akiniais nuo Saulės negalima. Užtemimo metu atsiranda papildomas pavojus: stipriai sumažėjus regimųjų spindulių srautui, akies vyzdys natūraliai išsiplečia, ir tada į akį patenka daug daugiau ultravioletinės spinduliuotės, kuri sklinda iš Saulės vainiko, o šio Mėnulis neužtemdo. Taigi akį pažeisti galima labai stipriai“, – sako astrofizikas.
Saulės užtemimas | AP nuotr.
Jam pritaria dr. E. Stonkutė: „Net ir dalinio užtemimo metu neuždengta Saulės disko dalis išlieka labai ryški, o jos spinduliuotė gali pažeisti akies tinklainę. Pavojų didina tai, kad tinklainė neturi skausmo receptorių, todėl rega pažeidžiama nepastebimai, nejaučiamas skausmas ar diskomfortas.“
Astronomai rekomenduoja užtemimą stebėti per specialius akinius, kurie turi filtrus, blokuojančius ne tik regimuosius, bet ir ultravioletinius spindulius.
Deja, anot E. Stonkutės, saugių akinių, tinkamų Saulės užtemimui stebėti, namų sąlygomis pasigaminti nepavyks, tad juos teks nusipirkti.
Be to, mokslininkė nerekomenduoja pasitikėti ir tokiais savadarbiais sprendimais, kaip aprūkę stiklai, rentgeno nuotraukos, fotojuostelės, kompaktiniai diskai, tamsintas plastikas ar keleri vieni ant kitų uždėti akiniai nuo saulės. „Nors šios priemonės gali sumažinti Saulės ryškumą, jos nesuteikia akims patikimos apsaugos nuo kenksmingos spinduliuotės“, – sako pašnekovė.
Saulės užtemimas | AP nuotr.
Jeigu sertifikuotų akinių užtemimams stebėti nepavyktų įsigyti, saugiausia rinktis netiesioginį stebėjimo būdą. „Paprasčiausias variantas – mažoje kartono ar popieriaus plokštelėje padaroma skylutė, per kurią Saulės atvaizdas projektuojamas ant šviesaus paviršiaus. Tokiu būdu užtemimo eigą galima stebėti visiškai saugiai, nežiūrint tiesiai į Saulę“, – pataria astronomė.
Viena įspūdingiausių progų per pastaruosius dešimtmečius
Nors pasak dr. K. Zubovo, daliniai užtemimai Lietuvoje matomi ne taip ir retai, šis užtemimas bus išskirtinis, nes itin ryškus.
E. Stonkutės teigimu, paskutinį kartą tokį įspūdingą užtemimą stebėjome prieš daugiau nei 10 metų – 2015 m. kovo 20 d. Tačiau ir tuomet vakarinėje šalies dalyje buvo uždengta mažiau – iki 78 proc. – Saulės disko, nei tikimasi, kad bus uždengta šįkart.
„Lietuvai šis reiškinys turi savitą reikšmę. Nors 2026 m. rugpjūčio 12 d. mūsų šalyje visiško užtemimo nebus, tai bus viena įspūdingiausių progų per pastaruosius dešimtmečius stebėti, kaip Mėnulis uždengia didžiąją Saulės disko dalį“, – teigia dr. E. Stonkutė.
Saulės užtemimas Argentinoje ir Čilėje | AP nuotr.
Po šių metų užtemimo Lietuvoje daliniai užtemimai bus matomi 2027 m. rugpjūčio 2 d., 2029 m. ir 2030 m. Pastarasis, anot dr. K. Zubovo, bus gana didelis, panašus į šių metų.
Be to, dr. E. Stonkutė pridūrė, kad 2039 m. birželio 21 d. taip pat stebėsime užtemimą – ir dar labai neįprastą, vadinamą žiediniu.
„Žiedinis Saulės užtemimas vyksta tuomet, kai Mėnulis atsiduria tarp Žemės ir Saulės, tačiau būna per toli nuo Žemės, kad savo regimuoju dydžiu visiškai uždengtų Saulės diską. Dėl to aplink Mėnulį lieka matomas ryškus Saulės kraštas, primenantis švytintį ugnies žiedą“, – sako mokslininkė.
Vis dėlto, anot dr. E. Stonkutės, tikroji užtemimų romantika yra visiški Saulės užtemimai, kurie Lietuvoje yra itin reti. Paskutinį kartą Mėnulio šešėlis per dabartinę Lietuvos teritoriją nuslinko 1954 m. birželio 30 d., trumpam paversdamas dieną naktimi. Kitas toks reginys mūsų šalies danguje pasirodys tik 2142 m. gegužės 25 d. vidurdienį.
Edita Stonkutė | V. Raupelis / LRT
„Nuo vieno visiško Saulės užtemimo iki kito Lietuvoje praeis net 188 metai. Tai reiškia, kad šiuos du įvykius skiria ne tik laikas, bet ir kelios žmonių kartos, o pats reiškinys išlieka vienu rečiausių astronominių reginių mūsų krašte, – kalba mokslininkė. – Todėl 2026 m. rugpjūčio 12-osios vakarą verta pakelti akis į dangų. Nors visiško užtemimo Lietuvoje nematysime, prieš pat saulėlydį Mėnulis uždengs iki 75–81 proc. Saulės disko, ir tai bus reta galimybė išvysti vieną įspūdingiausių astronominių reginių, kurio tikrojo tęsinio (visiško užtemimo) Lietuvoje teks laukti dar daugiau nei šimtmetį.“
„Ispanijos užtemimų trejeto“ dalis
Visišką Saulės užtemimą pamatyti, tiesa, ne Lietuvoje, galima ir greičiau, tiksliau – jau šių metų rugpjūčio 12 d. Tam reikėtų vykti į Ispaniją.
Kol Lietuvoje stebėsime tik dalinį Saulės užtemimą, ispanai turės ilgai lauktą galimybę pamatyti visišką Saulės užtemimą, kurio žemyninėje dalyje nebuvo nuo 1912 metų.
Saulės užtemimas | AP nuotr.
Be to, 2026-ųjų užtemimas taps pirmąja vadinamojo „Ispanijos užtemimų trejeto“ dalimi.
„Per trejus metus iš eilės šalį kirs net trys išskirtiniai Saulės užtemimai: visiškas Saulės užtemimas 2026 m. rugpjūčio 12 d., dar vienas visiškas Saulės užtemimas 2027 m. rugpjūčio 2 d. ir žiedinis Saulės užtemimas 2028 m. sausio 26 d. Tokia užtemimų seka vienoje šalyje yra itin reta ir jau dabar vadinama Ispanijos istoriniu astronominiu laikotarpiu“, – pasakoja dr. E. Stonkutė.
Užtemimo mokslinė reikšmė
Rugpjūčio 12 d. Ispanijoje susirinks gausybė astronomijos entuziastų. Tačiau Saulės užtemimas nėra tik gražus reginys. Tai taip pat puiki proga tyrėjams sukaupti naujų mokslinių duomenų.
Štai, kaip pasakoja dr. E. Stonkutė, būtent Saulės užtemimo metu, 19 amžiuje, buvo aptiktas helis.
„Astronomai Saulės spektre pastebėjo nežinomą liniją ir suprato, kad egzistuoja naujas cheminis elementas, kuris vėliau buvo pavadintas heliu“, – įdomybėmis dalijasi astronomė.
Saulės užtemimas | NASA nuotr.
1919 m. gegužės 29 d. per visišką Saulės užtemimą britų astronomas Arthuras Eddingtonas stebėjo žvaigždes netoli užtemdytos Saulės. Palyginęs jų padėtis su ankstesnėmis nuotraukomis, jis nustatė, kad žvaigždžių šviesa buvo nežymiai nukreipta Saulės gravitacijos, taip patvirtindamas Alberto Einsteino bendrąją reliatyvumo teoriją, priduria dr. E. Stonkutė.
Šiandien užtemimo metu mokslininkai stebi išorinę Saulės atmosferą, dar vadinamą vainiku, kurios kitu metu nesimato. Tai leidžia geriau suprasti mūsų žvaigždės išorėje vykstančius procesus ir reiškinius, susijusius su šio dangaus kūno aktyvumu.
„Tiesa, vainiką įmanoma nuolat stebėti iš kosmoso, padarius „dirbtinį“ užtemimą ir pridengiant Saulės diską, taigi mokslinė užtemimo svarba pastaruoju metu mažėja“, – sako dr. K. Zubovas.
Kastytis Zubovas | FTMC nuotr.
Mokslininkus taip pat domina, kaip, vykstant užtemimui, keičiasi Žemės atmosfera.
„Per keliolika minučių oro temperatūra gali nukristi keliais laipsniais, pakisti vėjo kryptis ar stiprumas, taip pat keičiasi debesų formavimasis. Šie stebėjimai padeda mokslininkams geriau suprasti Saulės poveikį Žemės atmosferai ir jos procesams“, – aiškina dr. E. Stonkutė.
Be to, Saulės užtemimai – puikus metas ir gyvūnų mokslo specialistams, mat staiga pritemus, trumpam pasikeičia įprastas gyvūnų dienos ritmas.
„Paukščiai kartais nurimsta ar anksčiau nutraukia giesmes, bitės skuba grįžti į avilius, o kai kurie gyvūnai ima elgtis taip, tarsi artėtų vakaras. Tačiau šie pokyčiai dažniausiai būna trumpalaikiai – sugrįžus Saulės šviesai, gyvūnai greitai grįžta prie įprastos veiklos“, – teigia dr. Edita Stonkutė.
Perseidų meteorų lietus ir Mėnulio užtemimas
Nors dalinis Saulės užtemimas – ko gero, įspūdingiausias rugpjūčio astronominis reginys, jam pasibaigus, Lietuvos gyventojų laukia dar kelios kosminės dovanos.
Naktį iš rugpjūčio 12 į 13 d. (iškart po Saulės užtemimo) numatomas Perseidų meteorų lietaus srauto maksimumas.
Šią naktį vidutiniškai per valandą danguje sužibs 60–80 dalelių, kurių amžius siekia 4,5 milijardų metų.
Nors daugiausia meteorų sužibs naktį iš rugpjūčio 12 į 13 d., verta pasidairyti į naktinį dangų ir kelios dienos prieš bei kelios dienos po šios datos. Geriausia tai, kad dangui stebėti nereikia jokių ypatingų priemonių.
Vasarą vainikuos rugpjūčio 28 d. paryčiais įvyksiantis Mėnulio užtemimas.
Mėnulio užtemimas | E. Kniežausko / LRT nuotr.
„Mėnulio užtemimo metu Žemė įsiterpia tiksliai tarp Saulės ir Mėnulio, todėl Žemės šešėlis uždengia mūsų palydovą ir jis užtemsta. Mėnulio užtemimas visada vyksta pilnaties metu, o Mėnulis nusidažo raudonai, nes jį pasiekia šiek tiek raudonos šviesos, kuri stipriausiai lūžta Žemės atmosferoje“, – teigia dr. K. Zubovas.
Paprastai Mėnulis, žiūrint iš Žemės, praeina arba virš Saulės disko, arba žemiau jo, o susilygiuoja jie du kartus metuose – tada kur nors vyksta užtemimai. „Dvi savaitės prieš arba po Saulės užtemimo trijų kūnų konfigūracija vis dar yra pakankamai artima linijai, kad irgi galėtų įvykti užtemimas“, – komentuoja mokslininkas.
Tiesa, šis užtemimas bus dalinis, nes į Žemės šešėlį bus panirę 96 proc. Mėnulio disko. Be kita ko, Lietuvoje matysime tik pačią užtemimo pradžią, nes Mėnulis nusileis nepasiekęs užtemimo maksimumo. Užtemimo pradžia Lietuvoje – 5.34 val., o Mėnulis leisis 6.18 val., užtemimui pasiekus 58 proc. fazę. Šį užtemimą, priešingai nei Saulės, galima stebėti plika akimi, tačiau geriausiai jis matomas virš kuo lygesnio horizonto, pavyzdžiui, pajūryje.
