Rugsėjo 22 d. Jurbarko ligoninės medikai skubią pagalbą teikė rankytes apdegusiam berniukui. Apie abi plaštakas apdegusį vaiką medikai pranešė policijai.
Pirminiais duomenimis, devynmetis jurbarkietis nukentėjo bandydamas užkurti krosnį. Policija pradėjo tyrimą dėl skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.
„Buvo toks atvejis, vaikas išgabentas į Kauno klinikas, todėl apie jo būklę nieko daugiau pakomentuoti negalime“, – pirmadienį sakė Jurbarko ligoninės vyriausiasis gydytojas Aivaras Šlekys.
Jurbarko r. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Laimos Gardauskienės teigimu, nukentėjusio vaiko šeima anksčiau skyriaus specialistams nebuvo žinoma. „Pirmą kartą toks pranešimas apie šeimą. Todėl šiuo metu renkama informacija, tačiau dar kartą pakartosiu, kad šeimoje anksčiau nebuvo fiksuota jokių vaiko teisių pažeidimų“, – sakė L. Gardauskienė.
Šildymo sezono pradžią paženklino dar viena nelaimė. Rugsėjo 21 d. Klausučiuose (Seredžiaus sen.) sprogo namo krosnis. Gavus tokį pranešimą, buvo iškviestos specialiosios tarnybos. Į įvykio vietą atvykę ugniagesiai patikslino, kad gaisro pavojaus nėra, o sprogo ne krosnis, bet katilas.
Per sprogimą 40 kv. metrų butas buvo gerokai suniokotas, išdužo langas. Laimė, žmonės nenukentėjo.
Pasak Jurbarko r. priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos viršininko Tomo Statkaus, šios nelaimės rodo, kad jau prasideda šildymo sezonas. Tačiau kiekvieną rudenį vėstant orui žmonėms pritrūksta ne tik šilumos, bet ir savisaugos. Todėl ugniagesiai perspėja, kad aplaidumas gali kainuoti ne tik turtą, sveikatą, bet ir gyvybę.
„Kalbėdamas apie Jurbarke nutikusią nelaimę galiu tik patarti, kad vaikų apskritai nereikėtų leisti prie ugnies. Dalis žmonių, deja, nepakankamai rūpinasi savo saugumu, ypač tai pastebim sunkiau gyvenančių šeimų buityje. Lankydami tokius asmenis randame ir netvarkingų krosnių, ir kaminų. Sunku kalbėti apie saugumą, kai krosnyje net nėra pakuros durelių ir dega atvira ugnis“, – sakė T. Statkus.
Būtent todėl ugniagesiai vykdo akciją „Kūrenkime saugiai“: lankosi namuose, įspėja apie dažniausiai daromas klaidas, kurios lemia nelaimes.
Esminiu dalyku T. Statkus įvardija dūmų detektorių įrengimą. Šie įtaisai įrengiami labai paprastai ir kainuoja nedaug, tačiau patikimai perspėja apie dūmus, nuo kurių, kilus gaisrui, paprastai uždūsta žmonės.
„Šiemet, pernai ir užpernai pavyko išvengti žuvusiųjų. Tačiau ankstesniais metais žuvo net keturi žmonės. Vienoje patalpoje buvo rasti du žuvusieji. Priežastys tos pačios – neatsargus šildymas ir rūkymas. Manau, kad dūmų detektorius greičiausiai būtų pažadinęs žmones ir aukų būtų išvengta. Ugnis nebuvo išplitusi, žuvusieji mirė uždusę nuo dūmų“, – sakė T. Statkus.
Gelbėtojai pabrėžia, kad gyventojus tik konsultuoja, bet nebaudžia. Todėl žmonės raginami ir patys paskambinti ugniagesiams, pasitarti, pakviesti į namus ekspertus, kurie nemokamai apžiūrės šildymo bei elektros sistemas.
Prieš intensyvų kūrenimą būtina gerai sutvarkyti krosnis bei išvalyti dūmtraukius. Gaisrai namuose, šildomuose krosnimis, kyla, kai šios perkaitinamos, atsiranda plyšių kaminų ar židinių sienelėse, pro kurias gali prasiveržti ugnis.
Neatsargu prakuroms naudoti degalus bei kitus greitai užsiliepsnojančius skysčius. Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą. Negalima malkų bei kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų pakuros durelių. Kai kūrenasi krosnis ar dega dujinė viryklė, negalima išeiti iš namų, nepatikėti jų priežiūros mažamečiams vaikams.
Atrodytų, patarimai ir ugniagesių priminimai visiems puikiai žinomi, kartojami prieš kiekvieną šildymo sezoną, tačiau nelaimių dėl apsileidimo ir neatsargaus elgesio vis tiek pasitaiko.
„Labai tikimės, kad ir šiemet išliks gaisrų mažėjimo tendencija, išvengsime tragiškų gaisrų. Tačiau tam reikia ne tik mūsų, bet ir gyventojų pastangų“, – sakė T. Statkus.
Lukas PILECKAS
