Sekmadienį Vilniuje, Katedros aikštėje, kankinys ir arkivyskupas Teofilius Matulionis (1873-1962) bus iškilmingai paskelbtas palaimintuoju. Popiežiui Pranciškui pripažinus T. Matulionį kankiniu, pirmą kartą Lietuvoje vyks skelbimo palaimintuoju iškilmės. Joms vadovaus popiežiaus Pranciškaus siunčiamas kardinolas Andželas Amatas (Angelo Amato), Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas.
Ketvirtadienį, kaip tik per T. Matulionio gimtadienį, Genocido aukų muziejuje (buvusiame KGB vidaus kalėjime) surengtoje spaudos konferencijoje buvo pristatytas šis Lietuvai neeilinis įvykis – arkivyskupo T. Matulionio paskelbimo palaimintuoju iškilmės, taip pat Lietuvos jaunimo dienos. Šiame kalėjime T. Matulionis beveik metus buvo kalintas ir tardytas.
Beatifikacijos – skelbimo palaimintuoju – procesas labai ilgas ir sudėtingas. T. Matulionio byloje šis procesas prasidėjo 1990 m. ir tęsėsi iki 2016-ųjų balandžio.
„Arkivyskupo T. Matulionio beatifikacijos iškilmės – tai pasaulinio masto šventė, tai tarptautinis ne tik T. Matulionio pripažinimas, bet jo asmenyje ir Lietuvos, mūsų kankinių. Toks Teofiliaus bylos pripažinimas, kad jis yra palaimintasis, iškelia ir visą skaudžią praėjusio amžiaus Lietuvos istoriją į pasaulinį lygmenį“, – sakė Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.
Numatoma, kad renginiuose dalyvaus kelios dešimtys tūkstančių tikinčiųjų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų valstybių – Latvijos, Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos, Kanados, JAV, Australijos. Šventėje bus piligrimų ir dėl to, kadangi T. Matulionis kunigavo ir Latvijoje bei Rusijoje, palaikė ryšį su Baltarusijos, Lenkijos kunigais ir vyskupais.
Į beatifikacijos iškilmes atvyks apie 600 kunigų ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio, 35 užsienio vyskupai, tarp jų – keturi kardinolai. Iškilmėse dalyvaus visa Europos vyskupų konferencijos valdyba. Įvykį transliuos ne tik Lietuvos radijas bei televizija, bet ir Lenkijos bei Jungtinių Amerikos Valstijų katalikų televizijos. Įvykio susidomėjimas tarptautiniu mastu – didelis.
„Kažkada T. Matulionis ragino žmones melstis šventajam Kazimierui, – esą kaip mūsų tautietis jis mus geriau supras ir galės mus labiau užtarti. Dabar tie žodžiai atsisuka atgal į T. Matulionį, kuris, paskelbtas palaimintuoju, taps mūsų maldų objektu“, – kalbėjo G. Grušas.
Lietuvos kariuomenės kapelionas Mindaugas Sabonis, T. Matulionio bylos postulatorius, rūpinęsis šios bylos vyksmu, ypač Romoje, sakė, jog T. Matulionį būtų galima pavadinti gyvybės arkivyskupu. Jis smerkė abortus, šeimos niekinimą, alkoholizmą, ragino saugoti gyvybę nuo pat jos užsimezgimo.
T. Matulionis trumpai buvo Lietuvos kariuomenės kapelionas. Jau prieš užeinant sovietams jis užsisakė šimtasiūlę ir šiltus batus. Nenorėjo pasitraukti iš Lietuvos, tad puikiai žinojo, kas jo laukia.
Dar prieš spaudos konferenciją žurnalistai buvo pakviesti apžiūrėti buvusiame KGB vidaus kalėjime įrengtos muziejaus ekspozicijos. Šis kalėjimas buvo vienas iš svarbiausių KGB kalėjimų sovietinėje Lietuvoje. Čia įrengta ir vadinamoji vyskupų, kuriems teko patirti sovietinio režimo represijas, kamera. Šioje kameroje – tragiška keturių pokario metais Lietuvoje represuotų vyskupų – katalikų bažnyčios hierarchų – istorija.
Tragišką lemtį patyrė arkivyskupas Mečislovas Reinys (1953 m. mirė Vladimiro kalėjime Rusijoje), vyskupas Vincentas Borisevičius (1946 m. lapkritį buvo nužudytas šio KGB vidaus kalėjimo šaudymo kameroje), vyskupas Pranciškus Ramanauskas (į Lietuvą grįžo palaužtos sveikatos, mirė 1959 m.), arkivyskupas T. Matulionis (šiame KGB vidaus kalėjime buvo laikomas nuo 1946 m. gruodžio 18 d. iki 1947 m. spalio). Po to T. Matulionis buvo išsiųstas į Oršos kalinių perskirstymo izoliatorių, tada – į Vladimiro kalėjimą, kur kalėjo iki 1953 m. pabaigos. Nuo 1954 m. iki 1956 m. buvo uždarytas Potmos specialiosios paskirties invalidų namuose Mordovijoje. Tik 1956 m. grįžo į Lietuvą.
Patyręs represijas T. Matulionis išliko tėviškas ir tvirtas, tikras lietuvių tautos didvyris, savo gyvenimu paliudijęs evangelijos išmintį, kad tiesa padarys mus laisvus. Jokie sovietinio režimo gąsdinimai, kankinimai ir trėmimai nesunaikino jo meilės Dievui ir artimui.
G. Grušas patvirtino, jog yra vilčių, kad arkivyskupas T. Matulionis gali būti paskelbtas šventuoju. Bet tam reikia, jog žmonės prašytų jo užtarimo, kad įvyktų stebuklų.
Su T. Matulionio beatifikacijos iškilmėmis siejasi ir kitas didelis renginys – Lietuvos jaunimo dienos, kurios taip pat vyks sostinėje birželio 23-25 dienomis.
Jau aštuntą kartą vykstančias Jaunimo dienas pristatęs vyskupas Arūnas Poniškaitis pabrėžė, kad šio renginio temai jie pasirinko Jėzaus žodžius „Tiesa padarys jus laisvus“.
„Jaunimo dienos – tai šventė, bendrystė ir malda. Jaunimo dienas rengia komanda iš visų Lietuvos vyskupijų, prisideda savanorių. Ta bendrystė, kuri mus susieja, yra šventė. Šventė dėl to, kad mes turime viltį, kad mes manome, jog gyvenimas turi prasmę“, – sakė A. Poniškaitis.
„Šeštadienį, birželio 24-ąją, „Siemens“ arenoje vyks Jėzaus šlovinimo vakaras. Sekmadienį prie Baltojo tilto švęsime jaunystę – jaunimas galės žaisti, šokti, sportuoti, mokytis įvairių rankdarbių, susipažinti su įdomiomis organizacijomis. Po šventės visi kartu džiaugsmingai keliaus į Katedros aikštę, į T. Matulionio beatifikacijos iškilmes“, – pasakojo iš šių dienų organizatorė Roberta Daubaraitė-Randė.
Elta
