Birželiui ritantis į pabaigą, „Šviesos“ redakciją pasiekė nepatenkintų gyventojų skambučiai ir fotografijos – žydinčio miesto išsiilgę jurbarkiečiai klausė, kodėl šiais metais taip lėtai tvarkomi gėlynai, o kai kurios vietos šaukte šaukiasi tvarkomos. Pasidairę miesto gatvėse pastebėjome, kad darbai vis tik vyksta – ryte vazonai dar buvo tušti, o popiet juose jau sviro pelargonijų žiedai.
Perka pigiau
„Girdėjau ir aš įvairių kalbų, priekaištų, bet dirbam kasdien išsijuosę, o planus pakoregavo orai – žadėtos šalnos, škvalai, vėjo gūsiai“, – atsidūsta UAB „Jurbarko komunalininkas“ želdinių priežiūros vadovė Liljana Dragūnavičienė.
Ketvirtus metus įstaigoje dirbanti agronomė atsakinga už miesto žaliąjį rūbą.
Kasmet specialistė rengia miesto želdinių tvarkymo planą, derina jį su miesto seniūnu ir vyr. architekte. Pernai į diskusiją apie miesto tvarkymą buvo kviečiami ir gyventojai, tačiau didelio jų susidomėjimo nesulaukta.
„Dažniausiai sulaukiame kritikos, nors miestui papuošti turime labai ribotą sumą ir pajėgas“, – sako UAB „Jurbarko komunalininkas“ darbuotoja.
L. Dragūnavičienė džiaugiasi, kad pernai pasirašytą sutartį su gėlių tiekėju gali pratęsti trejiems metams tomis pačiomis sąlygomis. „Nuo pernai gėlės pabrango 40 proc., mes jas perkame senomis kainomis“, – tikina specialistė. Gėlėmis jurbarkiečius aprūpina Kėdainiuose veikianti Linos Marmaitės individuali įmonė.
Viešuosiuose pirkimuose visada laimi pasiūlęs mažesnę kainą. Kėdainiečių gėlės neblogos, su jais galima pasiderėti, išprašyti papildomų daigelių, tačiau brangesnę paslaugą siūliusių tiekėjų gėlės būna dar puošnesnės. Šiemet, kaip ir pernai, gėlėms pirkti skirta 3360 Eur. „Galiu šiek tiek viršyti šią sumą, todėl už 300 eurų nupirkau 1000 labai gražių našlaičių, kurios puošė miestą iki dabar“, – džiaugiasi L. Dragūnavičienė.
Specialistė tikina, kad jų skelbiamuose konkursuose daug dalyvių neatsiranda – vieniems Jurbarkas yra per mažas užsakovas, kitiems per didelis. Pernai skelbtame konkurse daugiamečiams augalams įsigyti nedalyvavo nė vienas tiekėjas.
Pakenkė šalnos
Miesto gėlynai pradedami sodinti gegužės pabaigoje. Šiemet buvo suplanuota darbus pradėti gegužės 22 d., tačiau paklausius prognozių nuspręsta šiek tiek palaukti. Piramidės gėlėmis buvo užsodintos gegužės 31 d. „Paskutinės šalnos buvo birželio 5 ar 6 d. Jos šiek tiek pakenkė piramidėse augančioms gėlėms, bet kituose miestuose, kurie sodinimo darbus pradėjo anksčiau, girdėjau, neišvengta didelių nuostolių“, – sako apželdinimo specialistė.
Jurbarkiečiams talkina gėlininkas Simas Zareckas. Jis į lovelius susodina gėles – įterpia trąšų, paruošia gruntą, drėgmę sulaikančią medžiagą ir savo šiltnamiuose jas paaugina, kol galima išnešti į lauką. Loveliai Dariaus ir Girėno gatvę turėjo papuošti jau birželio 7 d., tačiau į lauką užgrūdinti išneštos gėlės nušalo ir jas teko dar kurį laiką palepinti šiltnamyje. Šią savaitę centrinę gatvę jau papuošė 38 gėlių loveliai. „Vos pakabinome, nušniokštė vėtra, nulankstė šakas, tad dabar gražiausia į gėles žiūrėti iš vienos pusės“, – juokiasi L. Dragūnavičienė.
Šiuo metu „Jurbarko komunalininko“ darbuotojai baigia visus sodinimo darbus, tačiau ne visada iš karto galima įvertinti bendrą vaizdą. „Ne visas gėles iš tiekėjų gauname vienu metu, todėl aš praktikuoju ir dalinį užsodinimą – pasodinu vienas gėles, o vėliau ir kitas, todėl žmonės po pirmo sodinimo sako, kad gėlių yra mažai ir negražu“, – darbo užkulisiais dalijasi L. Dragūnavičienė.
Specialistė mėgsta susodinti gėles taip, kad vienoms nužydėjus pražystų kitos – toks būdas labai paplitęs užsienio šalyse, tačiau atrodo neįprastai – lyg gėlyne būtų netvarka. „Pabandžiau ir aš tokį laukinį variantą, tačiau žmonės nelabai suprato“, – tikina ji.
Reikalauja priežiūros
Kad gėlynai būtų gražūs, juos reikia prižiūrėti – tręšti, nuolat laistyti, ravėti. Šiuos darbus atlieka L. Dragūnavičienė ir dar dvi moterys. „Ką gali padaryti višta su dviem viščiukais?“ – liūdnai šypsosi želdinių prižiūrėtoja. Dar yra vairuotojas, o laistymo mašiną tenka gaudyti, kai nenaudojama kitiems darbams.
Anksčiau į pagalbą ateidavo viešuosius darbus dirbančios moterys, tačiau dabar tokių darbininkų nebeliko, o ir ne kiekvienu gali pasitikėti – buvo, kad pagalbon atsiųsta moteris išravėjo visas lelijas. „Pasidalijame darbais su kitais įmonės darbininkais. Šiukšles surinkę vyrai turėdami laiko padeda ir miesto tvarkymo darbuose, tačiau prižiūrėti gėlynus galime tik mes trys“, – tikina L. Dragūnavičienė.
Gyventojams akis bado autobusų stotyje vazonuose styrančios geltonos tujos. „Jos ne mirusios, namų sąlygomis jas būtų galima atgaivinti – laistyti keliskart per dieną, tačiau ten tokia vieta, kad niekas neauga, vazonai stipriai įkaista“, – sako specialistė. Šios tujos po kelis eurus buvo nupirktos per akciją viename prekybos tinkle, tačiau neatlaikė saulės kaitros.
Nors taip bandoma pridengti neestetišką autobusų stoties vaizdą, bet, pasak L. Dragūnavičienės, greičiausiai vazonus iš ten teks išvežti, kaip anksčiau teko nukabinti atitvarus puošusius gėlių lovelius, kurie, pasak kai kurių gyventojų, trukdė eismui.
Dabar skundų girdėti dėl to, kad gėlių prižiūrėtojai laistydami gėlynus sudaro kamščius, trukdo pravažiuoti. Norėta įrengti gėlyną prie įvažiavimo į miestą nuo Kauno pusės puošiančios lelijos, tačiau paaiškėjus, kad ten nebus galima atlikti priežiūros darbų, minties atsisakyta.
Mieste stovi beveik 200 vazonų, kuriuose auga daugiamečiai spygliuočiai. Šiems augalams priežiūros reikia mažiau, tačiau kartais jie tampa ilgapirščių grobiu. Pasak L. Dragūnavičienės, prieš kelerius metus buvo pavogti šeši kėniai, šiemet nuostoliai nedideli – iškasta 12 našlaičių, keletas jurginų. Vazoniniams augalams labiausiai kenkia žiemą barstoma druska – nuo jos nyksta spygliuočiai, trupa vazonai.
Turi rūpėti visiems
Želdinių priežiūros vadovė prižiūri ir su gėlynais nesusijusius darbus – pernai jos prižiūrimi darbininkai perdažė suolus panemunėje, o šiais metais dažo Kauno g. „Žinote, kad vien Kauno g. yra 57 suolai? Jie nedažyti penkerius metus, tad darbo pakanka“, – sako L. Dragūnavičienė.
Viena paskutiniųjų netvarkytų vietų – gėlių klombas priešais turgelį Kauno g. Nuo jo neseniai nuimtos lentos, nes buvo aptvertas šalia renovuojamas namas. „Sodinimo darbus baigsime, tačiau priežiūra tęsis iki pat rudens“, – sako L. Dragūnavičienė.
Kad miestas būtų gražus ir tvarkingas, specialistė prašo pasistengti ir gyventojų – nušienauti pakeles, pasirūpinti darželiais prie daugiabučių. Yra ir labai gražiai tvarkomų teritorijų prie daugiabučių, tačiau yra ir šabakštynų prie nuosavų namų. Šių teritorijų UAB „Jurbarko komunalininkas“ darbininkai netvarko.
L. Dragūnavičienė pasidžiaugė gyventojais, kurie miestui dovanoja augalų. Ne vieną gėlyną papuošė Birutės Vėštortienės gėlės, Urbonienės augalai, šilokais mielai pasidalijo Jurbarko kultūros centro kolektyvas, rudenį daugiamečių gėlių padovanoti žada likti nežinoma norinti garbaus amžiaus jurbarkietė. Miestas gali būti gražesnis visų bendromis pastangomis.
UAB „Jurbarko komunalininkas“ vadovas Darius Dragūnavičius tikina, kad įstaiga išsėmė visus vidinius resursus – tiek finansinius, tiek žmogiškuosius. „Kai prieš devynerius metus pradėjau vadovauti šiai įmonei, miestui tvarkyti buvo skiriama 1,5 mln. litų per metus – tai būtų daugiau kaip 430 tūkst Eur. Dabar gauname 350 tūkst. Eur. O kiek prasiplėtė miesto erdvės – panemuniai, paimsriai, šalia miesto esantys miškeliai, parkai. Nebeturime daugiau iš ko tvarkyti“, – sako direktorius.
Pasak D. Dragūnavičiaus, į gyventojų klausimą „Ar jūs nematote netvarkos?“ galima atsakyti: „Matome, bet nebeturime kaip, kam ir iš ko“. Tad belieka susitaikyti, kad geriau greit nebus, ir pasidžiaugti tuo, ką turime – gražiais parkais, į kuriuos galime eiti nemokamai, gaiviomis upėmis, kuriose vanduo dažniausiai būna švarus, vešliomis pievomis, nors ir retokai šienaujamomis, ir žydinčiu miestu, nors ir ne pačiais puošniausiais žiedais.
Jūratė Stanaitienė
