Lenkijos plėtros ir finansų ministerija, administravusi Europos Sąjungos (ES) finansuojamą 2007–2013 metų Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos pasienio bendradarbiavimo programą, pareikalavo, kad Jurbarko rajono savivaldybė iki šio mėnesio pabaigos į programos iždą grąžintų beveik 1 mln. eurų.
Tokių finansinių sankcijų jurbarkiečiai sulaukė, kai jų projekto partnerė – Rusijos Kaliningrado srities Nemano (Ragainės) savivaldybės administracija nesuspėjo laiku užbaigti bendro projekto ir pasistatyti nuotekų valymo įrenginių, rašo „Lietuvos žinios“.
Bendras projektas
Jurbarko rajono savivaldybė pasibaigusiu 2007–2013 metų finansiniu laikotarpiu iš Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos pasienio bendradarbiavimo programos gavo finansavimą trims projektams. Du jų, apimantys infrastruktūros plėtrą ir bendradarbiavimą sveikatinimo švietimo srityje bei turizmo ir rekreacinės infrastruktūros plėtrą, buvo įgyvendinti be didelių problemų.
Bėdų kilo tik dėl trečiojo projekto – Nemuno upės ekologinės būklės gerinimo, įrengiant nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūrą Skirsnemunės miestelyje bei Kaliningrado srities Nemano (Ragainės) mieste.
Pagal šį projektą, kurio vertė buvo per 17 mln. eurų, Skirsnemunėje turėjo būti įrengta 13,4 km ilgio nuotekų ir 7,6 km ilgio vandens tiekimo sistema, vandentiekio stotis su 112 m gylio arteziniu gręžiniu bei įsigyta nauja transporto priemonė su nuotekų konteineriu.
Be to, Rusijai priklausančiame Nemano mieste turėjo būti pastatyti nuotekų valymo įrenginiai, gebantys apdoroti 5748 kub. m nuotekų per dieną. Taip būtų užtikrintas nuotekų surinkimas ir apdorojimas visame mieste, ir nevalytos nuotekos nebepatektų į Nemuną.
Kalti partneriai
Tiek Jurbarko rajono savivaldybės administracijos, tiek Nemano savivaldybės įsipareigojimai turėjo būti įgyvendinti iki 2014 metų pabaigos. Nors vėliau užbaigimo terminas buvo atidėtas, kaliningradiečiai darbų padaryti nespėjo.
Todėl programai vykdyti Lenkijoje įkurtam Jungtiniam techniniam sekretoriatui pristačius visus projekto įgyvendinimo dokumentus bei ataskaitas dalis avansu apmokėtų išlaidų buvo pripažintos netinkamomis. Taigi, Lenkijos plėtros ir finansų ministerija dar balandį pareikalavo, kad jurbarkiečiai, kaip projektui vadovaujantys partneriai, grąžintų jam įgyvendinti panaudotą dalį lėšų – 962 tūkst. eurų. Tiesa, po ilgai trukusių susirašinėjimų su minėta Lenkijos ministerija Jurbarko rajono savivaldybei pavyko susitarti, kad lėšų grąžinimo terminas būtų atidėtas iki birželio pabaigos.
„Beveik milijonas eurų mums – didelė suma, nes visas savivaldybės metų biudžetas siekia 24 mln. eurų“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius. Anot jo, šiuo metu dar bandoma derėtis ir aiškintis, ar savivaldybė kaip nors galėtų išvengti jos biudžetui sunkiai pakeliamų finansinių sankcijų.
Dar gali išvengti
Du dešimtmečius bendrus Lenkijos, Lietuvos ir Rusijos projektus vykdančio „Nemuno“ euroregiono Marijampolės biuro direktorius Gintaras Skamaročius „Lietuvos žinioms“ pabrėžė, kad jurbarkiečiai šiuo metu dar turi du pasirinkimus.
Vienas jų iš tiesų padėtų išvengti sankcijų. „Mūsų šalies ir Kaliningrado srities aukštesnių institucijų atstovai, diplomatai galėtų sutarti, kad būtų pratęstas projekto įgyvendinimo terminas. Manau, jog atitinkamos ES institucijos tam neturėtų prieštarauti. Tačiau tai reikėtų daryti skubiai, neatidėliojant“, – tvirtino G. Skamaročius.
Anot jo, tokiu atveju projekto partneriai galėtų tikėtis, kad dėl vėlavimo atlikti darbus netinkamomis pripažintos išlaidos būtų pripažintos tinkamomis.
G. Skamaročiaus teigimu, yra ir kitas būdas Jurbarko rajono savivaldybei nepatirti finansinių nuostolių. Tačiau jis kur kas sudėtingesnis. Savivaldybės administracija galėtų sumokėti reikalaujamus pinigus, o vėliau juos išsireikalauti iš partnerio – Nemano rajono savivaldybės. Ši savo ruožtu pinigus galėtų išsireikalauti iš rangovų. „Tačiau tai būtų teisminis kelias, jis pareikalautų ir daug lėšų, ir laiko“, – aiškino „Nemuno“ euroregiono Marijampolės biuro direktorius.
Buvo klaidų Jurbarko rajono vicemeras Saulius Lapėnas pripažino, kad Nemano savivaldybės vykdomai projekto daliai akivaizdžiai trūko griežtesnės ir efektyvios kontrolės. Dėl to nemenka atsakomybės dalis tenka tuometinei už viso projekto įgyvendinimą atsakingai darbo grupei, kuri buvo sudaryta Jurbarko administracijos direktoriaus įsakymu.
„Didžiausia jurbarkiečių klaida buvo pasitikėjimas partneriais Kaliningrado srityje. Iš patirties žinau, kad keičiantis vietos valdžioms kaimynų šalyje į administracijas su naujais vadovais ateina ir daug naujų žmonių, nesuvokiančių, kad bendriems tarptautiniams projektams turi būti skiriama kur kas daugiau dėmesio, nei jie yra įpratę. Todėl jų nekontroliuojant galima tikėtis įvairių akibrokštų“, – patvirtino ir G. Skamaročius.
„Lietuvos žinių“ inf.
siūlau sekantį bendrą projektą su Š. Korėja vykdyt 😀