Vis drąsiau šildant pavasarinei saulei į darbus kimba sniego kastuvus į šluotas išmainę gatvių tvarkytojai. Nuo UAB „Jurbarko komunalininkas“ koordinuojamo žmonių darbo priklauso mūsų sveikata, nes tai, kaip valomos gatvės, lemia, kokiu oru kvėpuojame.
Išberia tonas žvyro
Pasak UAB „Jurbarko komunalininkas“ direktoriaus Dariaus Dragūnavičiaus, gatvėse darbų užtenka visais metų laikais, tačiau pavasarį tenka išvalyti tai, ką per visą žiemą išbarstė kelių priežiūros tarnybos – žvyrą, druską. Tam pasitelkiama ir technika, ir žmonės. „Po žiemos renkame žvyrą, pavasarį – žiedadulkes, rudenį – lapus. Purvą tenka valyti nuolat. Po lietaus asfaltuotos gatvės būna užneštos žvyru iš šalutinių žvyruotų gatvelių, kiemų“, – sako D. Dargūnavičius.
Įmonė turi dvi traktorines šluotas, šluotą galima pritvirtinti prie „Bobcat“ mini krautuvo, į gatves išrieda ir šlavimo mašina. Mechaninėmis priemonėmis valomi didesni plotai, kruopštesnio darbo reikalaujančioms vietoms pasitelkiamas rankų darbas.
„Gatves valome pagal poreikį. Nėra nustatyta, kiek kartų jas turime valyti. Žiemos skirtingos – išberiama nuo 500 iki 1000 tonų žvyro ir druskos mišinio“, – sako įmonės direktorius. Nors žiema šiais metais nebuvo pikta, UAB „Jurbarko komunalininkas“ miesto gatvėse išbėrė 500-700 t žvyro.
Sušluotas žvyras panaudojamas žvyrkelių duobėms užpilti, purvas, šiukšlės išvežamos į sąvartyną Tauragėje.
Pajėgos mažėja
Didžiausią darbą valant gatves atlieka darbuotojai su šluotomis. Bendrovėje dirba 10 nuolatinių gatvių valytojų, žmonių padėti tvarkyti miestą ir tuo pačiu atidirbti už pašalpas atsiunčia miesto seniūnija. Dirbti viešuosius darbus siunčia ir darbo birža. Sutvarkyti miestą reikalia didelių pajėgų, tačiau jų kaskart mažėja.
Vasario mėnesį Jurbarko miesto seniūnija į UAB „Jurbarko komunalininkas“ dirbti išsiuntė 10 asmenų. Už pašalpas privaloma atidirbti 120 val. per 3 mėnesius – kas mėnesį po 40 val. „Ne visi siųstieji pasiekia darbo vietą. Kiek žmonių ir kiek laiko dirbo, sužinome, kai jie atneša pažymas iš darbdavio“, – sako seniūno pavaduotoja Asta Adomaitienė.
Pasak Tauragės darbo biržos Jurbarko skyriaus vyriausiosios specialistės Daironos Strumilienės, šiuo metu bendrovėje „Jurbarko komunalininkas“ dirba vos trys darbo biržos siųsti asmenys. Sutartys dėl įdarbinimo baigsis birželio pabaigoje, o kokia padėtis bus vėliau – neaišku, nes nuo liepos 1 d. turėtų įsigalioti naujas Užimtumo rėmimo įstatymas, kuriame nebelieka sąvokos „viešieji darbai“. „Gali būti, kad pakeitimai bus nukelti, ir mes galėsime ir toliau siųsti žmones tvarkyti miestą“, – sako specialistė.
Tokia padėtimi susirūpinęs D. Dragūnavičius teigia, kad darbų mieste yra daug, žmonės nori tvarkingos aplinkos, tačiau tai užtikrinti turint tik tiek dirbančiųjų – sudėtinga. Ypač pavasarį, kai lėtai valomos gatvės gali turėti įtakos gyventojų sveikatai. Kasmet atšilus ir džiūstant žemei padidėja oro užterštumas kietosiomis dalelėmis. „Stengiamės šlavimo darbus atlikti po lietaus, kad būtų kuo mažiau dulkių“, – tikina bendrovės direktorius.
Stebi užterštumą
Aplinkos oro kokybei stebėti ir vertinti Lietuvoje įrengta 14 automatizuotų miestų oro kokybės tyrimo stočių, išdėstytų didžiausiuose šalies miestuose ir pramonės centruose. Artimiausios Jurbarkui stotys įrengtos Kaune.
Oro užterštumą kasdien galima stebėti žemėlapyje internetiniame puslapyje www.oras.gamta.lt. Nors Jurbarko jame nėra, galima susidaryti bendrą užterštumo vaizdą Lietuvoje. Praėjusią savaitę dauguma stotelių fiksavo žemą užterštumo lygį. Tačiau buvo dienų, kai didesniuose miestuose fiksuota vidutinė ar aukšta tarša. Labiausiai užterštumu pasižymėjo Klaipėda, Kaunas ir Vilnius.
Kartais tenka skelbti pavojų dėl labai aukšto oro užterštumo. Tada gyventojams rekomenduojama kuo mažiau būti atvirame ore.
Jūratė Stanaitienė
