Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) jau šeštą kartą sudarė Lietuvos savivaldybių indeksą. Lyderio pozicijas šiemet išlaikė Vilniaus miestas, po jo rikiuojasi Klaipėda, Šiauliai ir viena vieta pakilęs Kaunas. 54 mažųjų savivaldybių reitinge pirmauja Kauno rajonas. Jurbarko r. savivaldybė iš 52 pakilo į 39 vietą.
„Sostinė pritraukia daugiausia investicijų, čia aktyviausias verslas, dėl to mažiau bedarbių, socialinės pašalpos gavėjų. Tiesa, Vilniui grėsmę vis dar kelia milžiniška skola. Antroje vietoje likusi Klaipėda sostinę galėtų pavyti, jei jai pavyktų sukurti palankesnes sąlygas verslui ir pritraukti daugiau investicijų”, – sako Lietuvos savivaldybių indekso vadovė Aistė Čepukaitė.
Mažųjų savivaldybių indekso geriausiųjų trejetukas taip pat beveik nesikeitė. Trečią vietą išlaikė Druskininkai, į pirmąją išsiveržė Kauno rajonas, aplenkęs antroje vietoje likusį Klaipėdos rajoną.
„Nors Kauno rajonui pavyko aplenkti Klaipėdos rajoną, šios dvi savivaldybės eina koja kojon, abi puikiai išnaudoja didelio miesto kaimynystės privalumus. Gera ekonominė situacija didina žmonių gerovę. Kauno ir Klaipėdos rajonai gali didžiuotis, kad yra vieni iš nedaugelio, į kuriuos žmonių gyventi bei dirbti atvyksta daugiau nei iš- vyksta”, – teigia A. Čepukaitė
Gera žinia ta, kad pernai bendra situacija gerėjo daugelyje savivaldybių. Veikė daugiau ūkio subjektų, verslu užsiėmė daugiau gyventojų. Mažėjo bedarbių, gyvenančiųjų iš socialinių pašalpų per metus sumažėjo daugiau kaip ketvirtadaliu. Savivaldybės kapanojosi iš skolų, sumažinti jas sugebėjo trys ketvirtadaliai šalies savivaldybių.
Tačiau situacija gerėja ne visur vienodai. Tyrimo duomenimis, atotrūkis yra ne tarp miestų ir regionų, o tarp ekonomiškai aktyvių ir stagnuojančių savivaldybių. Šią atskirtį tiksliausia būtų pavadinti investicijų atskirtimi. Kai vienos savivaldybės į priekį eina dideliais žingsniais, kitos stovi vietoje – yra savivaldybių, kur vienam gyventojui tenka vos po kelis eurus investicijų. Tai skaudžiai jaučia gyventojai – socialinių pašalpų gavėjų procentas net rajonuose skiriasi 11 kartų, bedarbių – daugiau kaip 3 kartus.
„Skirtumas yra ne tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos, o tarp ekonomiškai aktyvių ir stagnuojančių savivaldybių. Štai viename Lietuvos pakraštyje esantis Tauragės rajonas pritraukė užsienio gamyklas, pirmauja pagal tiesiogines užsienio investicijas, tenkančias vienam gyventojui. Kitame pakraštyje esanti Ignalina pirmauja pagal nedarbą, investicijų čia mažėjo. Tokių pavyzdžių – pilna. Jie įrodo, kad vienintelis gerovės receptas yra aktyvus verslas, ateinantys investuotojai. Savivaldybės čia gali padaryti daug, pradedant palankia mokestine aplinka, elementariu internetinės svetainės pritaikymu. Žinoma, pirmiausia jos turi panaikinti biurokratines kliūtis, paprastai sakant – pravesti per visus reikalingus kabinetus“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Jurbarko r. savivaldybė šiemet užima 39 vietą 54 mažųjų savivaldybių reitinge, surinkusi 49,9 balų iš 100. Lyginant su pernykščiu indeksu, labiausiai gerėjo „Sveikatos ir socialinės rūpybos“, „Švietimo“, „Turto valdymo“ įvertinimai. Mažiau balų nei kitos gavo „Mokesčių“ bei „Investicijų ir plėtros“ sritys.
Lyginant su 2014 m., 2015 m. Jurbarko r. savivaldybėje sumažėjo gaunančiųjų soc. pašalpą dalis nuo visų gyventojų (6,8 proc. → 5,1 proc.), būsto šildymo kompensacijos gavėjų dalis nuo visų gyventojų (6,5 proc. → 4,8 proc.), bedarbių dalis nuo darbingo amžiaus gyventojų (15,6 proc. → 14,6 proc.).
„Švietimo“ srityje balą pakėlė tai, kad Jurbarko r. savivaldybės moksleiviai 2015 m. gerai išlaikė valstybinius brandos egzaminus (48,4 balo lyginant su 46,5 balo vidurkiu). Vis dėto vertėtų atkreipti dėmesį į ne visai optimizuotą mokyklų infrastruktūrą – vienam mokiniui tenka pakankamai didelis mokyklų plotas, o mokyklų aplinkos išlaikymo išlaidos viršija mokinio krepšelio lėšas. Gerai tai, kad situacija gerėja – savivaldybės bendras nuosavas nekilnojamasis turtas (pastatai ir patalpos) 2015 m. valdyti efektyviau nei 2014 m. Savivaldybės duomenimis, smarkiai sumažėjo nuosavo nenaudojamo plotas. Efektyviau valdant turtą taupomos mokesčių mokėtojų lėšos.
Siekiant pakilti reitinge aukštyn patartina mažinti mokesčius, kurie Jurbarko r. savivaldybėje buvo vieni aukščiausių (nekilnojamojo turto ir žemės mokesčio tarifai). Be to, nenaudojamas nekilnojamas turtas ir žemė buvo apmokestinti maksimaliais tarifais. Mokestinės aplinkos gerinimas padėtų skatinti ekonominį aktyvumą. Tai pakeltų „Investicijų ir plėtros“ srities balą. Ji šį kartą gavo nedaug balų, nes vienam gyventojui 2014 m. teko mažesnis nei vidutinis materialinių investicijų kiekis (atitinkamai, 753 Eur/gyv. lyginant su 1327 Eur/gyv. vidurkiu), taip pat itin žemas buvo vienam gyventojui tenkantis tiesioginių užsienio investicijų kiekis (45 Eur/gyv. lyginant su 966 Eur/gyv. vidurkiu).
LLRI inform.
