Jurbarko r. policijos komisariato pareigūnai turi gerų žinių. Jų duomenimis, kriminalinis rajono paveikslas susitraukė maždaug 15 proc. Policininkams šiemet pasisekė suvaldyti iki šiol tik daugėjusį smurtą artimoje aplinkoje ir už grotų pasiųsti aktyviausius rajono vagis.
Smurtas ir turtas – taip pagrindinius nusikaltimus rajone įvardija pareigūnai. Didžiausią dalį nusikaltimų sudaro smurtas artimoje aplinkoje. Išpuoliai prieš artimuosius kasmet augo, ir nors pareigūnai dėl smurtautojų suvaldymo nusiteikę pesimistiškai, šiokios tokios stabilizavimosi tendencijos ryškėja.
„Manau, kad tai labai susiję su prevencija. Pradėjome nuolat tikrinti gyventojus, kurie yra nuolatiniai smurto artimoje aplinkoje dalyviai. Ypač intensyviai tai darome prieš socialinių pašalpų gavimą ir po to. Pareigūnai lanko tokias šeimas, tikrina, kaip laikomasi teismo įpareigojimo nevartoti alkoholio, žiūri, ar laisvės apribojimo nepažeidžia nuteisti asmenys.
Randame daug pažeidimų, kalbamės, perspėjame, rašome protokolus. Tai pasiteisina. Todėl šia kryptimi ir toliau dirbsime“, – sakė Jurbarko r. policijos komisariato viršininkas Aivaras Dumčius.
Nusikaltimų statistiką gerina sumažėjęs vagysčių skaičius. Tai įtakojo keli dalykai. Pirmiausia – sulaikyta ir nuteista nemažai vagių. Jurbarke itin daug nusikaltimų padarydavo keli asmenys, nuolat girtavę, vartoję narkotikus ir masiškai vogę.
„Jie buvo sulaikyti dėl daug nusikalstamų veikų. Kai kas nuteistas, kai kas teisiamas. Tačiau labai pasijuto. Be to, reikia nepamiršti ir fakto, kad gyventojų skaičius mažėja, todėl mažėja ir nusikaltimų“, – sakė A. Dumčius.
Statistiką koreguoja ir pasikeitę įstatymai. Dabar baudžiamoji byla keliama tik tada, kai pavogtų daiktų vertė viršija 113 eurų. Jei suma mažesnė – traktuojama kaip administracinis pažeidimas. Anksčiau baudžiamąją bylą vagis užsitarnaudavo pavogęs triskart mažesnės vertės daiktus.
Policijos komisariato viršininką džiugina sumažėjusios rimtos vagystės. Tyrėjai itin stengiasi, kad rajone būtų užkardytos organizuoto nusikalstamumo apraiškos – tuo užsiimantieji oficialiai perspėjami, pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas.
„Sakyčiau, kad daugiausia problemų kėlė automobilių vagys. Pastaruoju metu jie buvo nusitaikę į Vakarų Europos valstybes. Tačiau mašinų dingdavo ir mūsų rajone. Tik šiemet tokių atvejų Jurbarke itin mažai. Iki vasaros paprastai būdavo pavagiami 7-8 automobiliai, dabar buvo tik du pranešimai. Be to, vienas jų nepasitvirtino – moters mašina nebuvo pavogta, ji tiesiog pamiršo, kur ją pastatė“, – pasakojo pareigūnas.
Stabdo tyrimus
Gyventojai jau kurį laiką pratinami prie Vakarų valstybėse taikomos praktikos, kai vagysčių ar kitų nusikaltimų tyrimai, kuriuose pareigūnai neturi už ko užsikabinti, stabdomi. Anksčiau tokios bylos į archyvą nukeliaudavo po pusmečio, dabar, priklausomai nuo tiriamo nusikaltimo, terminas gali trukti ir vos dvidešimt dienų.
„Nereikia galvoti, kad tyrimai nutraukiami. Tiesiog jie padedami į archyvą iki vėliau paaiškėsiančių aplinkybių. Tikrai būna, kad sulaikius asmenis paaiškėja ir senesnių nusikaltimų aplinkybės. Arba atsiranda naujų įkalčių. Tuomet seni nusikaltimai išaiškinami. Būtent taip atsitiko ir su pora metų Raudonės, Veliuonos ir Seredžiaus kraštuose siautėjusiais vagimis“, – sakė A. Dumčius.
Pasak viršininko, naujoji tvarka leidžia pareigūnams dirbti efektyviau. Anksčiau tokie tyrimai aktyvūs išlikdavo pusmetį, todėl tyrėjai, neturėdami siūlo galo, tiesiog privalėdavo imituoti darbą – atlikti beprasmius veiksmus, gaišti laiką.
„Seniau ir susikaupdavo po kelias dešimtis nebaigtų bylų vienam pareigūnui. Dabar nebėra jokio reikalo atlikinėti tolesnį tyrimą, jei nepakanka duomenų“, – įsitikinęs pašnekovas.
Privalo tobulėti
Kitaip dirbti turės patruliai bei kiti pareigūnai. Iš policininkų reikalaujama universalumo, kad nusikaltimo ar pažeidimo vietoje jie galėtų išspręsti daugumą problemų, nereikėtų grįžti dar kartą.
„Turbūt nereikia sakyti, kad sistema nebuvo gera. Sakykim, gavus iškvietimą apie pavogtą automobilį pirmiausia į vietą vyksta patrulis, įsitikina, kad automobilio tikrai nėra ir kviečia operatyvinę grupę. Todėl sieksime, kad patruliai būtų universalesni ir mano minėtu atveju patys galėtų surinkti įrodymus, sutvarkyti dokumentus. Patruliams teks papildomai mokytis, kad galėtų pradėti ikiteisminius tyrimus, atlikti kitus svarbius darbus“, – sakė A. Dumčius.
Viršininkas teigia, kad dėl tokių pokyčių džiaugiasi ne visi pareigūnai, kai kurie galbūt būtent dėl to ir pasitraukė iš tarnybos. Tačiau pareigūnai priversti dirbti efektyviau.
Tokias pokyčių gaires brėžia ir visa policijos sistema. Artėja dar viena reforma, per kurią bus jungiamos viešoji ir kriminalinė policija. Jau dabar viešosios policijos pareigūnai dažnai dirba kartu su kolegomis iš kriminalinio skyriaus. Toks derinys itin efektingas.
Jau porą savaičių kelių eismo taisykles pažeidinėjančių ir viešąją tvarką drumsčiančių jurbarkiečių laukia nemalonus siurprizas – nevieši policijos patruliai. Pareigūnai po miestą ir rajoną važinėja nežymėtais automobiliais, todėl prie pažeidėjų gali prisiartinti nepastebėti.
Naujoji kontrolės forma itin veiksminga tramdant viešosios tvarkos pažeidėjus. Pareigūnai beveik nepastebėti gali prisiartinti prie viešose vietose girtaujančių asmenų, patikrinti, ką žmonės veikia įtarimą sukėlusiuose automobiliuose ar kitose vietose.
Taip patruliuojantys pareigūnai privalo būti uniformuoti, su ženkleliu, o paprašyti – pateikti pažymėjimą. Šių priemonių turėtų užtekti, kad žmogus įsitikintų, jog bendrauja su pareigūnu.
Rajone – trys zonos
Dar viena naujovė – neliko konkrečias seniūnijas prižiūrėjusių įgaliotinių. Rajonas suskirstytas į tris zonas – Jurbarką ir dar dvi teritorijas po šešias seniūnijas. Kiekvieną zoną prižiūri penki pareigūnai.
„Anksčiau būdavo, kad visur važinėja vienas įgaliotinis. Dabar sistema pasikeitė – teritorijos padidėjo, tačiau pareigūnai dirba bendrai, budi kartu. Visose seniūnijose bus pakabintos lentelės su jų telefonų numeriais ir kita informacija. Svarbiausia, kad pusę tarnybos laiko jie privalės praleisti ne kur kitur, o patruliuodami po savo teritoriją, būdami arčiau gyventojų“, – sakė A. Dumčius.
Komisariato viršininkas pripažįsta, kad Jurbarke labai trūksta patrulių. Iš Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausančių rajonų, pakankamai patrulių neturi ir Šakiai.
„Mums dabar trūksta šešių patrulių, bandome kaip galėdami tą spragą užtaisyti“, – tikino viršininkas.
Kameros bevertės
A. Dumčius tvirtai laikosi nuomonės, kad miesto saugumui užtikrinti ir nusikaltimams išaiškinti būtinas ne tik efektyvus policininkų darbas, bet ir vaizdo stebėjimo kameros. Tačiau apie dabartinę sistemą, kai kameros pakabintos, tačiau jų perduodamo vaizdo niekas nestebi, pareigūnas turi savo nuomonę. Toks savivaldybės sprendimas – beprasmis lėšų švaistymas.
„Turi sėdėti žmogus, kuris stebėtų vaizdą, esant reikalui priartintų, iškart praneštų pareigūnams apie daromą nusikaltimą. Dabar kameros sukabintos ir filmuoja bendrą vaizdą. Nuo tada, kai buvo priimtas sprendimas taip naudoti kameras, mes negavome jokių įrodymų, kuriuos galėtume panaudoti tyrimuose“, – sakė pareigūnas.
Kaip pavyzdį A. Dumčius pateikia per raudoną šviesą sankryžą kirtusio automobilio gaudynes mieste. Nors vairuotojas sprukdamas nuo policininkų buvo užfiksuotas filmavimo kamerų, peržiūrėjus įrašą nesimatė nei valstybinių registracijos numerių, nei žmogaus, kuris vairuoja automobilį, veido.
„Kas, kad bendro vaizdo kokybė gera – priartinus įrašą nieko nebesimato. Būtų žmogus, kuris dirba su kameromis, pamatęs veiksmą vaizdą pritrauktų ir būtų įrodymų. Juolab kad toks žmogus, jei jau visai nėra lėšų, galėtų dirbti tik tam tikromis valandomis, tuomet, kai didžiausia nusikaltimų tikimybė“, – sakė A. Dumčius.
Tinkamai naudojamos kameros taptų ir puikia prevencine priemone. Vargu, ar kelis kartus nufilmuoti ir nubausti pažeidėjai, žinodami, kad mieste kabo žmogaus valdoma kamera, norėtų elgtis negerai. Dabar gi pakanka paeiti į šoną – už kameros matymo lauko.
Lukas PILECKAS
