Dėl minimalios mėnesio algos (MMA) kėlimo vienos darbo vietos kaina išaugo net 100 eurų. Kai kurios įmonės tokių metų neišgyveno, kitos sulaukė geros paskirtosios finansų ministrės Rasos Budbergytės žinios – kelti MMA nebėra kur. Tačiau kaip tuomet Lietuvai pavyks išsikapstyti iš mažiausiai uždirbančių europiečių sąrašo, kuriame paskutines vietas dalijasi su Rumunija ir Bulgarija?
Nuo praėjusių metų liepos MMA bus keliama jau trečią kartą – taip per metus MMA „ant popieriaus“ bus išaugusi 80 eurų, o darbo vietos kaina – 100 eurų. Kai kurios įmonės tokios naštos jau neišlaikė ir bankrutavo, kažkam teko atleisti žmonių, o kitos tiesiog pamiršo apie investicijas į įrenginius, darbo vietas ir pan. Labiausiai MMA didinimas kirto regioniniam verslui.
Jurbarke vidutinis atlyginimas – kaip „minimumas“
Jurbarko rajone po to, kai liepą dar kartą bus pakelta MMA, minimalios algos ir vidutinio atlyginimo santykis sieks net 76 proc. Tai yra, vidutinis atlyginimas labai priartės prie rajono „minimumo“.
Vietos verslo asociacijos vadovas Gintaris Stoškus pasakojo, kad kiekvienas MMA didinimas rajonui yra labai skausmingas.
„Daugiausia yra smulkaus verslo, kuris išgyvena pensininkų ir pašalpų gavėjų sąskaita. O jos nedidėjo, taigi gyventojai neturi papildomų pajamų, o verslo išlaidos padidėjo – kai kas užsidaro, kai kas mažina etatų skaičių“, – kalbėjo jis.
Konkurencija tarp įmonių yra didelė, o gyventojų pajamos auga labai vangiai, todėl verslas tiesiog negali sau leisti didinti kainų.
Tuo metu Kelmės verslo asociacijos vadovas Ildefonsas Petkevičius aiškino, kad kainos, ypač po euro įvedimo, yra išaugusios ir prekės tikrai nepardavinėjamos už mažiau, nei galima. Tačiau kas iš to – verslas Kelmėje neklesti.
„Jeigu nedidina kainų, tai reikia mažinti investicijas, įmonės gyvena šia diena. Jeigu trūksta lėšų, neskiria lėšų modernizavimui, dirbančiųjų darbo sąlygų gerinimui. Taip pat gali sumažinti darbuotojų skaičių“, – sakė I.Petkevičius.
Be to, jauni žmonės Kelmėje neužsibūna – emigruoja, todėl įmonės jaučia darbo jėgos trūkumą.
„Nedarbo procentas lyg ir nėra mažas, bet bedarbiai nenori į darbą eiti, jie daugelį metų nedirba, užsiregistruoja, kad gautų pašalpas, kad galėtų pratempti tas dienas. Jaunimas išvažiuoja – baigia mokyklą ir važiuoja į Angliją, Norvegiją, kur jau yra draugai, giminės. Naujų įmonių labai mažai – įsikuria tik viena kita. Normaliai veikiančios įmonės turi rezervą, tai kurį laiką iš to rezervo gali pagyventi“, – kalbėjo jis.
Skausminga globaliai dirbančioms įmonėms
„Labiausiai MMA kėlimą pajuto tie sektoriai, kuriuose yra pakankamai primityvūs gamybos būdai. Pavyzdžiui, tekstilės sektorius – ten konkurencija yra labai sudėtinga, turi turėti aukščiausio lygio technologijas, kad galėtum išlaikyti gerą produktyvumą, kitu atveju konkurencinis žaidimas vyksta tik atlyginimų lygyje“, – sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Juozapas Preikša.
Jis pastebėjo, kad, pakėlus MMA, tekstilės sektorius pradėjo sparčiai investuoti.
„Jie naudoja savo paskutinius galimus resursus, kad galėtų išgyventi konkurencinėje aplinkoje, nes atlyginimai didėja, ir jie supranta, kad tai buvo neišvengiama. Tai yra paskutinės investicijos – jeigu jos pasiseka, tai įmonė išlieka ir toliau rinkoje dalyvauja“, – ekspertas pabrėžė, kad darbo užmokestis sudaro didelę tokių įmonių išlaidų dalį, todėl pokyčiams jos yra labai jautrios.
Nepaisant to, kad MMA didinimas įmonėms yra skausmingas, mažus atlyginimus gaunantys darbuotojai nori gyventi geriau. Dabar, ypač vertinant Europos mastu, sočiu gyvenimu pasigirti jie negali, mat savo atlyginimu lenkia tik bulgarus ir rumunus. Net ir latviai uždirba daugiau, o estų, kad ir kaip tai skambėtų paradoksaliai, jau ir pėdos yra ataušusios.




























Geriausia kai kuriems verslininkams būtų jei žmonės dirbtų už dyką, tuomet jie klestėtų… Jei verslininkas nesugeba darbuotojui mokėti oraus atlyginimo toks jis ir verslininkas…