Eržvilkiškiai jau spėjo pamiršti stadiono atidarymo iškilmes. Ne tik todėl, kad prabėgo beveik penkeri metai. Priežastis greičiau kita – laukę smagių permainų, džiaugtis neturi kuo, nes nei stadione, nei krepšinio aikštelėje ar teniso kortuose sportuoti negalima. Dėl to kalta atsilupusi, suskeldėjusi ir sutrupėjusi dirbtinė danga. Gerai tik tiek, kad vis dar gyva viltis, jog statybininkai ištaisys broką.
Eržvilko sporto komplekso defektai matomi plika akimi – stadiono danga atitrūkusi nuo pagrindo, slidinėjanti, aikštelėse kai kur prasitrynusi iki asfalto arba pertrūkusi pusiau.
„Tam stadionui laiko panašiai tiek, kiek aš esu seniūnu – beveik penkeri metai. Tačiau su juo visą laiką vargome. O dabar būklė tokia, kad niekas ten sportuoti nebegali – danga neatitinka jokių reikalavimų, jaunimas gali susižeisti“, – sakė Eržvilko seniūnas Gintaras Kasputis.
Seniūnui pritaria ir Eržvilko gimnazijos direktorės pavaduotojas Vytautas Valutis.
Pasak pedagogo, kiekvieną kartą leidžiant mokinius sportuoti į stadioną belieka tikėtis, kad nenutiks nelaimė. Tačiau kito pasirinkimo gimnazija neturi – sportuoti daugiau nėra kur.
„Leidžiame, o ką darysi? Negi kaip anksčiau šaligatviais ir gatvėmis lakstysim? Tiesiog džiaugiamės, kad kol kas nenutiko nieko blogo“, – sakė direktorės pavaduotojas.
Vos suspėjo
Nors apie sporto komplekso problemas kalbėta seniai ir ne kartą, pagaliau praregėjo ir savivaldybė. Tiesa, Eržvilko seniūnui prisibelsti pavyko tik po savivaldybės administracijos permainų – panaikinus Ūkio ir turto skyrių iš darbo išėjo ir buvęs skyriaus vedėjas Stanislovas Andriulis. O būtent į šį valdininką dėl stadiono broko krypsta ne tik seniūno žvilgsnis.
Naujojo skyriaus vedėjo pavaduotoja ir vyriausioji architektė Gražina Gadliauskienė sako, kad savivaldybė pretenziją stadioną įrengusiai įmonei UAB „Parama“ suspėjo pateikti paskutinę akimirką balandžio gale. Netrukus garantinis terminas būtų pasibaigęs. Tačiau dabar, panašu, įšokta į nuvažiuojančio traukinio paskutinį vagoną – rangovui nelieka nieko kito, kaip tik išspręsti atsiradusias bėdas.
„Kalbėjome su rangovais, buvo atvykęs jų atstovas, apžiūrėjo ir pažadėjo birželio pradžioje pradėti tvarkyti. Kad pažadas nebūtų tik žodinis, surašėme įmonei ir defektų aktą su prašymu juos ištaisyti. Labai tikimės, kad pavyks susitarti bendradarbiaujant ir nereiks eiti iki teismų“, – sakė G. Gadliauskienė.
Darbų atlikti rangovams iš tiesų reikės daug, nes sporto komplekse aibė bėdų. Savivaldybės komisija nustatė, kad stadiono bėgimo tako, krepšinio aikštelės ir teniso korto sintetinė danga nelygi ir netinkama naudoti. Danga daugelyje vietų sutrūkinėjusi, atsiradę giluminiai įplyšimai, pakraščiai aptrupėję ir įtrūkę. Taip pat danga atšokusi nuo asfalto, po ja susikaupia ir laikosi vanduo.
Teniso korto dangoje ties sudūrimu atsivėręs maždaug 8 cm tarpas. Krepšinio aikštelės danga prasitrynusi iki asfalto, nėra aikštelės ženklinimo. Ši danga trupa, atsilupusi nuo asfalto pagrindo, po ja laikosi drėgmė.
Todėl savivaldybės administracija rangovo prašo iki rugpjūčio 15 d. atlikti nemažai darbų: restauruoti bėgimo takų dangą ir ja sužymėti, pakeisti krepšinio aikštelės dangą ne plonesne kaip 14 mm, sužymėti aikštelėje linijas, restauruoti teniso kortų dangą ir atnaujinti ženklinimą.
Abejoja dėl asfalto
Eržvilko seniūnas G. Kasputis mano, kad defektų galimai yra ir daugiau. Jis dvejoja dėl stadiono ir minėtų aikštelių pagrindo ir įtaria, kad tam panaudotas netinkamas asfaltas.
„Galime tik spėlioti, kodėl visa danga atsilupusi. Greičiausiai todėl, kad po ja kaupiasi vanduo, kuris šaldamas plečiasi. Jei būtų geras pagrindas, vanduo susigertų. Todėl reikėtų aiškintis, ar po danga esantis asfaltas yra tinkamas“, – sakė seniūnas.
G. Kasputis įtariai žvelgia ir į guminės dangos storį – esą ši galėtų būti kur kas storesnė. Dvejonių kyla ir dėl plika akimi matomų futbolo aikštės nelygumų.
Tačiau net matydamas daugiau problemų, nei defektų aktą surašiusi savivaldybės komisija, G. Kasputis džiaugiasi, kad pavyko suspėti iki garantijos pabaigos, ir rangovams pareikštos pretenzijos.
Dėl tokios situacijos G. Kasputis karčių žodžių negaili buvusiam Ūkio ir turto skyriaus vedėjui S. Andriuliui. Pašnekovo teigimu, šis visiškai neatsižvelgdavo į seniūnijos prašymus, nekreipė dėmesio į nurodomas problemas. Seniūnui kelia abejonių kai kurie vykdyti darbai, o galiausiai paaiškėjo ir įžūlus melas, mat buvo tvirtinama, kad priekaištų nėra kam pareikšti, esą rangovas bankrutavo.
„S. Andriulis, nors ir ne kartą prašiau, neleido susipažinti su dokumentais. Kai jis pasitraukė iš pareigų, ėmiau studijuoti popierius, tuomet ir paaiškėjo, kad stadioną stačiusi įmonė nėra bankrutavusi, o sėkmingai veikia toliau“, – stebėjosi seniūnas.
Pasak G. Kaspučio, tuometinis Ūkio ir turto skyriaus vedėjas nenoriai reaguodavo į prašymus pranešti rangovui apie iškilusias problemas ir pats atlikinėjo įvairius darbus.
„Būdavo, kad atvažiuoja po darbo valandų niekam nežinant, kažką padaro, paskui dar pasako – džiaukis, kad turiu pažįstamų, kurie gali padaryti darbus. Bet juk ne jis turėjo taisyti broką, o įmonė, kuri statė stadioną“, – pečiais traukė G. Kasputis.
Bendruomenei nerimą kelia ir tai, kad rangovai žodžiu savivaldybei žadėjo darbus pradėti birželio pradžioje, tačiau įpusėjus mėnesiui dar niekas nepajudėjo.
„Viskas priklauso nuo to, ar sąžiningi statybininkai, kurie įrengė stadionus. Tarkim, Skirsnemunėje didelių problemų neturime, Eržvilke, kaip matome, yra rimtų bėdų. Vytauto Didžiojo pagrindinės mokyklos stadionas – puikios kokybės, nors jo apkrovimai tikrai didesni nei kitų“, – sakė savivaldybės vyr. architektė G. Gadliauskienė. Bendromis pastangomis dar bus bandoma išgelbėti Eržvilko stadioną, kad juo galėtų naudotis bendruomenė. Dabar gi pinigai sumokėti, projektas įgyvendintas, o rezultatas prastas.
Kaltų galima ieškoti ne viename savivaldybės administracijos kabinete, tik niekas tos kaltės prisiimti neskuba. Priešingai, vieni nuo kitų stumdė, o garantinis laikotarpis pamažu dilo. Nedaug tetrūko, kad būtų pavėlavę ir praleidę terminą, per kurį iš rangovų buvo galima bent jau pareikalauti ištaisyti broką.
Greičiausiai savo kieme taip nepasielgtų, bet čia valdiška. Tai kas, kad projektui „Eržvilko miestelio kompleksinis sutvarkymas“, pagal kurį įrengtas ir stadionas, 2009 m. prireikė net 1503269 litų, sporto kompleksas kainavo apie 670 tūkst. litų. Ar skaičiuosi senąja valiuta, ar perversi į eurus, suma nepasikeis – ji lieka tokia pati. Tačiau jei tokia pati liks kaip buvusi ir valdininkų atsakomybė, eržvilkiškiai į stadioną galės tik pasižiūrėti, nes sportuoti jame pavojinga.
Lukas PILECKAS
na bet ir apleidęs Eržvilką tas Kasputis… pažiūrėjus vien į pastatus, be langų, baisu darosi, kapinių šlaitai šiukšlėmis nukloti, jokios normalios vietos reakreacijai… na, o su stadionu, kad tiek laiko tokie cirkai dėtųsi irgi parodo kompetencijos stoką…