Iš Jurbarko krašto kilusio, bet jau daug metų Vilniuje gyvenančio Jurbarko rajono Garbės piliečio, profesoriaus, habiltuoto daktaro Arnoldo Piročkino gimtadienis vasario 25 d., tačiau jurbarkiečiai kartu su jubiliatu 85-mečio progą paminėjo šią savaitę. Šventiniai renginiai vyko savivaldybėje ir bibliotekoje.
A. Piročkinas gimė Pašvenčio kaime, Smalininkuose lankė lietuvišką pradžios mokyklą. Jurbarke buvo visada laukiamas ir gerbiamas, todėl su šiuo kraštu profesorių sieja daug gražių prisiminimų.
„Nors sakoma, kad pranašu savam krašte nebūsi, aš jaučiu savo krašto žmonių pagarbą. Ir nieko nėra geriau, kaip būti gerbiamam savų žmonių“, – sakė A. Piročkinas.
Pagarbą profesorius nusipelnė savo darbais. Po mokslų Vilniaus universitete (VU), kur studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, A. Piročkinas mokytojavo Varėnos ir Tauragės rajonų mokyklose, vėliau grįžo į univesitetą kaip dėstytojas. Susidomėjo ir ėmė tyrinėti lietuvių bendrinės kalbos kūrėjo Jono Jablonskio darbus. Apie jį parašė devynias knygas ir knygeles, už dvi gavo Lietuvos valstybinę premiją. Šių tyrinėjimų pagrindu gimė disertacija
1988 m. A. Piročkinas tapo habiltuotu daktaru, dar po kelerių metų – profesoriumi. Kalbininkas visada domėjosi kalbos problemomis, parašė knygas apie teisininkų ir administracinę kalbą, išleido knygas „Jaunajam lituanistui“, „Atpasakojimai IV-VII klasėms“ ir skirtą kitataučiams mokytis lietuvių kalbos.
Dabar nelengva suskaičiuoti, kiek straipsnių apie kalbos kultūrą ir praktiką profesorius parašė. A. Piročkinas stažavosi Čekoslovakijoje, išmoko čekų kalbą, išleido šios kalbos vadovėlį, žodyną, vertė knygas. 1995 m. išleido stambią biografinę apybraižą „Devyneri Adomo Mickevičiaus metai“, kuri buvo išversta į lenkų kalbą. 2007 metais VU biblioteka išleido A. Piročkino bibliografiją, kurios rodyklė apima 537 įrašus, tačiau neabejotinai dabar jų būtų dvigubai daugiau.
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio laikraštyje.
„Šviesos“ inform.
