Neseniai iškilmingai paminėjome Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-erių metų sukaktį. Tokį patį jubiliejų šiais metais švenčia ir nepriklausomos Lietuvos savivalda – 1990 m. kovo 24 d. įvyko pirmieji laisvi rinkimai į savivaldybių tarybas. Ketvirtis amžiaus – ir daug, ir mažai. Tų istorinių procesų dalyviai dar atsimena, kaip viskas vyko. Tačiau patikimiausi liudytojai – archyve saugomi 1990, 1995, 1997 ir vėlesnių metų savivaldybės tarybos, valdybos, administracijos veiklos dokumentai, kuriuose užfiksuota, kaip vyko rajono vadovų rinkimai ir atstatydinimai, kaip buvo formuojamos partijų koalicijos, kokie sprendimai tuomet buvo priimami.
1990 metais rinkimai į savivaldybių tarybas vyko visiškai kitaip negu šiuo metu. Jurbarko rajone buvo sudarytos 75 rinkimų apygardos ir deputatus (taip tuomet vadinti tarybos nariai) piliečiai jose rinko tiesiogiai. Teisę iškelti kandidatus į savivaldybių tarybų deputatus turėjo ne tik politinės partijos, visuomeninės, politinės organizacijos bei judėjimai, bet ir eiliniai Lietuvos Respublikos piliečiai susirinkimuose darbo ir gyvenamojoje vietoje. Pavieniai asmenys galėjo iškelti save kandidatu į deputatus, jeigu jų kandidatūrą rėmė ne mažiau kaip 75 tos apygardos rinkėjai. Išrinktu buvo laikomas kandidatas, už kurį balsavo daugiau kaip pusė rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Iš viso į aukštesniosios pakopos Jurbarko rajono tarybą 1990 metais buvo iškeltas 241 kandidatas (vidutiniškai 3,5 į vieną vietą), tačiau buvo apygardų, kuriose į vieną vietą pretendavo ir 4–6 kandidatai. Rinkėjų aktyvumas, lyginant su dabartiniu, buvo neįprastai didelis – pirmajame balsavime dalyvavo 71 proc., pakartotiniame net 75,5 proc. rinkėjų. Palyginkime, šių metų kovo 1 d. įvykusiuose rinkimuose rinkėjų aktyvumas buvo 46 proc.
1990 m. balandžio 18 d. rajono tarybos deputatai susirinko į pirmąją sesiją – taip tuomet vadinti posėdžiai. Mandatų komisijos pranešime konstatuojama, kad visi išrinkti 68 rajono Tarybos deputatai yra lietuviai, išrinkti 56 vyrai ir 12 moterų, 24 deputatai nepartiniai, 40 – Lietuvos komunistų partijos, 2 – Lietuvos žaliųjų partijos nariai.Rajono tarybos pirmininku pirmajame posėdyje buvo išrinktas Antanas Juozas Kazakevičius, tuomet dirbęs Raudonės kolūkio pirmininku. Vykdomosios valdžios vadovu – šios pareigos buvo vadinamos valdytoju – tarybos balsų dauguma buvo išrinktas Saulius Lapėnas, pavaduotojais Vytautas Lekešys, Pranas Vaišvila ir Nijolė Giedraitytė, valdybos sekretore – Stanislava Radzvilavičienė.
1990–1995 metų kadencijos savivaldybės tarybai ir valdybai teko priimti nemažai sunkių ir prieštaringų sprendimų. Tuo metu buvo ryškiai atskirtos atstovaujamoji ir vykdomoji valdžios, kurias realizavo atitinkamai rajono valdyba ir rajono taryba. Taryba rinkdavosi į posėdžius paprastai vieną kartą per ketvirtį. Daugumą rajonui svarbių sprendimų priimdavo valdyba, kuriai vadovavo rajono valdytojas.
Lietuvoje tuo laikotarpiu politinė ir ekonominė padėtis darėsi vis labiau įtempta. Prasidėjo blokada – Lietuvai buvo nutrauktas naftos tiekimas, apribotas degalų pardavimas, sustabdyti ešelonai su jau siunčiamomis prekėmis ir žaliavomis. Tokiomis sąlygomis nelengvi išbandymai laukė ir savivaldybės vadovų. 1991 m. rugsėjo 24 d. iš pareigų atsistatydino tuometinis rajono valdytojas S. Lapėnas ir visa jo vadovaujama valdyba. Naujuoju rajono valdytoju 1991 m. spalio 15 d. taryba išrinko Praną Vaišvilą, jo pavaduotojais Joną Gudonį, Rimandą Plevoką, kiek vėliau į šias pareigas buvo priimtas Ričardas Juška. Ši valdyba išlaikė sunkaus ekonominio laikotarpio išbandymus ir dirbo iki kadencijos pabaigos – 1995 metų balandžio mėnesio.
Nemažai svarbių sprendimų priimdavo ir žemesniosios pakopos savivaldybių – tuometinių apylinkių – tarybos. 1991 m. pabaigoje – 1992 m. pradžioje prasidėjo skausmingas kolūkių likvidavimo procesas, buvo sudaromos laikinosios administracijos. Aktyviai vyko tiek kolūkių, tiek rajono įmonių turto, gyventojų butų privatizavimas, prasidėjo prieštaringai vertinta žemės reforma, nuosavybės teisių buvusiems savininkams atkūrimas.
1994 m. gruodžio mėnesį buvo priimtas Apskrities valdymo įstatymas, steigėsi Tauragės apskrities administracija, kuriai buvo perduodamos kai kurios svarbios savivaldybės vykdytos funkcijos (žemės ūkis, žemėtvarka ir kitos).
1994 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė naują Vietos savivaldos įstatymą. Savivaldybių funkcijos pradėtos skirstyti į savarankiškąsias ir deleguotąsias. Savivaldybėje atsirado naujas institucinės struktūros modelis: atstovaujamoji institucija – taryba ir dvi vykdomosios institucijos – meras ir valdyba.
Pakeistas ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas, kuris iš esmės pakeitė savivaldybių tarybų rinkimų sistemą. 1995 metų kovo mėnesį Jurbarko rajono savivaldybės tarybos rinkimams organizuoti ir vykdyti sudaroma 1 daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje tarybos nariai renkami pagal proporcinę sistemą, tai yra rinkėjams balsuojant už partijų sąrašus.
1995-ųjų pavasarį į Jurbarko rajono tarybą dvejiems metams – būtent tokia kadencijos trukmė buvo nustatyta Vietos savivaldos įstatyme – išrinkti 25 nariai: 10 iš jų buvo Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių), Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Lietuvos tautininkų sąjungos koalicijos nariai, 5 – Lietuvos krikščionių demokratų partijos, 5 – Lietuvos valstiečių partijos, 3 – Lietuvos demokratinės darbo partijos ir 2 – Liberalų partijos atstovai.
Rinkėjų aktyvumas pastebimai mažesnis – 1995 metais savivaldybės tarybą rinko 49,23 proc. rinkėjų.
Prieš 20 metų balandžio 10 d. į pirmąjį posėdį susirinkusi savivaldybės taryba rajono meru – taip nuo 1995 metų vadinamas aukščiausiasis rajono atstovaujamosios valdžios atstovas – išrinko rinkimus laimėjusios dešiniųjų koalicijos atstovą gydytoją Stasį Makūną. Mero pavaduotoju tapo koalicijos partneris, Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas Jonas Bučinskas. Į sudarytą rajono valdybą kartu su meru ir pavaduotoju buvo išrinkti valdančiosios koalicijos partijų atstovai: Genovaitė Pocevičienė, Steponas Česlovas Strodomskis, Aldona Vilkelienė. Administratoriumi (taip pagal tuomet galiojusį Vietos savivaldos įstatymą buvo vadinamas savivaldybės administracijos direktorius) paskirtas Rimandas Plevokas, prieš tai ėjęs valdytojo pavaduotojo pareigas. Po metų, 1996 m. birželio 19 d., rajono valdyba atleido Rimandą Plevoką iš pareigų, vietoj jo į administratoriaus pareigas priimtas Algimantas Dagys.
Įsigaliojus 1995 m. Vietos savivaldos įstatymui neliko žemesniosios pakopos apylinkių tarybų ir apylinkų viršaičių. Vietoj jų atsirado teritoriniai savivaldybės administracijos padaliniai – seniūnijos, kurioms vadovauja seniūnas. Nuo 1995 metų seniūną skiria ir iš pareigų atleidžia meras, seniūno paskyrimas tuo metu buvo siejamas su tarybos kadencija. Vadovaujantis šia nuostata, 1995 metais iš pareigų buvo atleisti Eržvilko, Viešvilės, Smalininkų, Juodaičių, Šimkaičių, Girdžių, Jurbarkų, Skirsnemunės, Raudonės viršaičiai, į jų vietas paskirti nauji seniūnai. Įdomu, kad iš tada paskirtų naujų seniūnų iki šiol dirba tik vienas – 1995 m. birželio 8 d. Skirsnemunės seniūnu paskirtas Vladas Vainauskis.
1995–1997 metų taryba patvirtino pirmąjį Jurbarko rajono savivaldybės tarybos statutą, nemažai įvairių kitų norminių dokumentų, reorganizavo administracijos struktūrą. Per trumpą 2 metų kadenciją dėl įvairių priežasčių pasikeitė 7 šios tarybos nariai.
Paminėtina, kad savivaldybės meras Stasys Makūnas 1996 m. rugsėjo 6 d. pasirašė pirmąją Jurbarko rajono tarptautinę sutartį su Belgijos Laakdalio savivaldybe. Šiuo metu Jurbarko rajono savivaldybė yra pasirašiusi iš viso 8 tarptautinio bendradarbiavimo sutartis su 7 užsienio šalimis.
Tai buvo trumpiausiai dirbusi savivaldybės taryba. Laikas parodė, kad dveji metai yra per trumpas laikotarpis efektyviai savivaldybės tarybos veiklai. Dar 1996 m. gruodžio mėn. buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnis, kuris savivaldybės tarybos kadencijos trukmę pailgino iki 3 metų, todėl 1997 ir 2000 metais išrinktos tarybos dirbo po trejus metus. Vėliau 119 Konstitucijos straipsnis buvo pakeistas dar kartą, nuo 2003 metų savivaldybės tarybos kadencija – 4 metai.
1997 metų kovo mėnesį įvykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose mandatus gavo 5 partijų atstovai: Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių) ir Lietuvos krikščionių demokratų partijos gavo po 7 mandatus, Lietuvos valstiečių partija, kurios sąraše pirmuoju numeriu buvo įrašytas Aloyzas Zairys, – 6, Lietuvos demokratinė darbo partija – 3, Lietuvos liberalų sąjunga – 2 mandatus.
Į istoriją įėjo šios kadencijos mero rinkimų batalijos. Tik šeštajame posėdyje tarybai pavyko išsirinkti merą, juo tapo buvęs ilgametis Jurbarko rajono vykdomojo komiteto pirmininkas Aloyzas Zairys. Mero pavaduotoja buvo išrinkta Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių) partijos atstovė Kristina Vančienė. Aloyzas Zairys mero pareigas ėjo iki 2007 metų.
1997–2000 metais Vietos savivaldos įstatymas buvo nuolat tobulinamas, gyvenimas diktavo vis naujas jo pataisas. 2000 metais pasirodė nauja Vietos savivaldos įstatymo redakcija. Nors principinis savivaldos modelis nesikeitė, bet atsirado nemažai svarbių, netgi esminių pakeitimų: buvo pakeistas savivaldybės kontrolieriaus statusas (padidinta jo finansinė, administracinė, funkcinė nepriklausomybė nuo savivaldybės administracijos), pakeistas seniūno ir seniūnijos statusas (seniūnas tapo ne politinio pasitikėjimo, bet karjeros valstybės tarnautoju), savivaldybės administracijai suteiktas viešojo administravimo įstaigos statusas, aiškiau apibrėžti mero ir administratoriaus įgaliojimai, tarybos komitetams suteikta teisė patiems išsirinkti pirmininkus.
2000 metais įvykusiuose rinkimuose į Jurbarko rajono savivaldybę ryškiai daugiau nei kitos partijos rinkėjų balsų surinko Aloyzo Zairio vadovaujama Lietuvos valstiečių partija – jai rinkėjai patikėjo 9 mandatus. 4 vietas taryboje gavo Lietuvos liberalų sąjunga, 3 – Naujoji sąjunga (socialliberalai), po 2 – Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai), Lietuvos krikščionių demokratų partija, Lietuvos demokratinė darbo partija, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 1 vietą – Lietuvos centro sąjunga. Esant tokiai ryškiai vienos partijos persvarai, Aloyzas Zairys meru buvo išrinktas be didesnių problemų. Į mero pavaduotojo pareigas išrinktas Lietuvos liberalų sąjungos atstovas Vidmantas Juzėnas, iki tol dirbęs Ūkio skyriaus vedėju.
2000-ųjų Vietos savivaldos įstatymo redakciją Seimas nenuilstamai pildė ir tobulino – vien 2001 metais įstatymas keistas 5 kartus. Todėl buvo netikėta, kai Konstitucinis teismas 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimu konstatavo, kad septynerius metus egzistavęs ir jau įprastu tapęs vietos savivaldos modelis neatitinka Konstitucijos. Konstitucinis Teismas nustatė, kad atstovaujamoji savivaldybės institucija yra savivaldybės taryba, o vykdomoji institucija – savivaldybės administracijos direktorius (iki tol buvo meras ir valdyba). Šis Konstitucinio Teismo nutarimas įsigaliojo 2003 m. vasario 25 d., todėl būtent šią dieną nutrūko Jurbarko rajono savivaldybės valdybos įgaliojimai, o 2003 metų vasario 27 d. taryba priėmė sprendimą atleisti iš pareigų savivaldybės administratorių. Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo nutarimą, Seimas skubos tvarka 2003 m. sausio 28 d. iš esmės pakeitė Vietos savivaldos įstatymą. Savivaldybės vykdomąja institucija tapo administracijos direktorius, kuris tapo politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu skiriamu įstaigos vadovu savivaldybės tarybos kadencijos laikotarpiui. Labai išsiplėtė administracijos direktoriaus funkcijos ir įgaliojimai tiek įstaigos vidaus administravime, tiek savivaldybės valdyme.
Rinkimai į 2003–2007 metų savivaldybės tarybą vyko 2003 m. gruodžio mėnesį. Didžiausią rinkėjų pasitikėjimą pelnė Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga, kurios sąrašo priekyje ir vėl buvo Aloyzas Zairys. Ši sąjunga taryboje gavo 7 vietas. Į tarybą taip pat pateko po 4 Lietuvos liberalų sąjungos, Lietuvos socialdemokratų partijos ir Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių ) atstovus ir po 2 Naujosios sąjungos (socialliberalų), Lietuvos krikščionių demokratų ir Lietuvos centro sąjungos atstovus. Meru buvo perrinktas Aloyzas Zairys, mero pavaduotoju išrinktas Lietuvos liberalų sąjungos narys Ričardas Juška, administracijos direktoriumi politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu paskirtas taip pat liberalas Vidmantas Juzėnas, prieš tai ėjęs mero pavaduotojo pareigas. Koalicijos partneriai – Lietuvos socialdemokratai bei Naujosios sąjungos (socialliberalų) partijų koalicinė frakcija – į administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas pasiūlė Arūną Stasiūną, kuris tarybos narių balsų dauguma nuo 2003 m. birželio 1 d. pradėjo eiti šias politinio pasitikėjimo pareigas. Arūnas Stasiūnas direktoriaus pavaduotoju dirbo iki 2010 m. sausio mėn.
2003–2007 metų savivaldybės taryba pasižymėjo tuo, kad prieš terminą nutrūko net 13 iš išrinktų 25 tarybos narių įgaliojimai. Po Konstitucinio teismo 2003 m. gegužės 30 d. nutarimo 2004 m. kovo 25 d. buvo pakeistas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88I straipsnis ir nustatyta, kad savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su savivaldybės biudžetinių įstaigų, savivaldybės viešųjų įstaigų, savivaldybės įmonių, vienasmenio vadovo ir kolegialaus valdymo organo nario pareigomis. Dėl to 2004 m. balandžio mėnesį tarybos nario mandato buvo priversti atsisakyti tarybos nariai, tuo metu vadovavę savivaldybės biudžetinėms ir viešosioms įstaigoms.
2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, Jurbarko rajono savivaldybė pradėjo aktyviai rengti ir įgyvendinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektus. 2005 m. liepos 21 d. patvirtintas Jurbarko rajono strateginis 2006–2015 metų plėtros planas, nubrėžta rajono vizija iki 2025 metų: „Jurbarko rajonas – klestintis, svetingas, aplinką tausojančių verslų, atgimusių pilių ir aktyvaus poilsio prie Nemuno kraštas“, nustatyti ilgalaikės plėtros prioritetai. 2006 m. lapkričio 23 d. savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtas naujas administracijos struktūrinis teritorinis padalinys – Jurbarko miesto seniūnija. Juridiškai ši seniūnija buvo įsteigta 2007 m. sausio 1 d., tačiau faktiškai savo veiklą pradėjo nuo 2007 m. kovo 9 d., kai į pareigas buvo paskirtas Jurbarko miesto seniūnas. Juo tapo Edvardas Strončikas.
2007 m. vasario mėnesį įvykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose į Jurbarko rajono savivaldybės tarybą kandidatavo net 10 partijų atstovai. 5 mandatus gavo Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių) partija, po 4 – Liberalų ir centro sąjunga ir partija Tvarka ir teisingumas, po 3 – Valstiečių liaudininkų sąjunga ir Lietuvos socialdemokratų partija, po 2 – Naujoji sąjunga (socialliberalai), Darbo partija ir Lietuvos krikščionys demokratai. Į koaliciją susibūrusios partija Tvarka ir teisingumas, Lietuvos socialdemokratų partija, Naujoji sąjunga (socialliberalai), Darbo partija ir Lietuvos krikščionys demokratai, surinkę minimalią 13 balsų daugumą, savivaldybės meru išrinko Tvarkos ir teisingumo partijos narį Algirdą Gudaitį, mero pavaduotoju – Lietuvos socialdemokratų partijos narį Vygaudą Keraitį, administracijos direktoriumi paskyrė Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovą Joną Bučinską, direktoriaus pavaduotoju Arūną Stasiūną.
Šios kadencijos taryba išskirtinė tuo, kad pirmą kartą Jurbarko rajono savivaldybėje buvo pareikštas nepasitikėjimas savivaldybės meru ir mero pavaduotoju. 2008 m. gruodžio 12 d. 10 tarybos narių pasirašė pareiškimą, kuriuo išreiškė nepasitikėjimą savivaldybės meru Algirdu Gudaičiu ir mero pavaduotoju Vygaudu Keraičiu. 2008 metų gruodžio 18 d. jie buvo atleisti iš pareigų. Daugiau kaip dvi savaites savivaldybė buvo be mero ir pavaduotojo, nes tarybos posėdžiuose jų vis nepavykdavo išrinkti. Pagaliau 2009 metų sausio 5 d. savivaldybės meru buvo išrinktas Ričardas Juška, mero pavaduotojais Egidijus Giedraitis ir Algirdas Gudaitis. Direktorius Jonas Bučinskas pareigas ėjo iki kadencijos pabaigos.
2011 metų savivaldybių tarybų rinkimuose po 5 mandatus gavo Liberalų ir centro sąjunga bei Lietuvos socialdemokratų partija, 4 – Tėvynės Sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai, po 3 – Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga, Darbo partija bei partija Tvarka ir teisingumas, 2 – Lietuvos liaudies partija. Meru buvo perrinktas Ričardas Juška, vicemero pareigos patikėtos Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų atstovui Jonui Bučinskui. Direktoriumi taryba paskyrė Darbo partijai atstovaujantį Petrą Vainauską, direktoriaus pavaduoju Donatą Jackį (Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga). Nepraėjus metams, 2012 m. sausio mėn., valdančioji koalicija pasikeitė – mero pavaduotojas Jonas Bučinskas prarado tarybos daugumos pasitikėjimą ir buvo atleistas iš užimamų pareigų. Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos vietą valdančiojoje koalicijoje užėmė Lietuvos socialdemokratų partija, kurios atstovas Kazimieras Šimkus buvo išrinktas mero pavaduotoju.
Neseniai nušurmuliavo 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimai. Seimui pakeitus Vietos savivaldos įstatymą, šiais metais pirmą kartą meras buvo renkamas tiesiogiai. Balandžio 14 d. atsinaujinusi savivaldybės taryba su gyventojų išrinktu meru susirinko į pirmąjį posėdį. Laikas parodys, kaip šie pokyčiai įtakos tolimesnę savivaldos raidą. Nuo 1995 metų iki šios dienos Vietos savivaldos įstatymas buvo keistas 92 kartus ir tai rodo, jog vietos valdžia iki šiol tebėra ieškojimų kelyje.
Danutė MATELIENĖ
