Išanalizavusi septyniolikos Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narių veiklą Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pernai priėmė net šešis mūsų politikams nepalankius sprendimus. Kiekvienas skirtingai reagavo į pareikštas nuobaudas. Darbo partijos Jurbarko skyriaus pirmininko Romanso Dragūnavičiaus sausio 27 d. išplatintas pranešimas spaudai ir tarybos nario Adolfo Lapės reikalavimas paneigti „Šviesoje“ paskelbtą informaciją paskatino grįžti prie temos.
Skyrė nuobaudas
Sausio 25 d. laikraštyje „Šviesa“ (Nr.7) išspausdintoje publikacijoje „Etikos sargai politikams išdalijo įspėjimus ir baudas“ pasakojome apie savivaldybės tarybos narių nesutarimus, politikų santykių aiškinimąsi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijoje (VTEK) ir šios komisijos priimtus spendimus įspėjimais nubausti Viešųjų ir privačių interesų valstybės tarnyboje įstatymą pažeidusius Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narius Gvidą Byčių, Remigijų Brazaitį, Antaniną Tunaitienę, Romansą Dragūnavičių ir Vilmą Čepulienę.
Visi jie balsavo už sprendimus, kurie buvo susiję su jų pačių arba jų artimų žmonių asmeniniu suinteresuotumu. Vienintelis Darbo partijos atstovas Adolfas Lapė padarė kitokio pobūdžio pažeidimą – elektroninėmis priemonėmis, kaip nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. reikalauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas, nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai viešųjų ir privačių interesų deklaracijos.
Komisija priminė pareigą
Paskutinį kartą interesų konfliktą galinčius sukelti darbinius ir asmeninius santykius tarybos narys A. Lapė buvo deklaravęs 2012 m. kovo 12 d., dar galiojant senajai tvarkai. Įsigaliojus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymui visi valstybės tarnautojai ir jiems prilyginti politikai turėjo iš naujo deklaruoti viešuosius ir privačius interesus. Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narys A. Lapė interesų nedeklaravo. Pasikeitus deklaravimo formoms, 2014 m. rugsėjo 1 d. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija jam išsiuntė priminimą, raginantį įvykdyti įstatymo reikalaujamą prievolę, tačiau A. Lapė į jį nereagavo, todėl VTEK nusprendė, kad jis sąmoningai nedeklaravo savo interesų.
2014 m. spalio 14 d. posėdyje Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija konstatavo, kad A. Lapės elgesys sąmoningai nedeklaruojant viešųjų ir privačių interesų ir nereaguojant į komisijos raginimą atlikti įstatyminę prievolę vertinamas kaip Viešųjų ir privačių interesų valstybės taryboje įstatymo 22 str. ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 str. pažeidimas.
Komisija įgaliojo patarėją Artūrą Paliušį surašyti A. Lapei Administracinio teisės pažeidimo protokolą ir kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl šio asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn ir piniginės baudos skyrimo.
Už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės taryboje įstatymo draudžiančių, įpareigojančių ar apribojančių nuostatų, išskyrus drausminio pobūdžio nuostatas, pažeidimą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 202 str. numato baudą nuo 144 Eur (500 Lt) iki 289 Eur (1000 Lt). Antrą kartą tokį pat pažeidimą padarę asmenys gali būti baudžiami bauda nuo 289 Eur (1000 Lt) iki 579 Eur (2000 Lt) arba nušalinami nuo darbo (pareigų). Taigi nekyla jokių abejonių, kad A. Lapė padarė vieną didžiausių Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės taryboje įstatymo pažeidimų.
Apie A. Lapės, kaip ir apie kitų rajono savivaldybės tarybos narių nuobaudas, „Šviesa“ rašė vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos posėdžių protokolais.
A. Lapės gynyba pribloškė
VTEK protokoluose ne tik aiškiai nurodyta, kaip nubausti mūsų rajono politikai, bet fiksuoti ir jų pasiaiškinimai. Tarybos narys A. Lapė aiškinosi Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl galimai supainiotų viešųjų ir privačių interesų, nes balsavo priimant sprendimus, kurie gali būti naudingi jo žmonos darbovietei. Įtarimų kilo ir dėl to, kad A. Lapė balsavo priimant tarybos sprendimus dėl savo paties darbovietės – Jurbarko kultūros centro. Gali būti, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija būtų pripažinusi, kad A. Lapė supainiojo viešuosius ir privačius interesus, tačiau, kaip paaiškėjo, jis tų interesų visai nedeklaravo, o gindamasis pateikė neįtikėtinas versijas. Pagal VTEK protokolą, išeitų, kad A. Lapė net savo žmonos išsižadėjo, mat teigė, kad nors su sutuoktine Danute Lapiene nėra išsiskyrę, tačiau bendro ūkio ir bendrų finansinių reikalų neturi. Todėl, A. Lapės nuomone, dalyvaudamas svarstant ir priimant sprendimus, susijusius su Jurbarko Antano Sodeikos meno mokykla, jokių privačių interesų neturėjo.
A. Lapė taip pat aiškino, kad jis, kaip menininkas, privačių interesų, sietinų su rajono biudžetu, neturi ir Jurbarko kultūros centre, bet gal pamiršo, kad atlyginimą gauna būtent iš šio centro.
Pareikalavo paneigimo
Laikraštyje ši istorija buvo aprašyta vos keliais sakiniais, nes „Šviesa“ rašė apie visus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nubaustus rajono tarybos narius. Pateikta informacija, pasirodo, labai įžeidė tarybos narį A. Lapę ir jo partijos Jurbarko skyriaus pirmininką Romansą Dragūnavičių, taip pat pažeidusį Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės taryboje nuostatas. Nieko nelaukus buvo išplatintas R. Dragūnavičiaus pranešimas spaudai, kad laikraštis šmeižia ir purvais drabsto rinkiminės kampanijos dalyvius.
O tas „šmeižtas“ viso labo tik toks, kad A. Lapės padarytą pažeidimą nežinia dėl kokių priežasčių svarstė ne Vilniaus miesto apylinkės teismas, kaip buvo nusprendusi komisija, o perdavė Jurbarko rajono apylinkės teismui. Jurbarke politiko pagailėjo ir neskyrė jam piniginės baudos, o nubaudė įspėjimu. Ši informacija buvo patikslinta vasario 4 d. „Šviesos“ numeryje.
Darbo partijos Jurbarko skyriaus pirmininko R. Dragūnavičiaus pranešime spaudai, adresuotame visoms rajone veikiančioms visuomenės informavimo priemonėms, reikalaujama, kad televizija, interneto portalas ir šios temos neanalizavęs laikraštis paneigtų „Šviesoje“ išspausdintą informaciją „tokiu pat būdu, kaip ji buvo paskleista“: pirmame puslapyje išspausdintų A. Lapės nuotrauką su antrašte „A. Lapė nebuvo nubaustas pinigine bauda“.
Principingieji Darbo partijos nariai galėjo nurodyti ir kodėl A. Lapė nebuvo nubaustas pinigine bauda, bet nutylėjo. O juk jis visiškai prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir taip gailėjosi, kad teismas A. Lapei skyrė švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje – įspėjimą.
Kitaip sakant, atrodo, kad A. Lapė teisme išsiverkė neskirti jam piniginės baudos, o jo sugraudintas teisėjas tikriausiai neįvertino Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos konstatuotos aplinkybės, kad pažeidimas buvo padarytas sąmoningai. Vienaip ar kitaip, A. Lapė pažeidė įstatymą ir buvo nubaustas.
Teisinasi peikdami kitus
Beje, ir A. Lapės pareiškime „Šviesos“ redakcijai, ir Darbo partijos Jurbarko skyriaus pirmininko R. Dragūnavičiaus pranešime spaudai teigiama, kad tai buvo vienintelis A. Lapės pripažintas pažeidimas, kai kiti tarybos nariai sukėlė viešųjų ir privačių interesų konfliktą dešimtis kartų balsuodami dėl įvairiausių Jurbarko rajono savivaldybės tarybos sprendimų.
Gerbiamiems politikams drįstame priminti tarybos nario etiką, pareigas ir atsakomybę. Jei matė, kad kiti tarybos nariai pažeidė įstatymą, privalėjo tai viešinti ir užkirsti kelią pažeidimams. Deja, kitus tarybos narius prisiminė tik tuomet, kai patys prisidirbo. Galima tik spėlioti, kad šie politikai staiga tapo tokie principingi vien todėl, kad kalbėdami apie kitų pažeidimus patys atrodytų mažiau nusidėję. O juk šias nuodėmes derėtų išpažinti savo rinkėjams. Juk eidami į rajono tarybą prisiekė dirbti sąžiningai, o nesilaikydami įstatymų tą priesaiką sumenkino.
Sąžinė ir moralė yra kiekvieno asmeninis dalykas, kol žmogus nenusprendžia vadovauti kitiems. Tarybos narių sąžinė negali nerūpėti rinkėjams, privalantiems paklusti politikų priimtiems sprendimams.
Tie, kas domisi rinkimų rezultatais, dar atsimena, kad prieš ketverius metus už A. Lapę balsavo vos 196 rinkėjai – jis nesurinko balsų nė pusei mandato, o praėjus daugiau nei metams po rinkimų į tarybą pateko tik dėl to, kad savivaldybės administracijos direktorius Petras Vainauskas, irgi Darbo partijos narys, Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėju įdarbino bendrapartietį tarybos narį Arūną Čepulį. Gavęs darbą šis atsisakė tarybos nario mandato, o tada A. Čepulio vietą taryboje užėmė A. Lapė.
Ką galima nuspręsti apie Darbo partijos atstovo A. Lapės sąžinę, kai siekdamas išvengti baudos jis išsižada po tuo pačiu stogu gyvenančios savo vaikų motinos? Bado pirštu į kolegas iš valdančiosios koalicijos, kuriai pats priklauso, pamiršdamas, kad valstybės tarnautojui prilyginamam politikui privaloma pranešti teisėsaugai apie pastebėtus įstatymo pažeidimus? Atgailauja teisme, o paskui neigia, kad nusižengė įstatymui?
Ar ne per daug A. Lapė sumokėjo už tai, kad galimą 500 Lt baudą pavyktų sumažinti iki įspėjimo?
Daiva BARTKIENĖ
Vienus svarsto, rašo straipsnius. Kitus nedeklaravusius pamiršta, nekreipia dėmesio. Klausimas kodėl?.