Valdininkai vėl sėda tikslinti seniūnijų, kaimų, gyvenviečių ribas. Tik neseniai šis procesas baigėsi Jurbarke, dabar atėjo eilė kaimams. Urbanistikos skyriaus vedėja Gražina Gadliauskienė tvirtina, kad ištaisyti klaidas 2008 metais Tauragės apskrities viršininko administracijos nebaigtame rengti plane leidžia teritorijų planavimui Europos Sąjungos struktūrinių fondų skirtos lėšos.
Klaus gyventojų nuomonės
Savivaldybė skelbia naują apklausą – visų kaimiškųjų seniūnijų gyventojai galės pareikšti, ar yra patenkinti savo kaimų ir gyvenviečių ribomis. To reikia tikslinant dar 2008 metais Tauragės apskrities viršininko administracijos parengtą seniūnijų ir gyvenamųjų vietovių administracinių ribų nustatymo ir keitimo specialųjį planą.
320 tūkst. Lt valstybei kainavęs specialusis planas naikinant apskritis buvo perduotas Nacionalinės žemės tarnybos Jurbarko skyriui ir daug metų pragulėjo lentynoje. Savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėja G. Gadliauskienė tvirtina, kad savivaldybė suinteresuota šį planą patikslinti ir patvirtinti, nes juo nustatytos ribos kelia nemažą gyventojų sumaištį.
„Planą rengti reikėjo, nes vykdant žemės reformą sklypai buvo išdalyti nesilaikant kaimų ir seniūnijų ribų. Bet dėl to, kad anuomet nereikėjo gyventojų apklausos, ne visi žmonės žinojo apie šį planą ir ne visi dalyvavo jį viešai aptariant – įsivėlė klaidų, daug gyventojų nepatenkintų ir jau seniai mūsų prašo ką nors daryti“, – šią savaitę tarybos komitetų nariams aiškino G. Gadliauskienė.
Pasak vedėjos, Tauragės apskrities viršininko administracijos parengtam dokumentui nepritaria ir Žemės ūkio ministerija, nes koreguojant Viešvilės seniūnijos ribas aštuonių ūkininkų valdos buvo priskirtos Smalininkų seniūnijos teritorijai – nederlingas žemes dirbę žmonės staiga neteko šio statuso ir būtų praradę jiems skirtą paramą.
„Dabar nederlingose žemėse dirbančių ūkininkų rėmimas baigėsi, atsirado proga natūraliai koreguoti planą. Juo labiau kad yra ir daugiau skundų dėl asmeninių sklypų ribų“, – politikams tvirtino G. Gadliauskienė.
Urbanistikos skyriaus vedėja garantavo, kad naujų matavimų nebus atliekama, tik derinant su gyventojais tikslinamos teritorijų ribos.
Nežino, kur gyvena
Atrodo, kad apskrities klerkų parengto specialiojo plano koregavimu labiausiai apsidžiaugė savivaldybės tarybos narys Jonas Aleksiejus. Jo manymu, tą planą reikėtų visai panaikinti, o rajono teritoriją padalinti pagal anksčiau buvusias kaimų ir gyvenviečių ribas.
„Nuo amžių gyvenau Pašaltuonio kaime ir visi ten gyvenom, o dabar padarė Serapiniškių kaimą. Niekada tokio kaimo toje vietoje nėra buvę. Nueiname į Registrų centrą – vienur rašo, kad gyvename Pašaltuonyje, kitur – kad Serapiniškėse. Tarsi kažkas specialiai viską norėjo taip sujaukti, kad žmonės nieko nesuprastų“, – piktinosi pašaltuoniškis.
G. Gadliausienė teisino kolegas, neturėjusius kompiuterių ir planus braižiusius tušinukais, kurių vienas brūkšnelis galėjo reikšti kokius 5 metrus.
„Iniciatyva tikslinti ribas buvo labai gera, bet nepavyko suderinti su gyventojais, nors vyko vieši svarstymai. Pats juose dalyvavote – visi seniūnai dalyvavo, bet, matyt, to svarstymo nepakako. Gerai, kad pinigų nuo kitų teritorijų planavimo darbų liko – galėsime patikslinti kaimų ribas“, – įtikinėjo Urbanistikos skyriaus vedėja.
G. Gadliauskienė tvirtino, kad seniūnijoms bus atspausdinti tokio dydžio planai, kad kiekvienas gyventojas galėtų juose rasti ir, jei reikia, prašyti patikslinti savo sklypo ribas. Juos konsultuoti turės seniūnai, kurie, G. Gadliauskienės manymu, tuo klausimu yra visiškai kompetentingi.
Abejonių išvengti nepavyksta
Gyvenamųjų teritorijų ribų tikslinimas, be abejonės, atsilieps gyventojams – jie turės iš naujo deklaruoti gyvenamąją vietą, mokėti už Nekilnojamojo turto registro duomenų tikslinimą, jei norės parduoti, įkeisti ar kaip nors kitaip tvarkyti savo turtą.
Su tuo jau susitaikė miestiečiai, nes Jurbarkas neseniai padidėjo 186 ha. Mieste atsidūrė šiaurinė Sodų gatvės kvartalo dalis, anksčiau priklausiusi Klišių kaimui, rytinėje pusėje esantis Trikampis, visa Kalnėnų panemunė. Nors politikai dėl miesto ribų tikslinimo balsavo mažiausiai tris kartus ir dar skelbė apklausą, abejonių išvengti nepavyko.
Lapkričio mėnesį paskutinį kartą balsuodami dėl naujų miesto ribų patvirtinimo, tarybos nariai vis dar priekaištavo G. Gadliauskienei dėl akivaizdžių, jų nuomone, kai kam padarytų išimčių. Beveik visiems užkliuvo, kad keli namai panemunėje, ranka pasiekiami nuo Kauno ir Dariaus ir Girėno gatvių, taip ir liko nepriskirti miestui. Nesuprantamas sprendimas Smukučių sodų teritoriją priskirti Jurbarkui, o Jurbarkų gyvenvietę, kuri daug kam atrodo neabejotina miesto dalis, palikti kaimiškoje teritorijoje.
G. Gadliauskienė aiškino, kad panemunės gyventojai nenorėjo tapti miestiečiais, o Smukučių sodininkai – atvirkščiai, prašyte prašėsi priskiriami Jurbarkui. Toks paaiškinimas smarkiai supykdė Kasparą Jurevičių: „O kapinėse mirusieji irgi pageidavo? Kodėl darome tokias išlygas? Negražiai atrodo, kai tvirtinam, kad Smukučiai – miestas, o Kauno gatvės pakraštys – Naujasodžių kaimas“.
Abejonių dėl administracinių ribų tikslinimo tarybos nariai turi ir dabar. Senų seniausiai rajone sklando mintis, kad reikia rimtos administracinės reformos, nes vienų seniūnijų teritorijos labai didelės, o kitų – neproporcingos valdymo išlaidoms.
Tačiau tai, ką akivaizdžiai mato gyventojai, tikrų tikriausias tabu rajono vadovams.
Socialinių reikalų komiteto posėdyje tarybos nariui Gintariui Stoškui pabandžius paklausti, ar neplanuojama reformuoti Juodaičių seniūnijos, administracijos direktorius Petras Vainauskas kirste nukirto: „Dabar iš karto paskelbkit, kad nutariat Juodaičių seniūniją naikint.“
Atrodo, kad šio klausimo išsigando ir komiteto pirmininkė Antanina Tunaitienė: „Apie Juodaičius kitą kartą. Kada? Oi, ne man spręst.“
Rajono vadovus ir politikus baugina ne diskusijos opiais klausimais, o visu greičiu atlekiantis savivaldybių tarybų rinkimų traukinys. Kadangi nė vienas nenori žūti po jo ratais, rimtų sprendimų nereikia net tikėtis.
Daiva BARTKIENĖ
