Vos įvedus Lietuvoje eurą pasigirdo pranešimų apie turguje, parduotuvėse ir net bankomatuose aptinkamas naujųjų pinigų klastotes. Nors įvairiose informavimo priemonėse gyventojams nuolat aiškinama, kaip atskirti tikrus pinigus nuo padirbtų, atrodo, kad susidūrus su sukčiais nuostolių išvengti beveik neįmanoma.
Sekmadienį, praėjus vos dešimčiai dienų nuo euro įvedimo Lietuvoje, suklastotų pinigų platintojai pasirodė ir Jurbarko rajone. Pirmoji jų auka – Pašaltuonio kaimo parduotuvės darbuotoja. Prieš 15 val. į parduotuvę užklydęs nepažįstamas vyriškis paprašė duonos, dešros ir kitų maisto prekių, už kurias turėjo sumokėti šiek tiek daugiau nei 11 eurų. Gavusi 50 eurų kupiūrą pardavėja suabejojo, ar pinigas tikras, tačiau vos tik garsiai apie tai pasakė, juodai apsirengęs vidutinio amžiaus vyriškis griebė prekes ir nėrė per duris.
Moteris dar bandė jį vytis, tačiau nespėjo įsižiūrėti nei automobilio spalvos, nei jo markės. Beliko apie įtartiną banknotą pranešti policijos pareigūnams.
Pašaltuonyje dirbančiai pardavėjai įtarimų sukėlė tik šiek tiek minkštesnis nei turėtų būti 50 eurų kupiūros popierius ir pernelyg glotnus jo paviršius, nors pažiūrėjus prieš šviesą buvo matyti ir vandens ženklai, ir abiejose kupiūros pusėse sutampantis skaičius 50.
Jurbarko rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos viršininkas Sigitas Balaišis pripažino, kad netikras banknotas yra su labai įtikinama holograma, tačiau ant popieriaus trūksta šviečiančių vandens ženklų, skersai banknoto einantis siūlelis žalias, o turėtų šviesti trimis spalvomis, skaičius 50 turėtų būti ne vyšninis, o smaragdinis, banknoto paviršiuje nėra nei iškilimų, nei spalvotų plaušelių.
Jurbarko rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl netikrų pinigų platinimo.
Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas teigia, kad padirbtais eurais mūsų šalyje būdavo bandoma atsiskaityti ir anksčiau.
„Lietuvos nusikaltėliai yra pakankamai patyrę, turi ryšių su kitose šalyse gyvenančiais bendrais, kurie dar labiau patyrę, tad nereikia tikėtis, kad padirbti eurai mūsų nepasieks“, – neslėpė Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas.
S. Balaišis priminė, kad 2012 metais Kaune net buvo aptikta spaustuvė, dieną spausdinusi leidinius, o naktimis klastodavusi eurus. Pareigūnams pavyko nustatyti, kad padirbtus eurus mūsų šalyje platino net Dailės akademijos studentas, važinėjęs iš Klaipėdos į Vilnių ir autostradoje kam nors vis įbrukdavęs netikrų kupiūrų. Pagal tai ir buvo susektas.
Vis dėlto, pasak Kriminalinės policijos skyriaus viršininko, dažniausiai Lietuvoje aptinkamos Italijoje ir Bulgarijoje padirbtos netikrų eurų kupiūros. „Net per 80 proc. klastočių – italų identikatyvo. Turėsime išsiaiškinti, kam priskiriama Pašaltuonyje įbrukta netikra kupiūra – nuo to priklausys, kaip greitai pavyks užkirsti kelią padirbtų pinigų srautui į Lietuvą“, – sakė S. Balaišis.
Teigiama, kad kiekvieną mėnesį Europoje aptinkama apie 63 tūkst. pinigų klastočių. Pernai Lietuvoje pareigūnai nustatė 600 atvejų, kai buvo atsiskaityta netikromis kupiūromis. „Bet Lietuvoje litus naudojo tik 3 mln. žmonių, o Europos Sąjungoje eurą rankose laiko 330 mln. gyventojų – taigi ir galimybių gauti netikrų pinigų yra nepalyginamai daugiau“, – neslepia Jurbarko rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas.
Pareigūnai įspėja, kad gali padaugėti atvejų, kuomet už pirkinius bus atsiskaitoma suklastotais eurais. Praėjusią savaitę keletas atvejų, kai buvo atsiskaityta galimai netikromis 50 eurų vertės kupiūromis, nustatyta ir Tauragėje. Gali būti, kad iš ten netikri pinigai atkeliavo ir į Pašaltuonio kaimo parduotuvę.
Policijos pareigūnai ragina pagal 3P principą – pačiupinėk, pažiūrėk, pakreipk – visada patikrinti, ar gauti pinigai nėra padirbti.
Pačiupinėk: popierius šiugžda, jaučiasi spaudos nelygumai.
Pažiūrėk prieš šviesą: vandens ženklai (matoma arka arba langai; naujosios serijos banknotuose – deivė Europa), apsauginis siūlelis (matomas tik pakėlus prieš šviesą).
Pakreipk: holograma (vaizduojami nominalo skaičiai ir simboliai kinta pakreipus banknotą), blizganti juostelė (reverse su euro simboliu € ir nominalo skaičiumi 5, 10 ir 20 seno tipo eurų banknotuose), spalvą keičiantis nominalo skaičius (50, 100, 200, 500 bei naujo tipo 5 ir 10 eurų banknotuose).
Kaip rodo praktika, dažniausiai klastojami 50 eurų nominalo banknotai. Pareigūnai perspėja gyventojus neimti didelės vertės banknotų gatvėje, turguose, kitose nepatikimose vietose, perkant daiktus iš nepažįstamų asmenų. Neatmestina, kad Lietuvoje gali padaugėti atvejų, kai netikrus eurų banknotus platins pietietiško gymio asmenys.
Daiva BARTKIENĖ
