Prieš Kalėdas Lietuvos laisvosios rinkos institutas Jurbarko savivaldybei įteikė dovaną – sudarydamas Lietuvos savivaldybių indeksą kilstelėjo rajoną iš 53 į 18 vietą.Nors savivaldybių indeksai sudaromi jau daug metų, o Laisvosios rinkos institutas savivaldybių padėtį analizuoja ir vertina ketvirtą kartą, Jurbarkas indekso lentelėje dar niekada nebuvo atsidūręs taip aukštai.
Gerovės prielaida – laisvė veikti
Lietuvos savivaldybių indeksas matuoja žmonių ekonominę laisvę – būtent laisvė veikti yra pagrindinė gerovės prielaida, todėl indekse geriau vertinamos tos savivaldybės, kurios skatina privačią iniciatyvą, kuria palankias sąlygas verslui, taupo išteklius ir veikia skaidriai. Reitingą sudariusio Lietuvos laisvosios rinkos instituto darbuotojai mano, kad savivaldybė savo sprendimais gali sukurti palankias gyvenimo ir investavimo sąlygas net ir tuomet, kai neturi išskirtinių sąlygų ar išteklių.
Indeksas sudarytas remiantis dešimties sričių rodikliais. Pusę indekso vertės sudaro gyventojams priimti savivaldybių sprendimai. Šiai sričiai priskiriamas komunalinis ūkis, transportas, švietimas, sveikata ir socialinė rūpyba. Trečdalį indekso vertės sudaro investavimui svarbą turintys sprendimai ir jų rezultatai – vertinamos investicijos ir plėtra bei savivaldybių renkami mokesčiai. Likusį indekso penktadalį sudaro savivaldybės valdymo įvertinimas pagal rajono biudžeto tvarkymą, turto valdymą ir administracijos bei personalo veiklą.
Įvertindamas priimtus sprendimus nuo 0 iki 100 balų Lietuvos laisvosios rinkos institutas išrikiuoja savivaldybes nuo geriausios iki blogiausios. Indekso sudarytojai atskyrė septynias didžiųjų miestų savivaldybes nuo 53 rajonų savivaldybių ir išrikiavo jas pagal indeksą nuo didžiausio iki mažiausio.
Didžiųjų miestų lydere tapo Klaipėdos savivaldybė, įvertinta 81 balu ir net šešiais balais aplenkusi Vilnių. Rajonų indeksų lentelės viršuje atsidūrė Kauno savivaldybė, surinkusi 70,2 balo.
Jurbarko stiprybė – valdymas
Aštuonioliktoje indekso lentelės vietoje įsitvirtinęs Jurbarkas šiemet sulaukė ir reitingo sudarytojų pagyrimų, ir priekaištų.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai atkreipė dėmesį, kad į aukštą aštuonioliktą vietą rajonas šoktelėjo dėl geresnio turto valdymo, komunalinio ūkio ir socialinės rūpybos įvertinimo.
Komunalinio ūkio srities rodiklius smarkiai pagerino pernai sumažėjusi šildymo kaina. Teigiamą poveikį turėjo ir nenuostolingai dirbanti savivaldybės daugiabučių namų administravimo įmonė. Atkreipiamas dėmesys, kad savivaldybė efektyviai naudojo nekilnojamąjį turtą – visos nenaudojamos patalpos buvo įtrauktos į privatizavimo sąrašą, o 2013 m. įvykdyta privatizacija leido privačiam sektoriui įsigyti 4378 kv. m patalpų.
Socialinės rūpybos srityje Jurbarko savivaldybė išsiskyrė labiausiai sumažėjusiu pašalpų gavėjų skaičiumi.
Tačiau užimti aukštesnę poziciją Jurbarkui sutrukdė prastas investicijų, biudžeto ir mokesčių įvertinimas. Savivaldybėje sumažėjo tiesioginių užsienio ir materialinių investicijų, išduota mažiau statybos leidimų ir verslo liudijimų. Indekso sudarytojai mano, kad mokesčių aplinka pagerėtų, jei savivaldybė atsisakytų maksimalaus 4 proc. žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių. Menkesnį biudžeto įvertinimą lėmė didelės vertės viešieji pirkimai, įvykdyti ne atviro (supaprastinto) konkurso, o neskelbiamų derybų būdu.
Reikalavimai per dideli
Jurbarko rajono meras Ričardas Juška neslėpė, kad Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudarytas indeksas jį ne tik pradžiugino, bet ir patvirtino, kad savivaldybė dirba gerai, ypač valdymo srityje, įvertintoje 91,5 balo iš 100.
Jurbarko „arkliukas“ – turto valdymas, už kurį savivaldybei skirta net 99,4 balo. Šioje srityje mus aplenkė tik Kretingos savivaldybė.
Rajono meras pripažino, kad pernai savivaldybės turto privatizavimas sukėlė didžiulį verslininkų susidomėjimą, tačiau ne visi nenaudojami pastatai buvo parduoti. „Privatizavimo komisija kitaip žiūrėtų, jei jaustų, kad tokiais pastatais, kaip buvęs Smalininkų vaikų darželis, domisi potencialūs investuotojai. Dabar gi atrodo, kad pirkti norima tik dėl siekio uždirbti, neturint nei planų investuoti, nei vizijų, kaip tie pastatai bus naudojami“, – mano privatizavimo komisijai vadovaujantis rajono meras.
R. Juška pripažino, kad savivaldybėje dar yra ir į privatizavimo sąrašus neįtraukto turto, tačiau nenaudojamuose pastatuose planuojama įgyvendinti viešojo sektoriaus investicinius planus. Pavyzdžiui, buvusioje pradinėje mokykloje „Šaltinėlis“ ketinama įrengti Jaunimo laisvalaikio ir užimtumo centrą, o pastatas būtų privatizuojamas tik tuo atveju, jei savivaldybės investiciniam planui įgyvendinti nebūtų skirta Europos Sąjungos finansinė parama.
Gana palankiai, net 93,7 balais, įvertintas ir savivaldybės administracijos valdymas, šiek tiek mažesnį, 76 balų, įvertinimą Jurbarkas gavo už rajono biudžeto valdymą.
„Kai taip dažnai esame kritikuojami dėl per didelio etatų skaičiaus, nori nenori pradedi galvoti, kad galėtume dar kažkiek pasispausti. Dabar gavome patvirtinimą, kad ne mes blogai dirbame, o kritikai nežino, kaip yra kitur, ir kelia mums didesnius reikalavimus“, – įsitikinęs meras.
Nors savivaldybės administracijoje darbuotojų yra kur kas mažiau nei kitų rajonų savivaldybių vidurkis, indekso sudarytojai atkreipė dėmesį, kad pernai etatų skaičius padidėjo.
Meras pripažino, kad valdymo srityje silpniausia vieta – rajono biudžetas. Pernai savivaldybės skola išaugo nuo 32,5 iki 36,9 proc. biudžete surenkamų savarankiškų pajamų. „Tačiau kiek politikai bevadintų biudžetą praskolintu, tai neatitinka tikrovės. Mes ne tik neviršijome skolinimosi limitų, bet ir esame vieni iš nedaugelio, pasitinkančių 2014–2020 m. Europos Sąjungos paramos laikotarpį ne tuščiomis kišenėmis“, – džiaugėsi meras.
Laisvosios rinkos instituto pastaba, kad didelės vertės viešieji pirkimai savivaldybėje vyko neskaidriai – neskelbiamų derybų būdu, mero nuomone, tinka visoms savivaldybėms, o Druskininkų – labiausiai. „Įstatymas leidžia neskelbiamas derybas, ir mes jo nepažeidėme – tai ir yra svarbiausia“, – įsitikinęs meras.
Pasiekė aukso vidurį
Vertindami gyventojams pasirinkimo laisvę suteikiančius sprendimus, Laisvosios rinkos instituto ekspertai Jurbarkui skyrė 56 balus – aplenkėme 27 rajonų savivaldybes ir įsitaisėme pačiame aukso viduryje.
Į aukštesnę indekso lentelės vietą savivaldybę pirmiausia tempė permainos komunaliniame ūkyje. Rajono meras įsitikinęs, kad gyventojai labiausiai išlošė dėl įsibėgėjusio daugiabučių namų renovavimo ir pernai sumažėjusios šilumos kainos.
„Niekas nepastebėjo, kad rugpjūčio mėnesį AB „Kauno energija“ šilumos kaina buvo mažesnė nei biokuro katilinių. Tai yra ir mūsų pastangų išsaugoti Jurbarko šilumos tinklus vaisius – prisimename, kiek buvo piketų, svarstymų ir net reikalavimų atsiskirti, statyti biokuro katilus“, – neslėpė R. Juška.
Pasak mero, gaila, kad pagal du paramos modelius mieste vykstanti daugiabučių renovacija sukiršino gyventojus – daugelis jaučiasi nuskriausti gavę tik 40 proc. valstybės paramą ir laukia, kol ji padidės. Deja, probleminių savivaldybių statusas jau panaikintas, o į tikslinių grupę Jurbarkas nepateko.
Kilstelėjo Jurbarką ir smarkiai sumažėjęs pašalpų gavėjų skaičius. „Reitingų sudarytojai šiuo rodikliu vertina gyvenimo pagerėjimą, bet mums taip neatrodo. Iš esmės tik įvyko administracinė reforma, atsirado daugiau tvarkos, bet žmonės nepradėjo geriau gyventi – ir tą reikia pripažinti“, – įsitikinęs meras.
Laisvosios rinkos instituto vertinimas, pasak rajono vadovo, atskleidė dar vieną skaudulį – savivaldybė itin prastai panaudoja laisvą mokyklų plotą. Kadencijos pradžioje sudaryta darbo grupė buvo įpareigota išanalizuoti, kurias kaimo bibliotekas galima būtų perkelti į mokyklas, tačiau taip ir nepriėmė sprendimo, nepateikė siūlymų tarybai.
„Kasmet vaikų skaičiui rajone mažėjant po 300, prie šios problemos teks kuo greičiau grįžti. Dabar jau ir Vyriausybė ragina kurti kaimuose daugiafunkcius centrus, išsaugoti mokyklas po jų stogu sukeliant ne tik bibliotekas, vaikų darželius, bet ir paštą, ir medicinos punktus. Mūsų rajone šis procesas dar beveik neprasidėjo. Suprantu mokyklų vadovus: darbo ir rūpesčių jiems būtų daugiau, o atlyginimas nepadidėtų. Bet toks savininkiškas požiūris neperspektyvus – reikėtų suprasti, kad atėjo laikas ir mums keistis, nes aplinka jau pasikeitė“, – svarstė R. Juška.
Investicijos negarantuoja darbo
Kaip ir ankstesniais metais Jurbarką labiausiai žemyn tempė investicijos ir plėtra bei mokesčiai. Už šios srities sprendimus savivaldybė gavo tik 25,3 balo, tačiau aplenkė 13 rajonų. Teigiamai įvertintas tik vienas rodiklis – pernai padidėjo veikiančių verslo subjektų skaičius tūkstančiui gyventojų.
Deja, sumažėjo vienam gyventojui tenkančios materialinės ir tiesioginės užsienio investicijos, išduota mažiau statybos leidimų ir verslo liudijimų, priekaištaujama dėl verslui nepalankios mokestinės bazės suformavimo.
Jurbarko rajono meras įsitikinęs, kad anaiptol ne visi priekaištai yra teisingi. „Tikrai nesutinku su tuo, kad reikia atsisakyti maksimalaus 4 proc. žemės ir nekilnojamojo turto mokesčio tiems, kurie nesirūpina savo nuosavybe, laiko ją apleistą. Taryba ir taip taiko nemažai lengvatų – per metus dėl to į biudžetą nesurenkame iki 300 tūkst. Lt. Tokiais sprendimais lyg ir siekiame paskatinti verslą, bet reitingų lentelėse stumiam rajoną žemyn. Visgi manau, kad dirbame ne dėl reitingų, nes verslas išlaiko visą viešąjį sektorių“, – tvirtina R. Juška.
Meras atkreipė dėmesį, kad rajonas dažnai linksniuojamas dėl investicijų, tačiau jų pritraukimas visiškai negarantuoja, kad bus sukurta naujų darbo vietų. Rotuliuose vėjo jėgainių parką statanti UAB „Eurokras“ rajone investuos 124 mln. Lt, tačiau gali būti, kad nesukurs nė vienos naujos darbo vietos. „Nesakau, kad tokios investicijos nereikalingos – savivaldybė tikrai gaus daugiau nekilnojamojo turto mokesčių, bet žmonėms atrodys, kad keletą milijonų litų į naujos gamyklos statybą ir 12 darbo vietų sukūrimą investavę verslininkai duos kur kas didesnę naudą“, – įsitikinęs meras.
Pasak R. Juškos, savivaldybės uždavinys – pareiškusiems norą investuoti verslininkams padėti parengti dokumentus, žemės sklypų ir detaliuosius planus, ir tai, kad verslininkai renkasi Jurbarką, yra visos administracijos nuopelnas. „Keistai atrodo, kai kurio nors rajono vadovą televizija rodo dešimt minučių važinėjantį aplink tvenkinį ir aiškinantį, kad jame norvegai augins žuvis. Koks čia savivaldybės nuopelnas? Tokius laurus sau prisiskirti galima tik norint pasigirti, bet man svarbiau, kad rajono gyventojai pajustų investicijų naudą“, – tvirtino meras.
Pamalonino aukštesnė vieta
Jurbarko rajono meras pripažino, kad aukštesnė vieta savivaldybių indekse – malonus įvertinimas.
„Pasidžiaugėme visi kartu – nesakau, kad metų pabaigoje ši žinia nepradžiugino savivaldybės darbuotojų. Pagaliau, tai reiškia, kad mūsų darbas, kuriam reikia tvirtos komandos ir susitelkimo, buvo pastebėtas ir įvertintas, patvirtinta, kad einame teisingu keliu“, – neslėpė R. Juška.
Šie metai savivaldybės administracijai buvo ypač sunkūs. Anksčiau vienu metu buvo įgyvendinami 3–5 projektai, o šiemet teko administruoti 30 projektų ir visi jie buvo milijoninės vertės. R. Juška pripažino, kad daug projektų įgyvendinama paskutiniu momentu, kylant grėsmei, kad galime netekti Europos Sąjungos skirtos paramos. Tokia atsakomybė slegia ir rajono vadovų, ir administracijos darbuotojų pečius.
„Neseniai supratome, kad jau nebeatsimename, kada džiaugėmės užbaigę kurį nors projektą – nėra laiko rengti įkurtuvių, kirpti juostelių. Todėl reitingo paskelbimas mums buvo kaip saldainiukas už pastangas“, – neslėpė meras.
R. Juška tvirtina, kad sunku išskirti svarbiausius šiemet įgyvendintus projektus. Tačiau daugiausia gerų atsiliepimų sulaukta dėl vandentvarkos projektų. „Žmonės geria švarų, kokybišką vandenį. Suprantu, kad bendruomenėms norėjosi ir trinkelėmis grįstų takiukų, ir pinigų remontui, bet vanduo svarbiau už bet kurį kitą norą. Dabar suprantu, kad dėl to vertėjo atlaikyti net aršiausią kritiką“, – neslėpė R. Juška.
Meras įsitikinęs, kad jurbarkiečiai džiaugiasi ir atnaujintu dvaro parku, įrengiamu šiuolaikišku stadionu, jaunimo renginiams pritaikomu Naujamiesčio parku – juk iki šiol neturėjome tokios vietos, kuri būtų skirta tik jaunimui.
„Labai tikiuosi, kad ateinančiais metais žmonės pamatys ir įvertins pokyčius, ir kad 2015-ieji taps permainas Jurbarke simbolizuojančiais metais. Susidomėjimas Jurbarku didėja, sulaukiame vis daugiau investuotojų, tad reikia tikėtis, kad mažės ir socialinė ekonominė žmonių atskirtis. To visiems ir linkėčiau“, – sakė Jurbarko rajono meras R. Juška.
Daiva BARTKIENĖ
Partiečiai savo merą apdovanojo. Šaunuoliai!.