Kviečia į knygos „Sūduvos girios” (Sūduvos girių ir miškų ūkio istorinė apžvalga) pristatymą bei susitikimą su jos autoriais – nusipelniusiu Lietuvos miškininku Algirdu Bruku, prof. Romualdu Deltuvu ir dr. Romualdu Mankumi.Renginys įvyks lapkričio 19 d. 17 val. Jurbarko r. viešojoje bibliotekoje.
Monografijos „Sūduvos girios“ autoriaiLietuvos girių ir miško ūkio istorija besidomintys miškininkai Algirdas Brukas, prof. Romualdas Deltuvas ir dr. Romualdas Mankus – pateikia išsamų darbą apie vieno Lietuvos etnografinio regiono – Sūduvos miškų ir miško ūkio – istorinę raidą nuo Lietuvos valstybės atsiradimo iki 2018 metų. Nenukrypdami nuo mokslinei studijai keliamų reikalavimų autoriai surinktą medžiagą, jos analizę bei apibendrinimus pateikia kiek galima populiariau, sudomina skaitytojus gausia iliustracine medžiaga, ištraukomis iš įdomesnių šaltinių bei diskusiniais pasamprotavimais įvairiais, taip pat ir šiandienai aktualiais miškų ūkio klausimais. Leidinio apimtis – 320 puslapių. Jame – 58 lentelės, 25 žemėlapiai ir apie 250 kitų iliustracijų, daugiausia fotonuotraukų.
Aprašant atskirus istorinius laikotarpius daug dėmesio skirta dar nenaudotiems lenkiškiems, rusiškiems bei vokiškiekms šaltiniams, jų pagrindu pateikiama detalesnė bei labiau argumentuota, nors kartais ir gana prieštaringa, analizė. Išsamiai nagrinėjami ir Lietuvos autorių (Jono Totoraičio, Jono Reitelaičio, Vinco Žemaičio, Zigmanto Kiaupos ir kt.) darbai, susiję su Sūduvos girių tematika. Ypač išsamiai išnagrinėtas lietuviškos miškų administracijos kūrimas Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1918 m. bei su statistiniais duomenimis pateikiama visa tarpukario miškų ūkio raida. Kiek mažiau nagrinėjami du paskutinieji periodai – sovietmečio ir po nepriklausomybės atkūrimo. Autoriai motyvuoja, kad apie juos jau yra pakankamai daug informacijos.
Palyginti su likusia didesne Lietuvos dalimi, Sūduvos girios per ilgą istorinę atkarpą – nuo kryžiuočių invazijos iki Nepriklausomybės atkūrimo 1918 m., išsiskyrė gana savitu raidos keliu. Čia kitaip kito krašto miškingumas ir miškų nuosavybė, pasireiškė didesnė Lenkijos ir Prūsijos miškininkystės įtaka, gerokai anksčiau įkurti administraciniai miškų ūkio vienetai bei pradėti miškotvarkos darbai. Leidinyje pateikiami duomenys apie pirmųjų girininkijų atsiradimą Sūduvoje ir jų laipsnišką išnykimą dėl ilgalaikės kolonizacijos. Pirmą kartą rašiniuose apie Lietuvos miškų istoriją taip išsamiai išnagrinėtas miškų administravimas XIX a., nurodant visas funkcionavusias administracines struktūras ir tuometinius jų vadovus, atskleistas ūkininkavimo pobūdis ir technologiniai aspektai.
Leidinyje yra kraštotyrinio pobūdžio dalis, skirta seniausios Lietuvoje miško saugotojų – eigulių – profesijos nagrinėjimui, Kazlų Rūdos didžiagirės ribų bei vidinės struktūros formavimuisi, Sūduvos miškininkų likimų analizei sudėtingu Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu. Apžvalgoje apie miškininkų rezistencinį pasipriešinimą pokariu pateikiami represuotųjų bei kitaip nukentėjusių žmonių sąrašai.
Tiems, kurie giliau domisi istoriniais aspektais, taip pat studijuojantiems miškininkystę ar gamtosaugą, leidinio prieduose ypač pravers autentiški senieji istoriniai dokumentai ar jų fragmentai: Lietuvos statutų ištraukos, Karališkųjų girininkų nuostatai, Miškų ordinacijos ir G. Valavičiaus girių revizijos ištraukos, LDK valdovų sutarčių su miško rangovais pavyzdžiai, LDK didžiųjų medžioklių vardinis sąrašas ir pan. Tokie reikšmingi Lietuvos miškų ūkio istorijai dokumentai į vieną vietą surinkti pirmą kartą, su jais verta susipažinti visų šalies regionų miškininkams bei kitiems skaitytojams.
