Eržvilko seniūnijos Trakų kaime išdegė keturi hektarai pievos. Per pastaruosius porą metų tai rekordinis išdegęs sausos žolės plotas. Šiemet ugniagesiams gesinti liepsnojančias pievas jau teko devynis kartus. Nuo didesnių nelaimių išgelbėjo tai, kad gaisrai buvo greitai pastebėti.
Pasak Jurbarko r. priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Tomo Statkaus, visi gaisrai kilo dėl vienokios ar kitokios žmogaus veiklos. Tačiau didžiausias – Trakų kaime, išsiplėtė uždegus žolę. Ugniagesys džiaugėsi, kad tą dieną vėjas ugnies nenunešė į aplink esančius miškus. Tuomet bėda būtų kur kas didesnė.
„Man keista, kad žmonės iki šiol degina pievas. Tiek metų kalbame apie tai, aiškiname. Mato ir patys, kad nuo pievų užsidega namai, ūkiniai pastatai. Ir vis tiek daro tą patį. Jei gamtinės sąlygos būna palankios ugniai, ji labai greitai plinta, kartais net greitai einančio žmogaus žingsniu. Sugaudyti tokias liepsnas gali būti labai sudėtinga“, – sakė T. Statkus.
Tokiu pavyzdžiu galėtų būti Šimkaičiuose balandžio 6-ąją kilęs gaisras. Išdegė ne tik hektaras pievų, bet supleškėjo ir pavėsinė. Ugniagesiai aiškinasi gaisro kilimo aplinkybes. Viena iš versijų – ugnis galėjo įsiplieksti nuo deginamų šiukšlių.
Dar maždaug 22 arai pievų per keletą gaisrų sudegė Eržvilko, Šimkaičių, Raudonės, Skirsnemunės, Veliuonos ir Seredžiaus seniūnijose.
„Gaisrai kilo dėl įvairiausių priežasčių – numestų nuorūkų, paliktų laužų, kitokio neatsargaus elgesio. Žmonės turėtų būti labiau atsakingi. Tačiau kartu atsargiai turiu pasidžiaugti, kad bendrai tokių gaisrų šiemet kol kas nėra daug“, – sakė T. Statkus.
Gaisras Trakų k. gerokai nustebino Eržvilko seniūną Gintarą Kasputį. Pasak jo, seniūnijoje beveik nėra apleistų žemės plotų – viską dirba ūkininkai.
„Ūkininkai net pagriovius nušienauja. Esu tikrai nustebęs, ypač, kad toks plotas išdegė“, – sakė G. Kasputis.
Įvertinęs, kad net trys gaisrai kilo seniūnijoje, G. Kasputis tikino grįšiantis prie senų metodų. Seniūnas anksčiau per masines šventes Eržvilke nuolat viešai kalbėdavo apie žolės gaisrų pavojų.
„Nedarėme to kurį laiką, nes buvo, kad žmonės prašė per šventes nekalbėti apie gaisrus. Dabar, matyt, reikės grįžti prie šios temos. Esu pastebėjęs, kai apie tokius dalykus kalbi per šventes, žmonės juos įsimena“, – tikino G. Kasputis.
„ŠVIESOS“ inform.
