Nuotekų tinklai sparčiai plečiami visoje Lietuvoje. Pavyzdžiui, Jurbarke jų eksploatuojama per 150 km. Ar vietiniai gyventojai linkę prie jų jungtis, o gal nuotekas tvarko kitaip, pabandėme pasidomėti.
Vis daugiau žmonių
Nors Lietuva dar iki 2015 m. buvo užsibrėžusi viešai tiekiamo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą užtikrinti 95 proc. šalies gyventojų, iki tikslo dar toli. Iki užsibrėžtos datos centralizuotai tiekiamas geriamasis vanduo tapo prieinamas 80 proc., o nuotekų surinkimas – 72 proc. gyventojų.
Kad nuotekos būtų tvarkomos kaip reikia, gyventojai turėtų prisijungti prie centralizuotų nuotekų surinkimo sistemų, o kai tokių galimybių nėra – tvarkyti individualiai: įsirengti individualias valyklas, arba iš sukaupimo rezervuarų jas išgabenti į valyklą. Beje, gyventojams privaloma turėti dokumentą, įrodantį teisėtą nuotekų pridavimą.
Kalbinti jurbarkiečiai laikosi gana skirtingų nuomonių šiuo klausimu. Turintieji lauko tualetus problemos dažnai nemato, o nuotekas tvarkantieji centralizuotai, priešingai, tikina niekada nesirinktų eiti į lauką.
Dažniausiai nesijungimą prie tinklų, kur jie prieinami, gyventojai motyvuoja finansų trūkumu. „Kainuos brangiai, tai ar galim tiek mokėti. Nežinau. O kas blogai su lauko tualetu? Pas mus gerai įrengtas, niekas ten neteka“, – sakė vietinis gyventojas.
Tiesa, kas moka brangiau: prisijungę prie centralizuotų tinklų ar turintys, pavyzdžiui, nuotekų duobes, dar klausimas. Skaičiuojama, kad vien įsirengti vietinį nuotekų valymo įrenginį gali kainuoti ir iki 3 tūkst. eurų, o prisijungimas prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų kainuoja maždaug iki 2 tūkst. eurų.
Šiaip ar taip pagal Europos Komisijos reikalavimus, didžioji dalis lietuvių anksčiau ar vėliau prie nuotekų tinklų prisijungti privalės. Miestuose, kur gyvena daugiau kaip 2 tūkst. žmonių, turės veikti centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos, o prie jų per 9 mėnesius privaloma tvarka turės prisijungti visi aplinkiniai gyventojai.
Individualiai tvarkyti nuotekas bus galima tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai centralizuotos sistemos kainuotų per brangiai ir nuotekų tvarkymas tokiose sistemose atitiktų tokį patį aplinkos apsaugos lygį, koks yra taikomas aglomeracijai.
Ne tik gyventojų reikalas
Ko gero, labiausiai žmonių nesuvokimą, kad nuotekos kenkia aplinkai, iliustruoja atvejai, kai jomis laistomi daržai, vaismedžiai arba paplavos tiesiog pilamos į upes.
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko agentūros vedėjas Andrius Šašys sako, kad netinkamai tvarkomos nuotekos gali pasiekti gruntinius vandenis, jais upes, šiomis patekti į Kuršių marias, Baltijos jūrą ir t. t. „Viso šio reiškinio pasekmės – vandens telkinių eutrofikacija, vandens telkiniuose esančių rūšių įvairovės mažėjimas, telkinių užžėlimas ir uždumblėjimas“, – tikina jis.
Kalbinta vietinė gyventoja Janina, pripažino, kad vandenį nuo plautų indų, likusį po maudymosi ar skalbimo pila už tvoros ir kad tai gali kenkti aplinkai, nesusimąstė. Paaiškinus, kad tiek toks vanduo, tiek lauko tualeto turinys lengvai požeminiu vandeniu gali patekti į šulinį, buvo nustebinta. Beje, šulinius turintys vyresni gyventojai retai kada tiria juose esantį vandenį, tad ar jis tinkamas vartoti, nežino.
Specialistai jau seniai kalba apie nuotekų poveikį aplinkai ir šiandien jis kur kas stipresnis nei anksčiau. Dabar nuotekos yra kur kas pavojingesnės dėl vandenyje ištirpusių tokių azoto junginių kaip nitritai ar nitratai bei nemažai buityje naudojamos chemijos, pavyzdžiui, skalbiklių, baliklių, dezinfekavimo priemonių, tad ir poveikis aplinkai agresyvesnis.
Tuo tarpu tvarkant centralizuotai šių problemų galima išvengti. „Nuotekos vamzdynais (tai pigiausia transporto sistema) patenka į nuotekų valyklą ir čia, veikiant biologinio valymo procesui, yra išvalomos. Išvalytos iki reikiamų normų jos išleidžiamos į aplinką“, – aiškina A. Šašys. Šiemet Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko agentūra nustatė apie 10 aplinkos teršimo nuotekomis atvejų. Tiesa, visais atvejais tarša buvo lokali ir daug žalos nepridarė.
Verta pastebėti, kad dabar nuotekos Lietuvoje išvalomos kur kas geriau nei anksčiau. Pavyzdžiui, 2000 m. tinkamai buvo išvaloma vos apie 20 proc. nuotekų, o 2015 m. – jau net 90 proc. Tikimasi, kad šį skaičių dar kilstels griežtesni reikalavimai naujai įrengiamiems individualiems – jie iš nuotekų papildomai turės šalinti azoto ir fosforo junginius, kurie kenkia gėlo vandens ir jūrų aplinkai.
Užsak. Nr. 954.
