Per mažiau nei devynis šių metų mėnesius Jurbarko rajono apylinkės teisme išnagrinėtos 63 baudžiamosios bylos, kuriose kaltinti asmenys, smurtavę prieš artimą giminaitį ar šeimos narį. Tai sudaro 20 proc. visų teisme išnagrinėtų baudžiamųjų bylų. Per tokį patį 2015 m. laikotarpį buvo išnagrinėtos 57 tokio pobūdžio bylos, o 2014 m. – 46. Išaugęs bylų skaičius rodo, kad smurto artimoje aplinkoje daugėja.
Nagrinėtose baudžiamosiose bylose, anot šio teismo atstovės Dianos Butkienės, nukentėjusiaisiais dažniausiai pripažintos smurtautojų žmonos ar sugyventinės. Kai kuriose baudžiamosiose bylose kaltinamieji buvo kaltinami panaudoję smurtą prieš motiną, tėvą ar seserį. Dažniausiai smurtauja vyrai, tačiau kartais į teisiamųjų suolą tenka sėsti ir moterims.
Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas įsigaliojo 2011 m. gruodžio 15-ąją. Nuo įstatymo priėmimo yra praėję beveik penkeri metai. Jam įsigaliojus paaiškėjo itin dideli šios veikos mastai.
Iki įstatymo priėmimo policijos pareigūnai, gavę pranešimą apie smurtavimo faktą ir atvykę į įvykio vietą, turėdavo nukentėjusio asmens klausti, ar jis nori rašyti pareiškimą ir pareikšti kaltinimus smurtautojui, kad šis būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Įsigaliojus įstatymui nukentėjusiam asmeniui tokio pareiškimo rašyti nebereikia. Policijos pareigūnai užrašo duomenis apie smurto artimoje aplinkoje faktą ir pradeda ikiteisminį tyrimą. Jį baigus byla perduodama teismui. Tačiau dalis tokio pobūdžio bylų pasibaigia dar ikiteisminio tyrimo stadijoje – kaltininkas atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, ir ikiteisminis tyrimas nutraukiamas.
Kaip teigiama Jurbarko rajono apylinkės teismo pranešime, nereta smurto artimoje aplinkoje priežastis – alkoholis. Kone visose išnagrinėtose smurto artimoje aplinkoje bylose kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jie smurtavo būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo reikšmės nusikalstamai veikai padaryti. Paprastai tarp sutuoktinių ar sugyventinių kyla buitinis konfliktas, kai vyras grįžta į namus neblaivus. Ar kai abu sutuoktiniai arba kartu gyvenantys asmenys girtauja, o paskui tarp jų kyla ginčas, kuris išsprendžiamas tik atvykus į namus policijos pareigūnams. Dažniausiai vyras ranka suduoda moteriai į veidą, apspardo, tampo už plaukų, taip sukeldamas fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą.
Už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą Baudžiamajame kodekse numatyta atsakomybė – asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už šią veiką asmuo atsako ir tuo atveju, kai nėra nukentėjusio asmens skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, pažymi Jurbarko teismo atstovė.
Anot jos, įprastai Jurbarko rajono apylinkės teismo išnagrinėtose bylose smurtautojams skiriamas laisvės apribojimas, taip pat – areštas, viešieji darbai. Penkiose šiemet išnagrinėtose bylose skirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos vykdymas atidėtas. Trylikoje bylų kaltininkas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla jo atžvilgiu nutraukta, susitaikius su nukentėjusiu asmeniu.
Birutė Mačienė
