Minint Molotovo-Ribentropo pakto 77-ąsias ir Baltijos kelio 27-ąsias metines tradiciniame minėjime prie Jono Žemaičio-Vytauto bunkerio-vadavietės prisimintos sovietinių ir nacistinių režimų aukos ir galvas už tėvynės laisvę paguldę kovotojai.
1939 m. rugpjūčio 23 d. Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministras Viačeslavas Molotovas ir nacistinės Vokietijos užsienio reikalų ministras Joachimas Ribentropas pasirašė dvišalę nepuolimo sutartį. Sutarties slaptais protokolais taip pat buvo pasidalinta įtakos zonomis Vidurio ir Rytų Europoje – Maskvai teko Suomija, Estija, Latvija, rytinė Lenkijos dalis ir Besarabijos regionas, tuo tarpu Vokietijai liko vakarinė Lenkijos dalis ir Lietuva. Po 11 dienų, jau prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, slaptieji protokolai buvo pakoreguoti – Vokietijai liko didesnė Lenkijos dalis, tuo tarpu Lietuva perduoda sovietų įtakos zonai, išskyrus dalį Suvalkijos – šią teritoriją SSRS iš Vokietijos nupirko 1941 m. už daugiau nei 7 mln. dolerių.
1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto metines, daugiau kaip 2 mln. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų rankomis susikibo į gyvą grandinę, sujungusią Vilnių, Rygą ir Taliną.
Į renginį šalia Jono Žemaičio vadavietės žmones kiekvienais metais kviečia vadžgiriškė Lina Lukošienė. Ši vieta net keletą metų buvo svarbiausias pasipriešinimo sovietiniams okupantams centras. Iš čia Jonas Žemaitis vadovavo partizaniniam pasipriešinimui, tačiau 1953-iaisias buvo išduotas, suimtas ir dar po metų sušaudytas Maskvoje.
2009 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė deklaraciją, kurioje pripažino, kad nuo 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaracijos priėmimo iki mirties 1954 m. lapkričio 26 d. Jonas Žemaitis buvo kovojančios prieš okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Respublikos Prezidento pareigas.
„Šviesos“ inform
