Kovo 11-ąją Lietuva švęs Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Pavasariškos ir džiugios šventės prieigose Jurbarko krašto muziejuje atidaryta kolekcininko Juozo Urbono filatelijos paroda „Sibiro laiškai“ ir surengta istorijos pamoka Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos devintokams.
Laisvės kaina
Skambančios partizanų dainos muziejuje susirinkusius gimnazistus nuteikė rimtai pamokai, o istorijos mokytojas Jonas Laurinaitis priminė, kokį ilgą kelią nuėjo Lietuva iki patogios šiandienos – laisvo žodžio ir minties, atvirų kelių į pasaulį ir galimybės gyventi savame krašte.
Lietuva – sena viduramžiška valstybė, kuriai nuolat teko kovoti už valstybingumą, teisę gyventi.
„1990 m. kovo 11 d. atkurta nepriklausomybė – Dievo dovana. Trečio karto nebus!“ – sakė istorikas ir priminė, kad už laisvę buvo brangiai sumokėta – vyko ginkluota kova, taikus pasipriešinimas. Su lietuviais sunkų jungą tempė ir broliai latviai, estai.
Stalino valdymo laikotarpiu buvo ne tik naikinama kultūra, tautos atmintis, bet kankinami, žudomi, tremiami žmonės – į Sibirą, Tolimuosius Rytus.
Iš ten į tėvynę keliaudavo laiškai. Tik maža jų dalis prasimušdavo pro cenzūrą, tačiau pasiekusieji Lietuvą nešdavo žinią apie išlikusiuosius ir bandančius išgyventi tolimuose lageriuose. Nedaug tiesos laiškuose galėjo surašyti ištremtieji – nei valdžios kritika, nei blogų gyvenimo sąlygų aprašymas būtų neprasprūdęs pro cenzoriaus akis.
Gimnazijos abiturientės Laura Žičkutė ir Dovilė Bilevičiūtė perskaitė trėmimą išgyvenusios Bronės Dzindoletienės siųstų į Lietuvą laiškų, ištraukų iš dienoraščio. Moters laiškuose nerasi žodžių apie trėmimą. Ji mini tik išvažiavimą.
Iš Sibiro atėjusiuose laiškuose ne viskas atspindi tikrovę, tačiau jie yra istorinis šaltinis, rašytinis paveldas, kuriame atsispindi žmogaus padėtis „didžiojoje“ valstybėje. Laiškuose galima išskaityti žmonių jausmus, artimųjų ir tėvynės ilgesį. Laiškai iš Lietuvos, artimųjų meilė padėjo išsaugoti žmogiškumą, suteikė jėgų gyventi, neprarasti vilties ir laukti laisvės.
Kolekcija Lietuvai
Nuo Plokščių kilęs zanavykas Juozas Urbonas – Lietuvos kolekcininkas, filatelistas.
„Jaunystėje atsiranda poreikis kolekcionuoti. Ne vienas esame rinkę pašto ženklus, degtukų dėžučių etiketes ar lipdukus“, – sakė kolekcininkas.
Filatelija – vokų, pašto ženklų, atvirlaiškių ir kitos pašto medžiagos rinkimas, analizavimas, grupavimas, tyrimas. Ant pašto ženklo yra valstybės pavadinimas. Tai – valstybės dokumentas, kurio negali sustabdyti jokia kita šalis.
„Noriu jus sudominti filatelija, nes tai ne tik medžiagos rinkimas, bet ir įdomus tiriamasis darbas, straipsnių rašymas“, – gimnazistams sakė J. Urbonas, filatelija užsiimantis jau 40 metų.
Teismo ekspertu turto vertės tyrimo srityje dirbantis J. Urbonas pomėgiui skiria laiką, atliekantį nuo darbo ir šeimos.
Tarybiniais laikais kolekcininkas turėjo bene devynias kolekcijas apie kosmosą.
Po 1990 m. šios kolekcijos prarado aktualumą. Reikėjo padaryti kažką, kas pristatytų Lietuvą. Patyrę kolekcininkai, turėję ryšių su Amerika, kitu užsieniu skubiai surinko medžiagos apie Lietuvos praeitį, istoriją.
„Aš į tą traukinį nespėjau“, – pripažino J. Urbonas. Tik apie 2000 metus jis pradėjo ieškoti naujos temos, kaip pristatyti Lietuvą pasauliui. Kilo mintis paliesti Lietuvos istoriją per lietuvių tremties paštą. Tai buvo tema, kurios reikėjo žmonėms.
Pirmiausia gimė kolekcija „Tremties laiškai“, kurioje buvo medžiagos iš viso Pabaltijo, Rusijos, Baltarusijos.
Sukaupus daugiau filatelinių elementų sukurta „Lietuvių tremties pašto“ kolekcija, kuri dabar padalyta į dvi dalis – parodinę kolekciją anglų kalba ir edukacinę – „Sibiro laiškai“. „Sibiro laiškai“ iš karto sulaukė pripažinimo Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 2008 m. paroda apkeliavo nemažai Lietuvos vietovių, 2010 m. Belgijoje, Antverpene, Europos filatelijos parodoje pelnė aukso medalį, 2011 m. tarptautinėje parodoje Gardine apdovanota Didžiuoju aukso medaliu, Lietuvoje taip pat pelnė auksą.
Puošia reti eksponatai
Kolekcija „Sibiro laiškai“ apima teritoriją nuo Archangelsko, Komių žemių, Vidurinės Azijos bei Kazachstano iki Vakarų ir Rytų Sibiro, Jakutijos ir Tolimųjų Rytų bei didelę dalį Lietuvos vietovių.
Sibiro laiškai − tai laiškai iš kalėjimų, skirstymo punktų ir trėmimo vietų. Išlikusi pačių tremtinių ranka parašyta medžiaga leidžia bent bendrais bruožais susidaryti tremties sąlygų lageriuose vaizdą.
Kolekcijoje išsaugota reta filatelinė medžiaga. Reta, nes gautus laiškus bijota saugoti tiek Lietuvoje, juolab lageriuose. Prieš karą iš tremties vietų Lietuvą laiškų pasiekė labai nedaug, karo metais – 1942-1943 – laiškų iš viso nebuvo. Pirmieji reti eksponatai datuojami 1944 m.
Kolekcininkas medžiagą rinko iš pažįstamų Lietuvoje, susirado porą žmonių Maskvoje, vieną – Magadane, kurie papildė kolekciją vertinga medžiaga.
Šiuo metu J. Urbono kolekcija – trečia pagal dydį Lietuvoje. Jis sukaupęs 600-700 eksponatų. Daugiau eksponatų turi tik Genocido aukų ir Šiaulių „Aušros“ muziejai. Kolekcijas panašiomis temomis pristato vienas amerikietis, baltarusis, o Lietuvoje vienas kolekcininkas renka tik atvirlaiškius.
J. Urbono kolekcijoje – nuo pirmųjų lėktuvėliais sulankstytų laiškų, išmestų per vagono langus, iki prašymų valstybės vadovams, respublikinių bei sričių įstaigų viršininkams dėl artimųjų reabilitavimo bei sugrąžinimo į Lietuvą.
Dauguma laiškų parašyti plunksnakočiu ir rašalu, retai – paprastu ar spalvotu pieštuku. Rašomąja mašinėle rašyti laiškai labai reti. Popieriaus, vokų ir pašto ženklų įsigijimu rūpinosi patys tremtiniai, prašė atsiųsti giminaičių.
Labai paplitęs laiškų rašymo ir siuntimo būdas buvo prirašytas popieriaus lapas, sulankstytas į trikampį arba rombą, buvo perlenktų per pusę ir užklijuotų sulenktu pašto ženklu ar juostele, antrą kartą ant to paties popieriaus parašytų laiškų, savadarbių pašto atvirukų, laiškų ant beržo tošies, ant laikraščių ar medžiagos skiautelių, suklijuotų sakais.
„Sibiro laiškų“ kolekciją atvežęs į Jurbarką J. Urbonas ruošiasi svarbiems filatelijos pasaulio įvykiams – 2017 m. Helsinkyje vyksiančiai pasaulinei parodai, į kurią tikisi pakvietimo, ir 2018 m. ne tik Lietuvos 100-mečio, bet ir pirmojo lietuviško pašto ženklo 100-mečio minėjimui.
Jurbarko krašto muziejuje eksponuojama skaudi lietuvių tremties istorija skatino gimnazistus įsiklausyti į mokytojo J. Laurinaičio ir kolekcininko J. Urbono pasakojimus, įvertinti galimybę augti savo krašte, džiaugtis Nepriklausomybės atkūrimo diena, o muziejininkė Aušra Smirnovienė paragino sudalyvauti šventinėje eisenoje, kurią Kovo 11-ąją rengia Jurbarko jaunimas.
Jūratė Stanaitienė
