Apleisti ir netvarkingi pastatai gerokai tuština jurbarkiečių kišenes. Nepaisant to, dalies statinių šeimininkai savo turtą yra pamiršę. Į užsienį išvykusių savininkų surasti nepavyksta, o už apleistus statinius kapsi gerokai didesnis nei įprasta turto mokestis.
Ar statinys tinkamas, ar prie jo savininkams jau reikėtų pridėti rankas, sprendžia Jurbarko r. savivaldybės teritorijoje esančių statinių naudojimo priežiūros komisija. Jai vadovaujantis savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Darius Juodaitis tikina, kad nors specialistų darbo vaisiai noksta lėtai, tačiau šį darbą atlikti būtina.
„Apleistų arba netinkamai prižiūrėtų statinių yra ir mieste, ir kaime. Kai kurie jų jau tapę tarsi apsileidimo simboliais. Turime tarsi neįveikiamų griuvėsių, kur metų metus nieko nevyksta. Gaila, kad šitie procesai labai lėti, ypač tuomet, jei savininkai yra nesuinteresuoti tam skirti laiko ir lėšų“, – sakė D. Juodaitis.
Neranda savininkų
Didžiausia bėda yra pastatai, kurie turi po keletą šeimininkų. Dalis jų dažnai būna išvykę į užsienį, o kai kurių turtas areštuotas už skolas. Maža to, tokie žmonės dažnai dar ir visiškai nepageidauja, kad juos surastų komisija, kurios sprendimas reikštų vieną: reikalavimą susitvarkyti, o tai – išlaidas.
„Finansinis aspektas yra labai svarbus. Statybos darbai kainuoja tikrai brangiai, todėl dalis gyventojų, ypač vyresnio amžiaus, jų sau paprasčiausiai leisti negali. Dalis išlaidų tiesiog vengia. Tiesa ta, kad kartais iškart matyti, kad žmogus susitvarkyti pastato nepajėgs, nes gyvena vargingai“, – sakė komisijos narė, savivaldybės Infrastruktūros ir turto skyriaus vyriausioji inžinierė Rasa Pakštaitienė.
Rašo įpareigojimą
Pasak specialistės, vienokias ar kitokias problemas matydama komisija paprastai rašo savininkams įpareigojimą susitvarkyti. Tiesa, komisija nepriima sprendimo dėl tokių pastatų esminės būklės.
„Neturime įgaliojimų spręsti, ar pastatas avarinis ir kelia pavojų. Tokiu atveju rašomas įpareigojimas atlikti ekspertizę. Ją padaro kvalifikuoti specialistai, kurie ir nusprendžia, ar statinys yra pavojingas. Pagal ekspertizės išvadas, sprendimus priimame ir mes“, – pasakojo R. Pakštaitienė.
Jei vis tik savininkai į raginimus tvarkyti apleistus pastatus dėmesio nekreipia, savivaldybė turi du instrumentus paprašyti griežčiau. Pirmasis – įtraukti statinius į apleistų pastatų sąrašą. Tai reiškia, kad jų savininkams kasmet reikia mokėti 3 proc. mokestį nuo turto vertės.
Antras žingsnis – teismas. Pasak inžinierės, yra ne viena laimėta byla, kai teismas savininkus įpareigojo tinkamai sutvarkyti statinius.
„Vienas iš pavyzdžių – sudegęs namas Veliuonoje. Savininkams dabar jau liko tik sutvarkyti pamatus, kitos konstrukcijos iš esmės jau sutvarkytos, tačiau tai pavyko tik su teismo pagalba“, – sako R. Pakštaitienė.
Reikalavimas nugriauti apleistus statinius paprastai grindžiamas aplinkiniams keliamu pavojumi. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. D. Juodaitis neabejoja, kad dauguma prisimena prieš keletą metų nutikusią istoriją su dviratininkais iš Čekijos. Tuomet į Lietuvą atmynę turistai nuo užklupusio lietaus pasislėpė apleistame pastate, o šis sugriuvo.
„Nebūtina net dairytis į tokius kraštutinius atvejus. Sprendėme situaciją Skirsnemunėje, kur vienas namas buvo tapęs landyne. Tokių vietų pavojus tas, kad girtauti užsukantys asmenys rūko ir gali sukelti gaisrą. Tuomet kyla grėsmė, kad jie patys nukentės, sudegs pastatas, ugnis gali persimesti ir į kitus miestelio statinius“, – sakė D. Juodaitis.
Atsižvelgia į bendruomenę
Sprendžiant dėl apleistų statinių kaimiškose vietovėse, komisija dažnai atsižvelgia į vietos bendruomenės nuomonę. Kai svarstoma dėl vienoje ar kitoje seniūnijoje esančių pastatų vaiduoklių, prie komisijos prisijungia ir konkrečios seniūnijos seniūnas.
„Būna ir taip, kad klausiame konkrečiai nuomonės ir kaimo bendruomenės. Dabar buvome įpareigoję apleistų parduotuvių Žindaičiuose ir Vertimuose savininkus jas nugriauti. Tačiau Žindaičiuose parduotuvės pastatą pageidavo perimti vietos bendruomenė, kuri turi savų planų. Vertimuose taip pat klausėme bendruomenės nuomonės, nes parduotuvės vietoje planuojama statyti autobusų stotelę“, – komisijos darbo specifiką aiškina D. Juodaitis.
Ėmėsi laidojimo namų
Pasak D. Juodaičio, pačiame Jurbarke daugiausia bėdų kelia pašto pastatas, kurį ardo ant jo augantys medžiai, miestą reprezentuoti turintis viešbutis ir daugybę metų apleisti laidojimo namai prie Vytauto Didžiojo progimnazijos.
„Labiausiai visiems jurbarkiečiams į akis turbūt krenta laidojimo namai. Dedame daug pastangų, kad jų problema būtų išspręsta. Bėda ten tradicinė – savininkai keli, kai kas iš jų užsienyje. Surasti gyvenančius ne Lietuvoje ir juos įpareigoti imtis veiksmų – sudėtinga“, – tikino D. Juodaitis.
Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas taip pat svarstė, kad kartais žmonės galbūt ir vengia akistatos su jų ieškančiais specialistais, nes darbų, kuriuos jie turėtų atlikti, sąmatos – didžiulės.
„Jei kalbėsime apie laidojimo namus, tai norint juos nugriauti reikėtų daug pinigų. Pastatas didelis ir tvirtas, sunkios konstrukcijos. Paprastai jo neišardysi“, – sakė D. Juodaitis.
Nerimą kelia ir pašto pastato ateitis. Centrinėje miesto gatvėje esantis pustuštis statinys reikalauja savininkų dėmesio – jo konstrukcijas ardo ten augti pradėję medžiai, prastėja ir estetinis statinio vaizdas.
Vis tik yra komisijos pirmininką džiuginančių dalykų. Tai – viešbučio pastatui paskirtas administratorius. Savivaldybės pastangomis pavyko sutarti, kad daug savininkų turintis statinys turės už jį atsakingą asmenį.
„Su viešbučio pastatu yra taip, kad mes prašome sutvarkyti pagrindinius laiptus. Tai tikrai nėra dideli ar brangūs darbai, tik reikia tuo užsiimti. Kalbant apskritai apie tvarkymosi procesus, reikia suprati, kad jie trunka labai ilgai. Tačiau procesas būtinas ir jis juda“, – tikino D. Juodaitis.
Infrastruktūros ir turto skyriaus vyr. inžinierė R. Pakštaitienė taip pat pritaria, kad komisijos vadovo išvardytus statinius tvarkyti būtina ir šį sąrašą pildo dar vienu objektu – pramoniniu rajonu. Čia yra ne vienas komercinis statinys, kurį būtina griauti arba rekonstruoti.
„Jei kalbėčiau ne apie didžiausias bėdas, o apskritai, tai norėčiau žmones paraginti kartais tiesiog išeiti į kiemą ir apsidairyti, pasikalbėti su kaimynais. Tiesa ta, kad nemažai dalykų gyventojai gali išspręsti patys ir be investicijų. Jei yra sukrypusi malkinė ar griūvantis sandėliukas, jiems išardyti tikrai nereikia komisijos, tai padaryti gali patys gyventojai – procesas techniškai nesudėtingas, o rezultatas – gražesni ir saugesni mūsų visų namai“, – sakė R. Pakštaitienė.
Lukas PILECKAS
