Iki savivaldybių tarybų rinkimų liko vos 57 dienos. Nors Jurbarko r. rinkimų apygarda dar nemirga kandidatų nuotraukomis ir viešos rinkimų kampanijos požymių kol kas nedaug, esami ir būsimi politikai dirba ir ieško rinkėjų prielankumo. Kovo 3 d. teisę balsuoti turintys rajono gyventojai merą rinks iš septynių kandidatų. Dėl savivaldybės tarybos narių mandatų varžysis septynios partijos ir du visuomeniniai rinkimų komitetai.
Ne pirmi rinkimai
Nors Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Jurbarko r. skyriaus pirmininkui Daivarui Rybakovui prasidėjęs rinkimų maratonas puikiai žinomas, kandidatu į tarybos narius-merus jis keliamas pirmą kartą. Per praėjusius savivaldos rinkimus rajono konservatoriai į merus delegavo partijos veteraną Antaną Kazakevičių, tačiau per rinkimų kampaniją kilo abejonių, ar patys savo kandidatą tikrai rėmė ir už jį agitavo.
Dabartinis konservatorių kandidatas tiki bendrapartiečių parama ir nebijo pastabų ar išsakomų pretenzijų. Pasak D. Rybakovo, vyksta normalus darbas, prasidėjo rinkimų kampanija ir todėl labai svarbu, kad kiekvienoje diskusijoje būtų pasiektas konkretus sprendimas.
Jurbarko liberalai į Liberalų sąjūdį drebinančius skandalus neįsivėlė ir po rinkimų komitetus neišsilakstė. Sąrašo viršuje – beveik tos pačios pavardės. Iš dabartinių penkių rajono tarybos narių nekandidatuos tik Stasys Makūnas. Pirmuoju sąraše įrašytas skyriaus pirmininkas Gvidas Byčius, o kandidatu į merus liberalai iškėlė Seimo narį Ričardą Jušką. Per praėjusius savivaldybių tarybų rinkimus už liberalus Jurbarko rinkimų apygardoje balsavo daugiausia rinkėjų – 2381. Nors jie, kaip ir socialdemokratai, taryboje turėjo penkias vietas, artimiausius konkurentus aplenkė 337 balsais.
2015 m. renkant savivaldybės merą pirmajame ture lyderiavo R. Juška, tačiau per antrąjį turą 870 balsų jis nusileido dabartiniam rajono merui Skirmantui Mockevičiui, iškart sutelkusiam jį parėmusią koaliciją
S. Mockevičius ir šįkart save išsikėlė pats, tačiau kova dėl valdžios gali būti sunkesnė. Pastarąjį kartą rinkėjai lūkesčius siejo su nauja pavarde Jurbarko politinėje padangėje, dabar jie vertins ketverių metų darbą. Kad konkurencija dėl rinkėjų balsų bus gerokai sudėtingesnė, galima spręsti remiantis metų pradžioje portalo alfa.lt atliktu tyrimu. Portalas kvietė įvertinti savivaldybių merus ir bandė išsiaiškinti, kas lemia gerus rezultatus, kokios nesėkmių priežastys, silpnos vietos. Kaip skelbia alfa.lt, iš kiek daugiau nei 1500 dalyvavusiųjų apklausoje, 1099 Jurbarko r. savivaldybės mero S. Mockevičiaus darbą vertino neigiamai, 453 – teigiamai.
Pasikeitus merų rinkimo tvarkai, partijos Tvarka ir teisingumas Jurbarko r. skyriaus pirmininkas Algirdas Gudaitis į tarybos narius-merus kandidatuoja antrą kartą, nors pretenzijų tapti rajono vadovu turėjo ir anksčiau. Pasak politiko, rinkėjų valia spręsti, ką jie nori matyti mero poste. Didelių staigmenų savivaldos rinkimuose jis nesitiki, nes žmonės kandidatus seniai pasirinkę ir žino už ką ketina balsuoti. Prieš ketverius metus mero rinkimuose dalyvavęs A. Gudaitis surinko 941 balsą ir iš aštuonių kandidatų buvo penktas. Partija Tvarka ir teisingumas Jurbarko daugiamandatės apygardos rinkimų apylinkėse gavo 1026 rinkėjų balsus ir laimėjo dvi vietas.
Pasak A. Gudaičio, partijos sąraše yra ir patyrusių politikų, ir naujokų. Svarbu, kad po rinkimų sudarant koalicijas išliktų bent dalis programinių nuostatų, su kuriomis skyrius eina į savivaldybių tarybų rinkimus. Prakalbus apie šios kadencijos programinius uždavinius, A. Gudaitis teigia, kad nemažą jų dalį įgyvendinti pavyko. Sunkiausia, jo nuomone, kalbėti apie investicijų pritraukimą ir darbo vietų kūrimą. Pasak jo, „tvarkiečiai“ bent jau nežadėjo, kiek konkrečiai rajone įsteigs darbo vietų.
Gelbėjo skyrių?
Kiek netikėtą sprendimą dėl kandidato į merus priėmė socialdemokratų partijos Jurbarko r. skyrius. Nors balandžio mėnesį vykusioje partijos skyriaus konferencijoje kandidatu į tarybos narius-merus buvo patvirtintas skyriaus pirmininkas Audronis Zairys, likus vos dienai kitai iki sąrašų pateikimo rinkimų komisijai termino pabaigos, jis persigalvojo. A. Zairio teigimu, taip pasielgti jį privertė asmeninės priežastys, gerokai pakoregavusios sudėliotus planus. Šiuo metu partiniam darbui jis negalėtų skirti tiek laiko, kiek norėtų ir reikalautų rinkimų laikotarpis. „Su partijos vadovybe aš kalbėjau, ir mums leido keisti kandidatą“, – sakė A. Zairys.
Skyriui buvo pasiūlyta į merus kelti socialdemokratų frakcijai rajono taryboje priklausantį vicemerą Saulių Lapėną. Šis į frakciją perėjo palikęs Darbo partijos komandą, kuri jį per praėjusius rinkimus buvo iškėlusi kandidatu į merus, o vėliau, sudarius valdančiąją koaliciją, delegavo į vicemerus. „Darbiečius“ S. Lapėnas paliko, nors partijai buvo įsipareigojęs – vicemero posto neatsisakė, o galiausiai prisijungė prie socialdemokratų frakcijos.
S. Lapėnas teigia, kad apie socialdemokratų planus kelti jį kandidatu į merus jis nieko nežinojo ir oficialaus pasiūlymo nebuvo sulaukęs. Tuo pačiu patvirtino, kad jo pavardės nėra ne tik socialdemokratų, bet ir nė viename kitame kandidatų sąraše.
Tačiau dalis socialdemokratų partijos rajono skyriaus narių nelinkę lengvai patikėti, kad S. Lapėnas tarp galimų kandidatų buvo paminėtas tik šiaip sau, ir įžvelgia „sąmokslo“ teoriją – esą skyriaus pirmininkas ir aktyviu socdemu tapęs buvęs Darbo partijos vedlys Romansas Dragūnavičius galėjo turėti kitokių planų.
„O kas gali paneigti?“, – klausimu į klausimą atsakė rajono socialdemokratų kandidate į merus tapusi Vida Rekešienė. Ji pridūrė, kad tokį iššūkį priėmė vardan skyriaus garbės, nes susiklosčiusi situacija socialdemokratus galėjo palikti visai be kandidato.
Pasak V. Rekešienės, buvo siūlomos ir kitos pavardės, tačiau atsisakiusius žmones galima suprasti. Viena, kai kandidatą subrandina laikas ir tenkanti atsakomybė, o visai kas kita, kai juo tampi per valandą ir jau startavus rinkimams. V. Rekešienės nuomone, dėl socialdemokratų partijos skilimo šie rinkimai ir taip nebus lengvi, o kandidatu iškėlus kitai partijai atstovavusį asmenį, rinkėjai dar labiau susipainiotų.
Prieš ketverius metus į savivaldybės tarybos narius-merus socialdemokratai taip pat kėlė V. Rekešienę. Už ją tuomet balsavo 1223 rinkėjai, lėmę ketvirtą rezultatą. Po rinkimų savivaldybės administracijos direktore tapusi V. Rekešienė dabar didelio partiečių pasitikėjimo nesulaukė. Per praėjusius rinkimus vedusi socdemų sąrašą dabar jame įrašyta penktu numeriu, ir tai, pasak jos, po tam tikrų korekcijų, nes skyriaus narių reitingavimo rezultatai ją pastūmėjo į dar žemesnę poziciją. Kodėl partiečiai prarado pasitikėjimą buvusia sąrašo lydere, V. Rekešienė turi savų paaiškinimų. Ji mano, kad taip vertinama yra ne dėl užimamų pareigų, o dėl to, kad kai kurie žmonės galėjo turėti daugiau asmeninių lūkesčių. „Pagyvensim – pamatysim“, – sakė kandidate į merus tapusi V. Rekešienė.
Be savo mero
Visuomeninis rinkimų komitetas „K. Šimkaus komanda „Už Jurbarko kraštą“ subūrė politinės patirties turinčius ir visai naujus žmones. Kandidatų į savivaldybės tarybą sąrašą pradeda dabartiniai rajono tarybos nariai Kazimieras Šimkus ir Petras Vainauskas. K. Šimkaus nuomone, suburta pakankamai stiprių žmonių komanda, galinti prisiimti atsakomybę. Komitetas nekėlė kandidato į merus ir neslepia savo pasirinkimo. Pasak K. Šimkaus, rems Ričardo Juškos kandidatūrą.
Kandidato į merus neturi Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Jurbarko skyrius. Skyriaus pirmininkas Donatas Jackis įsitikinęs, kad šią poziciją užimantis asmuo privalo deklaruoti tikrą, atsakomybe pagrįstą siekį, turėti politinių ambicijų.
Nors ir ketino, kandidato į merus nekėlė Darbo partijos Jurbarko skyrius. Galima numanyti, kad rajono „darbiečiams“ pritrūko politinių autoritetų. Darbo partiją vienas po kito paliko rajono skyriaus pradininkai – buvęs pirmininkas Romansas Dragūnavičius, Vidmanta Marcinkevičienė, Petras Vainauskas, Vilma Čepulienė ir Arūnas Čepulis, kiti aktyvūs nariai. Partijos laimėti mandatai rajono taryboje taip pat išsibarstė – iš keturių liko viena V. Venslauskienė.
Šiuo metu skyriui vadovaujanti Vilma Venslauskienė savivaldos rinkimuose dalyvauja nuo 2011 m. Tuomet ji buvo Krikščionių partijos Jurbarko skyriaus pirmininkė, tačiau kandidatų sąrašas surinko tik 249 rinkėjų balsus ir mandatų negavo. 2015 m. dalis buvusių Krikščionių partijos narių papildė Darbo partijos gretas ir rinkimuose dalyvavo su šios partijos vėliava.
Pasak V. Venslauskienės, kandidato į merus, kuris tinkamai galėtų atstovauti Jurbarko rajono žmonėms, skyrius nenumatęs, tačiau tarp iškeltų kandidatų yra kompetentingų žmonių ir skyrius dar turi laiko apsispręsti, ką rems per rinkimus.
Darbo partijos kandidatų į rajono tarybą sąraše yra ir šios partijos narių, ir buvusių Krikščionių partijoje, ir visai naujų žmonių.
Politikoje – ne naujokai
Naujus politinius darinius į savivaldos rinkimus veda kandidatais į merus iškelti Gintaris Stoškus ir Gintaras Kasputis. Nors abu yra ne politikos naujokai, tačiau vadovauja naujoms politinėms organizacijoms. G. Stoškus iškeltas į merus ir pradeda visuomeninio rinkimų komiteto „Jurbarko kraštui“ kandidatų sąrašą. Per praėjusius savivaldos rinkimus jis atstovavo Lietuvos liaudies partijai, kuri šią kadenciją rajono taryboje turėjo vieną mandatą. Pasak G. Stoškaus, partijos veikla nutrūko, ji neatnaujino narių sąrašų ir nesiregistravo šiems rinkimams. „Mes neišbarstėme savo narių ir pritraukėme naujų žmonių, įregistruodami rinkimų komitetą“, – sakė G. Stoškus.
G. Kasputis, ne vienerius metus atidavęs aktyviai socialdemokratų veiklai, nuo socialdemokratinių idėjų nenutolo. Socialdemokratų darbo partijos Jurbarko r. skyriui vadovaujantis G. Kasputis pradeda šios partijos kandidatų sąrašą. Jo nuomone, rajono taryboje yra daug užsisėdėjusių, neaktyvių politikų, todėl į savo komandą kvietė naujus žmones. G. Kasputis įsitikinęs, kad būtina ugdyti naują politikų kartą ir šio darbo jis imasi. Sėkmės atveju, jis turėtų priimti nelengvą sprendimą, mat dabar G. Kasputis yra Eržvilko seniūnas. Tapus rajono tarybos nariu reikėtų atsisakyti arba seniūno darbo, arba tarybos nario mandato.
Jolita Pileckienė
Neduok dieve rybakovas.tada jurb visai pz.dc!