Rytoj 93 metų įkūrimo sukaktuves minės Jurbarko ligoninė. Įstaigos personalas su švente pasveikins pacientus, tačiau patys darbuotojai gyvena permainų nuotaikomis. Rugsėjį Jurbarko r. savivaldybės taryba pritarė ligoninės vadovybės sprendimui uždaryti Ginekologijos skyrių. Tai – tik vienas žingsnis, stengiantis sumažinti įstaigos nuostolius.
Netikrumas dėl ateities
Vis reformuojant sveikatos sistemą ir ant plauko pakibus įstaigos išlikimui, tenka griebtis bet kokių priemonių, kad nepatektum tarp tų medicinos įstaigų, kuriose neliks būtiniausių paslaugų pacientams.
„Nieko konkretaus, kas laukia mūsų įstaigos, nežinome. Tai labai apsunkina darbą ir ateities planavimą, tačiau vis tiek turime stebėti įstaigos veiklą ir stengtis išvengti nuostolių. Tai darome remdamiesi ligoninės veiklos optimizavimo plano rekomendacijomis“, – sako VšĮ Jurbarko ligoninė vyriausioji gydytoja Rūta Lukšienė.
Nors rugsėjo pabaigoje Sveikatos apsaugos ministerijos išplatintame rašte teigiama, kad neketinama uždaryti nė vienos šiuo metu veikiančios ligoninės, o tik konsoliduoti gydymo paslaugų teikimą, ramiai dirbti nebegalima. Ministerija aktyvųjį gydymą planuoja palikti mažesniame ligoninių skaičiuje, o kitose – plėtoti slaugos, įvairaus pobūdžio ambulatorinių, diagnostinių, dienos stacionaro ir panašias paslaugas.
Kokiais kriterijais bus vadovaujamasi sprendžiant, kurios ligoninės teiks daugiau gydymo paslaugų, neaišku iki šiol. Liepos viduryje Jurbarke viešėjęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, kaip pagrindinį kriterijų įvardijo paslaugų kokybę, tačiau kas yra kokybiškos paslaugos, patikslinti negalėjo.
Sveikatos apsaugos ministerija rugsėjį Lietuvos savivaldybių asociaciją tikino, kad kriterijai dar tik rengiami, o visas sveikatos įstaigų pertvarkos planas bus paskelbtas tik 2019 m. antrą pusmetį. Sprendimas logiškas: tada jau bus praėję rinkimai ir pertvarkas bus galima atlikti nesibaiminant dėl reitingų kritimo, pamiršus pažadus, kad gydymo įstaigos bus išsaugotos. Regioninėms ligoninėms nieko gero nežadama, nes jau dabar viešojoje erdvėje įvardijamos mažos ligoninės, kurios turėtų būti uždarytos. Jurbarko ligoninė – taip pat tame sąraše.
Remiasi rekomendacijomis
Dar pavasarį visuomenei buvo pristatytas UAB „Eurointegracijos procesai“ parengtas 5 tūkst. eurų kainavęs ligoninės veiklos optimizavimo planas. Jame nurodyti nuostolingiausi skyriai, nebūtini etatai, galimos įstaigos pertvarkos kryptys.
Optimizavimo plano rengėjai siūlė sujungti nuostolingus Reabilitacijos, Vaikų ligų ir Ginekologijos skyrius arba kuriuos nors iš jų naikinti. Vaikų ligų ir Ginekologijos skyrių nuostolis, pasak plano rengėjų, siekė net apie 200-210 tūkst. Eur kasmet, todėl jie – pirmieji uždarymo eilėje.
„Ligoninės skyrių pertvarkos galimybes apsvarstėme įstaigos gydymo taryboje, optimizavimo planui pritarta ir Jurbarko ligoninės Lietuvos slaugos specialistų organizacijos taryboje. Nutarėme išlaikyti Vaikų ligų skyrių, tačiau uždaryti Ginekologijos skyrių“, – sako R. Lukšienė.
Pasak įstaigos vadovės, Vaikų ligų skyrius labai svarbus visam rajonui, į jį investuota per 12 tūkst. Eur privačių rėmėjų lėšų. Sutvarkyta visa infrastruktūra, todėl jo iškelti kitur galimybių nėra, taip pat čia dėl vietos stokos neįmanoma perkelti Ginekologijos ir Reabilitacijos skyrių. Vaikų ligų skyriui vadovauja iš Kauno atvykstanti gydytoja Sigita Kurklietienė, o pacientų pritrūksta tik šiltuoju metų laiku.
Išvengti nuostolių
Septynios lovos Ginekologijos skyriuje retai kada būdavo užimtos. Šis skyrius traukėsi jau nuo 2009 m., kai jame buvo net 17 vietų. Tais metais uždarius Akušerijos skyrių mažėjo ir ginekologijos paslaugų poreikis.
Net ir gerokai susitraukęs skyrius ligoninei nešė didžiulių nuostolių. Per šių metų septynis mėnesius gauta beveik 47 tūkst. eurų pajamų, tačiau išlaidos siekė per 80 tūkst. Eur. Didžiausia dalis sąnaudų – 67,3 tūkst. Eur buvo skirta atlyginimams.
Ginekologijos skyrius turėjo vedėjo etatą, 1,5 etato gydytojams, bendrosios praktikos slaugytojų – 5,25 etato, dar 3 etatai – slaugytojų padėjėjams. „Šis skyrius dirbo visą parą, teikė ir planines, ir skubias paslaugas. Išlaikyti nuolat veikiantį skyrių, kuriame labai mažai pacientų – didelė finansinė našta“, – tikina R. Lukšienė.
Ligoninės vadovybės sprendimu uždarius skyrių, kaip ir anksčiau, akušeris-ginekologas konsultuos ligoninės konsultacinėje poliklinikoje, taip pat bus teikiamos ginekologijos dienos chirurgijos paslaugos. Tam skirtos dvi lovos Chirurgijos ir ortopedijos traumatologijos skyriuje.
Po pertvarkos ginekologijos paslaugoms suteikti reikės tik 0,25 gydytojo etato, tiek pat slaugytojo ir slaugytojo padėjėjo etato. Gydytojas anesteziologas taip pat dirbs ginekologijos dienos chirurgijos komandoje. Įstaigos administracija skaičiuoja, kad po pertvarkos ginekologijos dienos chirurgijos paslaugos planuojamam lovadienių skaičiui atneš per 20 tūkst. Eur pajamų, tačiau išlaidos jau sieks vos 10 tūkst. „Planuojame, kad pertvarka atneš minimalų pelningumą“, – tikina ligoninės vadovė.
Pasak R. Lukšienės, pacientės šią pertvarką pajus tik tada, jei prireiks skubios pagalbos naktį, savaitgalį ar per šventes. Tada pacientes Priėmimo skyrius nukreips į kitas gydymo įstaigas – Tauragę, Raseinius ar Kauną. Į konsultacinę polikliniką bus galima kaip ir anksčiau patekti su šeimos gydytojo ar pirminiame lygyje dirbančio akušerio- ginekologo siuntimu, pagal patvirtintą sąrašą dienos chirurgijos operacijos bus atliekamos Jurbarko ligoninėje. Sudėtingesniais atvejais pacientės bus siunčiamos į kitas ligonines.
Plės slaugos paslaugas
Uždaryto Ginekologijos skyriaus patalpose planuojama plėsti slaugos paslaugas, kurių poreikis vis didėja, ypač šaltuoju periodu. Šiuo metu Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriui priklauso 60 lovų, dešimt jų glaudžiasi kituose ligoninės skyriuose.
Po pertvarkos buvusio Ginekologijos skyriaus patalpose planuojama pastatyti 20 slaugos lovų, 10 perkelti iš kitų skyrių ir dar 10 skirti papildomai. Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius prasiplėstų iki 70 lovų.
Šiuo metu slaugos pageidauja 68 pacientai, 20 iš jų už paslaugas moka patys. Prasidėjus naujiems metams į ligoninę vėl plūstels žmonės, 4 mėnesius galintys gauti finansavimą iš ligonių kasų.
„Ligonių kasos gali skirti daugiau finansavimo, ne viską mes galime panaudoti dėl vietų trūkumo, todėl slaugos skyrių plėsti apsimoka“, – įsitikinusi R. Lukšienė.
Etatai traukiasi
Ginekologijos skyriaus uždarymo pasekmės skaudžiausios darbuotojoms – nors visoms bendrosios praktikos slaugytojoms ir jų padėjėjoms buvo pasiūlyta pereiti į Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių, dauguma su pasikeisiančiomis sąlygomis nesutiko ir išėjo iš darbo.
„Visiems šiems darbuotojams pasiūlėme etatus kitame skyriuje, tačiau, matyt, žmones išgąsdino kitoks darbo pobūdis, kitokie pacientai. Išeiti nusprendė jie patys“, – tikina ligoninės vadovė. Darbo kitame skyriuje atsisakė šeši darbuotojai. Etatai buvo „apkarpyti“ ir gydytojams. Dirbti lieka viena medikė.
Nuo pavasario Jurbarko ligoninėje jau neliko 16 etatų. „Veiklos optimizavimo plane buvo nurodyti etatai, kurių turėtume atsisakyti. Peržiūrėjome visus skyrius, etatų sumažinome visose darbuotojų kategorijose“, – sako R. Lukšienė.
Krūviai buvo sumažinti diktofono mašininkui, vaistininkui, kai kurių skyrių slaugytojams ir jų padėjėjams, gydytojams. „Pavyzdžiui, sumažinome 0,5 etato kiemsargiui, 0,5 juristo etato, 1,75 etato valytojams, darbininkams-remontininkams – 1,5 etato. Dar 2 etatų – dažytojo ir santechniko neliks gruodį, kai baigsis įspėjimo dėl atleidimo iš darbo laikotarpis. Kai kurie darbuotojai su krūvio mažinimu nesutiko ir patys išėjo iš darbo“, – aiškina R. Lukšienė.
Iš šešių optimizavimo plane nurodytų ūkio priežiūros etatų ligoninėje liks 1,5. Gydytojų etatų sumažėjo vos 1,1. Iki šiol iš ligoninės išėjo 9 darbuotojai.
„Ir dar išeis“, – sako ligoninės vadovė. Ji patikina, kad kiekvienas sprendimas dėl darbuotojų – labai nelengvas, tačiau norint, kad įstaiga išgyventų, to išvengti neįmanoma.
Laukia specialistai
Ar ligoninė išliks, kokie skyriai dirbs, priklauso ir nuo to, kiek pacientų šią gydymo įstaigą pasirinks. Todėl Jurbarko ligoninės vadovė R. Lukšienė kviečia visus gyventojus naudotis įstaigoje teikiamomis paslaugomis.
„Girdime, kad pacientus šeimos gydytojai nukreipia į kitas gydymo įstaigas, nors tokias paslaugas gali gauti ir mūsų įstaigoje, todėl kviečiame pacientus grįžti į Jurbarko ligoninę. Pas mus dirba puikių specialistų. Nemažai jų dar dirba ir trečio lygio gydymo įstaigose“, – sako R. Lukšienė.
Įstaigos vadovė ragina pacientus pasitikėti chirurgais, ortopedais ir traumatologais. Šie medikai konsultuoja konsultacinėje poliklinikoje, o esant reikalui, patys operuoja.
„Turime gerą įrangą, puikų kolektyvą, reanimacijos komandą ir tikrai galime kokybiškai gydyti pacientus. Jų sulaukiame ir iš kitų rajonų, nes ligoninė pasirašo sutartis su daugeliu teritorinių ligonių kasų“, – sako R. Lukšienė.
Vyrausioji gydytoja pasidžiaugė ir nauja paslauga – vaikų kardiologo konsultacijas Jurbarke teikia gydytoja Aurelija Pūkienė. Paklausios gastroenterologo konsultacijos, ligoninėje atliekama ir kolonoskopija – pagal valstybės remiamą storosios žarnos vėžio prevencijos programą arba po gydytojo konsultacijos.
„Kolonoskopija atliekama su nejautra, su pacientu dirba visa komanda – nuo gydytojo, slaugytojo iki anesteziologo. Gaila tik, kad mūsų ligoninės gastroenterologo konsultacijų kitų rajonų gyventojams nekompensuoja Kauno ligonių kasa. Dažnai konsultacijų pageidaujantys Kidulių gyventojai už jas turėtų mokėti patys“, – finansavimo vingrybes, kai rajono ligoninėms užkertamas kelias teikti paslaugas, aiškina R. Lukšienė.
Jurbarko ligoninėje pacientus konsultuoja ausų, nosies ir gerklės, akių, širdies, nervų ligų gydytojai, psichiatras, endokrinologai, pulmonologas. Kol kas. Nežinia, kokias permainas atneš sveikatos sistemos pertvarka. Galbūt po kelerių metų jau bus neįmanoma specialisto konsultaciją gauti savo miesto ligoninėje ir teks jų ieškoti Kaune, Vilniuje ar Klaipėdoje.
Jūratė STANAITIENĖ
