Rugsėjo 13 d. Dotnuvos eksperimentinio ūkio laukuose Liepų kaime Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) ir Lietuvos artojų asociacija surengė Lietuvos artojų varžybas ir Kukurūzų dieną. Kaip ir kasmet, išbandyti save verčiant kuo gražesnę vagą išvyko ir Jurbarko atstovai – juodaitiškiai tėvas ir sūnus Stanislovas ir Tadas Marcinkai.
Du viename
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, šiemet švenčianti 25-erių veiklos metų jubiliejų, organizuodama renginį vadovavosi šūkiu – kiekviena detalė svarbi.
Beveik tūkstantis renginio dalyvių, 16 geriausių šalies artojų iš 11 rajonų, perspektyviausių kukurūzų hibridų auginimo rezultatų pristatymas, mokslininkų, konsultantų ir ūkininkų patirties skleidimas, seminarai, konsultacijos, žemės ūkio technikos inovacijos, skirtingų žemės ūgio padargų demonstravimas – nuo išmaniojo plūgo iki pašarų ruošimo kombainų, kukurūzų labirintas, edukaciniai užsėmimai ir pramogos – tai detalės, iš kurių buvo sudėliotas renginys.
Du renginiai į vieną jungiami jau ne pirmą kartą. Privalumas akivaizdus – daugiau naudingos informacijos, didesnis dalyvių susidomėjimas.
Visada daug dėmesio sulaukia artojų varžybos, juolab kad jų nugalėtojas įgyja teisę atstovauti Lietuvai Pasaulio artojų varžybose. Šiemet jos surengtos Vokietijoje, o kitais metais artojų iš viso pasaulio lauks Amerika. 2022 metais Pasaulio artojų varžybos vyks Lietuvoje.
Varžėsi arklais
Šį kartą Lietuvos artojų varžybose išbandyti savo jėgas panoro 16 dalyvių iš 10 rajonų. Lietuvos artojų varžybose dalyvavusius Stanislovą Marcinkų, Vilmantą Sereikį, Mindaugą Vaišnį, Vilių Tinterį, Antaną Duoblį, Kazį Genčių, Audrių Plerpą, Rimantą Valeiką jau galima pavadinti arimo entuziastais. Kiekvienas iš jų ne kartą rungėsi tarp geriausių arimo meistrų ir skynė laurus.
Su jais į vieną liniją stojo Tadas Marcinkus, Rokas Kanapeckas, Augustinas Vasiliauskas, Gediminas Stirbys, Deividas Mikšta, Andrejus Poznekas, Vilmantas Rubinskas, Arūnas Šabonas – artojai, kuriems šios varžybos vienos pirmųjų.
Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius Antanas Maziliaukas džiaugėsi, kad tarp artojų ir šventės dalyvių daug jaunimo. „Ateitis – jaunimo rankose“, – pabrėžė A. Maziliauskas. Į kovą stojančius artojus sveikino LR Žemės ūkio viceministras Venantas Griciūnas, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.
Lietuvos artojų asociacijos prezidentas Saulius Cironka, stebėjęs bandomuosius arimus, prognozavo, kad tarp artojų vyks arši kova, ir džiaugėsi, kad yra puikiai ariančių jaunuolių.
Po 3 valandas vykusios atkaklios kovos pergalingai šypsojosi pirmąsias vietas grupėse, suskirstytose pagal plūgų rūšį ir korpusų skaičių, užėmę A. Poznekas, A. Duoblys, K. Genčius ir A. Plerpa. Nedaug nuo jų atsiliko ir antri liko jurbarkietis S. Marcinkus, V. Sereikis, V. Tinteris ir septyniolikmetis A. Vasiliauskas, tapęs ir geriausiu jaunuoju artoju.
Absoliučiais Lietuvos artojų varžybų nugalėtojais tapo daugkartiniai varžybų lyderiai – pakruojiškis A. Plerpa ir kretingiškis K. Genčius. Šie artojai kitais metais vyks į Ameriką.
Nuolat varžybose pirmas vietas skynęs S. Marcinkus šįkart liko antras. Tėvo pėdomis užtikrintai žengia ir Tadas, varžybose užėmęs trečią vietą.
Rugsėjo pradžioje Stanislovas dalyvavo Pasaulio artojų varžybose Vokietijoje, kur tradicinių plūgų kategorijoje liko 24-as. 2017 m. gruodį S. Marcinkus pirmą kartą dalyvavo Pasaulinėse artojų varžybose Kenijoje. Nors aukštų rezultatų ten pasiekti nepavyko, tačiau ūkininkas iš Juodaičių sėkmingai įsiliejo į Pasaulio artojų gretas, palygino lietuvių artojų įgūdžius su arimo meistrų iš viso pasaulio gebėjimais.
Duoklė kukurūzams
Drauge su arimo varžybomis vykusi „Kukurūzų diena“ organizuojama kas dvejus metus. Renginyje kukurūzų augintojai galėjo vienoje vietoje pamatyti bene geriausius, perspektyviausius kukurūzų hibridus, kuriuos Lietuvoje siūlo kukurūzų sėklų platintojai. UAB „Dotnuvos eksperimentinis ūkis“ 50 ha gamybiniame lauke buvo pasėta ir pagal vienodą technologiją auginta per 20 kukurūzų hibridų.
Šventėje buvo demonstruojama technika, konsultavo LŽŪKT specialistai, mokslininkai, buvo galima nemokamai išsitirti pašarus.
LŽŪKT ir „ŠVIESOS“ inform.
