Jurbarko r. savivaldybės administracija pralaimėjo teisminį ginčą Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui. Gegužės 9-ąją įsigaliojo Kauno apygardos teismo sprendimas, įpareigojantis savivaldybę atliekas tvarkančiai bendrovei sumokėti ne tik per 94 tūkst. eurų, bet ir dar „užsidirbtus“ beveik 9 tūkstančius – ieškovo bylinėjimosi išlaidas ir priteistas palūkanas.
Kainos nekeitė
Iš keturių UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) aptarnaujamų savivaldybių tik vienintelė Jurbarko r. taryba nepritarė bendrovės apskaičiuotai vienos tonos komunalinių atliekų sutvarkymo kainai – 80 eurų be PVM. Tauragės, Šilalės ir Pagė- gių politikai dar 2016 m. vasarą pasitvirtino didesnę komunalinių atliekų surinkimo kainą, tačiau Jurbarko r. savivaldybės taryba – bene vien valdančiosios daugumos balsais – paliko galioti iki tol buvusią kainą – 64,87 Eur su PVM. Toks rajono tarybos sprendimas galiojo iki 2016 m. gruodžio 31 d.
2016 m. liepos 12 d. rajono tarybos posėdyje tvirtinant kainą iš valdančiosios koalicijos narių susilaikė tik Algirdas Gudaitis, galbūt iš solidarumo su TRATC direktoriumi Kęstučiu Komskiu, nes abu priklauso partijai Tvarka ir teisingumas.
Visi kiti balsavo už tai, kad liktų ankstesnė, tuo pačiu ir mažesnė kaina. Rajono tarybos opozicija tokį sprendimą vertino kaip populistinį, mat jokių argumentų, kad bendrovė nepagrįstai užsimojo didinti kainą, pateikta nebuvo.
Naujai kainai neprieštaravo ir Jurbarko r. savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė, TRATC valdyboje atstovaujanti Jurbarko r. savivaldybei.
Dar 2016 m. birželio 15 d. vykusiame UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro valdybos posėdyje ji balsavo už tai, kad savivaldybės tarybai būtų teikiamas sprendimo projektas ir nuo 2016 m. liepos 1 d. vienos tonos komunalinių atliekų sutvarkymo kaina pakiltų iki 80 Eur be PVM. Lygiai taip pat balsavo ir kaimyninių savivaldybių administracijų vadovai.
Jurbarko r. savivaldybės tarybos priimto sprendimo nekelti kainos iki 80 Eur V. Rekešienė nenorėjo komentuoti, tačiau priminė, kad keisti kainą pagal TRATC paskaičiavimus politikams siūlė net keliskart. Tik į administracijos direktorės motyvus valdančioji dauguma, kurios pasitarimuose prieš kiekvieną rajono tarybos posėdį dalyvauja ir V. Rekešienė, neįsiklausė.
O motyvai, savivaldybės administracijos direktorės nuomone, labai paprasti. Pirma, komunalinių atliekų sutvarkymo kaina turi padengti bendrovės patiriamus kaštus. Antra, bet koks savivaldybės žingsnis veda į pradžią – 2009 m. sudarytą koncesijos sutartį dėl Jurbarko rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų vykdymo. Koncesijos sutartis numato, kad tuo atveju, jei savivaldybės taryba, nenurodydama pagrįstų motyvų, vienašališkai nustatys vietinės rinkliavos dydį, nepadengiantį visų atliekų surinkimo ir tvarkymo kaštų, skirtumas bus dengiamas iš savivaldybės biudžeto lėšų. Vertinant šį koncesijos sutarties punktą, panašu, kad Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras į teismą dėl negaunamų pajamų už atliktą darbą kreipėsi teisėtai. Bendrovė prašė padidinti kainą, tačiau rajono taryba nesutiko ir neįvertino, kad sumokėti daugiau privers koncesijos sutartis.
Laukė audito ataskaitos
Nutarę nedidinti atliekų sutvarkymo kainos, rajono taryboje dirbantys politikai laukė Tauragės regiono atliekų tvarkymo centre atliekamo veiklos audito ataskaitos. Auditą vykdžiusi UAB „Ekonominė nauda“ išvadas pateikė 2017 m. spalio 23 d., tačiau jose tvirtų faktų, kad bendrovės sprendimai gali būti neracionalūs, nuostolingi ar atliekų sutvarkymo kaštai didinti nepagrįstai – nė su žiburiu nerasi.
Auditoriai tikrino bendrovės veiklą nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Pateikta ataskaita labai plati, tačiau tarybos nariams teko pripažinti, kad rasti ten reikalingą informaciją gana sunku. Didelės apimties ataskaitoje esminius dalykus skandina nereikšmingų duomenų gausa, o ne finansų specialistui apskritai sunku susigaudyti. Apie tai politikai taip pat kalbėjo tarybos posėdyje.
Aiškus tik vienas dalykas – nemenkai kainavęs auditas taip ir neatsakė į pagrindinį klausimą: ar ant gyventojų pečių gulanti vietinės rinkliavos našta tikrai teisėta ir pagrįsta ekonominiais skaičiavimais. Būtent tą siekė išsiaiškinti Jurbarko r. savivaldybės taryba, nedidinusi tarifo bent jau iki 2016-ųjų pabaigos.
Sąskaitų negrąžino
Nors savivaldybės taryba paliko galioti dar 2012 m. nustatytą tarifą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, nustatydama 64,87 (su PVM) Eur už 1 toną, UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras sąskaitas pateikė pagal savo siūlytą kainą – po 96,80 Eur (su PVM) už 1 tonos komunalinių atliekų sutvarkymą.
Pirmą rajono tarybos sprendimo neatitinkančią sąskaitą savivaldybė gavo 2016 m. liepos 29 d., ją įtraukė į buhalterinę apskaitą ir bendrovei pervedė ne visą sąskaitoje nurodytą sumą, o tik tiek, kiek už sutvarkytų atliekų kiekį suskaičiavo pagal rajono tarybos patvirtintą mažesnį tarifą. Sąskaitas iš bendrovės savivaldybė priėmė ir rugpjūtį, rugsėjį, spalį ir lapkritį. Ir elgėsi lygiai taip pat – pervedė ne visą sumą, o pagal tarybos nustatytą įkainį.
Ar taip galėjo elgtis savivaldybės administracija, suabejojo ne vienas rajono tarybos narys. Liberalo Vidmanto Juzėno nuomone, savivaldybės administracija tokių sąskaitų negalėjo priimti ir jas privalėjo grąžinti atliekų tvarkymo centrui. Tarybos nario įsitikinimu, centras sąskaitas privalėjo pateikti pagal rajono tarybos sprendimu patvirtintą įkainį arba ginčyti teisme. Politiko nuomone, tik teismas galėjo įpareigoti savivaldybę priimti tokias TRATC sąskaitas.
Jurbarko r. savivaldybės administracijos direktorė V. Rekešienė teigia, kad išsiaiškinti finansinius šio klausimo aspektus greičiausiai prireiktų ekspertų išvadų, kurios vėlgi kainuotų, o reali nauda gali būti ir abejotina. Juo labiau kad teismas įpareigojo atsiskaityti už suteiktas paslaugas.
Sprendimo neskundė
Kauno apygardos teismas, nagrinėjęs UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro pretenzijas savivaldybei, nustatė, kad centras kreipėsi į savivaldybę, jog būtų pakeista vienos tonos atliekų sutvarkymo kaina, ir teikė ją pagrindžiančius duomenis. Jurbarko r. savivaldybės taryba nesutiko su centro skaičiavimais ir nusprendė vienos tonos atliekų sutvarkymo kainos nekeisti, paliekant galioti, dar 2012 m. nustatytą kainą.
Tauragės apskrities atliekų tvarkymo centras teisme įrodė, kad savivaldybės nustatyta atliekų sutvarkymo kaina nepadengia visų centro patiriamų kaštų. Atsakovė – Jurbarko r. savivaldybės administracija – savo veiksmus grindė remdamasi rajono tarybos priimtu sprendimu. Apmokėti TRATC savivaldybei pateiktų sąskaitų visa apimtimi administracija esą negalėjo, nes tam turėjo teisinį pagrindą – galiojantį tarybos sprendimą, kuriuo buvo nustatyta komunalinių atliekų sutvarkymo kaina. Teisme atkreiptas dėmesys, kad TRATC tokio Jurbarko r. tarybos sprendimo neginčijo, todėl jis buvo galiojantis.
Remiantis UAB „Ekonominė nauda“ atliktu auditu, teisme buvo bandoma įrodyti, kad Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro pateikta kaina gali būti nepagrįsta. Tačiau, teismo vertinimu, audito ataskaita nepaneigia duomenų apie TRATC patirtas sąnaudas surenkant ir sutvarkant atliekas, o rajono savivaldybė nepateikė neginčijamų argumentų, kodėl galėtų mokėti mažiau nei paslauga kainuoja.
Menkus motyvus lengvai į šalį nustumia jau minėta Koncesijos sutartis, kuria savivaldybė yra įsipareigojusi padengti skirtumą, jei vienašališkai nusistatys rinkliavos dydį, nepadengiantį atliekų surinkimo ir tvarkymo kaštų.
Teisme Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras pateikė duomenis apie 2016 m. faktiškai patirtus vienos tonos atliekų sutvarkymo kaštus, kurie sudaro 74,02 Eur be PVM. Nors ši kaina paskaičiuota bendra keturioms savivaldybėms, Teismas pripažino, kad Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras 2016 m. patyrė būtent tokias sąnaudas – surinkti ir sutvarkyti 1 toną atliekų kainavo 74,02 Eur be PVM.
Teismo sprendimu Jurbarko r. savivaldybė Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui turi sumokėti 94326,31 Eur, 2749,86 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Be šių išlaidų, savivaldybės administracija dar 1815 Eur sumokėjo už savo advokato paslaugas.
Savivaldybės administracijos direktorė V. Rekešienė įsitikinusi, kad skųsti teismo sprendimą nėra prasmės – jokių svarių motyvų savivaldybė neturi. V. Rekešienė teigia, kad valdančiosios daugumos gretose girdėjo ir kitokią nuomonę, tačiau, jos įsitikinimu, šiuo atveju teismas tik atimtų laiką ir didintų bylinėjimosi išlaidas, o sprendimo vėl tektų ieškoti ne kur kitur, o savivaldybės ir Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro pasirašytoje koncesijos sutartyje.
Jolita PILECKIENĖ
Jurbarko r. savivaldybės tarybos priimto sprendimo nekelti kainos iki 80 Eur V. Rekešienė nenorėjo komentuoti, tačiau priminė, kad keisti kainą pagal TRATC paskaičiavimus politikams siūlė net keliskart. Tik į administracijos direktorės motyvus valdančioji dauguma, kurios pasitarimuose prieš kiekvieną rajono tarybos posėdį dalyvauja ir V. Rekešienė, neįsiklausė.
O motyvai, savivaldybės administracijos direktorės nuomone, labai paprasti. Pirma, komunalinių atliekų sutvarkymo kaina turi padengti bendrovės patiriamus kaštus. Antra, bet koks savivaldybės žingsnis veda į pradžią – 2009 m. sudarytą koncesijos sutartį dėl Jurbarko rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų vykdymo. Koncesijos sutartis numato, kad tuo atveju, jei savivaldybės taryba, nenurodydama pagrįstų motyvų, vienašališkai nustatys vietinės rinkliavos dydį, nepadengiantį visų atliekų surinkimo ir tvarkymo kaštų, skirtumas bus dengiamas iš savivaldybės biudžeto lėšų. Vertinant šį koncesijos sutarties punktą, panašu, kad Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras į teismą dėl negaunamų pajamų už atliktą darbą kreipėsi teisėtai. Bendrovė prašė padidinti kainą, tačiau rajono taryba nesutiko ir neįvertino, kad sumokėti daugiau privers koncesijos sutartis.
Laukė audito
ataskaitos
Nutarę nedidinti atliekų sutvarkymo kainos, rajono taryboje dirbantys politikai laukė Tauragės regiono atliekų tvarkymo centre atliekamo veiklos audito ataskaitos. Auditą vykdžiusi UAB „Ekonominė nauda“ išvadas pateikė 2017 m. spalio 23 d., tačiau jose tvirtų faktų, kad bendrovės sprendimai gali būti neracionalūs, nuostolingi ar atliekų sutvarkymo kaštai didinti nepagrįstai – nė su žiburiu nerasi.
Auditoriai tikrino bendrovės veiklą nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Pateikta ataskaita labai plati, tačiau tarybos nariams teko pripažinti, kad rasti ten reikalingą informaciją gana sunku. Didelės apimties ataskaitoje esminius dalykus skandina nereikšmingų duomenų gausa, o ne finansų specialistui apskritai sunku susigaudyti. Apie tai politikai taip pat kalbėjo tarybos posėdyje.
Aiškus tik vienas dalykas – nemenkai kainavęs auditas taip ir neatsakė į pagrindinį klausimą: ar ant gyventojų pečių gulanti vietinės rinkliavos našta tikrai teisėta ir pagrįsta ekonominiais skaičiavimais. Būtent tą siekė išsiaiškinti Jurbarko r. savivaldybės taryba, nedidinusi tarifo bent jau iki 2016-ųjų pabaigos.
Sąskaitų negrąžino
Nors savivaldybės taryba paliko galioti dar 2012 m. nustatytą tarifą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, nustatydama 64,87 (su PVM) Eur už 1 toną, UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras sąskaitas pateikė pagal savo siūlytą kainą – po 96,80 Eur (su PVM) už 1 tonos komunalinių atliekų sutvarkymą.
Pirmą rajono tarybos sprendimo neatitinkančią sąskaitą savivaldybė gavo 2016 m. liepos 29 d., ją įtraukė į buhalterinę apskaitą ir bendrovei pervedė ne visą sąskaitoje nurodytą sumą, o tik tiek, kiek už sutvarkytų atliekų kiekį suskaičiavo pagal rajono tarybos patvirtintą mažesnį tarifą. Sąskaitas iš bendrovės savivaldybė priėmė ir rugpjūtį, rugsėjį, spalį ir lapkritį. Ir elgėsi lygiai taip pat – pervedė ne visą sumą, o pagal tarybos nustatytą įkainį.
Ar taip galėjo elgtis savivaldybės administracija, suabejojo ne vienas rajono tarybos narys. Liberalo Vidmanto Juzėno nuomone, savivaldybės administracija tokių sąskaitų negalėjo priimti ir jas privalėjo grąžinti atliekų tvarkymo centrui. Tarybos nario įsitikinimu, centras sąskaitas privalėjo pateikti pagal rajono tarybos sprendimu patvirtintą įkainį arba ginčyti teisme. Politiko nuomone, tik teismas galėjo įpareigoti savivaldybę priimti tokias TRATC sąskaitas.
Jurbarko r. savivaldybės administracijos direktorė V. Rekešienė teigia, kad išsiaiškinti finansinius šio klausimo aspektus greičiausiai prireiktų ekspertų išvadų, kurios vėlgi kainuotų, o reali nauda gali būti ir abejotina. Juo labiau kad teismas įpareigojo atsiskaityti už suteiktas paslaugas.
Sprendimo neskundė
Kauno apygardos teismas, nagrinėjęs UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro pretenzijas savivaldybei, nustatė, kad centras kreipėsi į savivaldybę, jog būtų pakeista vienos tonos atliekų sutvarkymo kaina, ir teikė ją pagrindžiančius duomenis. Jurbarko r. savivaldybės taryba nesutiko su centro skaičiavimais ir nusprendė vienos tonos atliekų sutvarkymo kainos nekeisti, paliekant galioti, dar 2012 m. nustatytą kainą.
Tauragės apskrities atliekų tvarkymo centras teisme įrodė, kad savivaldybės nustatyta atliekų sutvarkymo kaina nepadengia visų centro patiriamų kaštų. Atsakovė – Jurbarko r. savivaldybės administracija – savo veiksmus grindė remdamasi rajono tarybos priimtu sprendimu. Apmokėti TRATC savivaldybei pateiktų sąskaitų visa apimtimi administracija esą negalėjo, nes tam turėjo teisinį pagrindą – galiojantį tarybos sprendimą, kuriuo buvo nustatyta komunalinių atliekų sutvarkymo kaina. Teisme atkreiptas dėmesys, kad TRATC tokio Jurbarko r. tarybos sprendimo neginčijo, todėl jis buvo galiojantis.
Remiantis UAB „Ekonominė nauda“ atliktu auditu, teisme buvo bandoma įrodyti, kad Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro pateikta kaina gali būti nepagrįsta. Tačiau, teismo vertinimu, audito ataskaita nepaneigia duomenų apie TRATC patirtas sąnaudas surenkant ir sutvarkant atliekas, o rajono savivaldybė nepateikė neginčijamų argumentų, kodėl galėtų mokėti mažiau nei paslauga kainuoja.
Menkus motyvus lengvai į šalį nustumia jau minėta Koncesijos sutartis, kuria savivaldybė yra įsipareigojusi padengti skirtumą, jei vienašališkai nusistatys rinkliavos dydį, nepadengiantį atliekų surinkimo ir tvarkymo kaštų.
Teisme Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras pateikė duomenis apie 2016 m. faktiškai patirtus vienos tonos atliekų sutvarkymo kaštus, kurie sudaro 74,02 Eur be PVM. Nors ši kaina paskaičiuota bendra keturioms savivaldybėms, Teismas pripažino, kad Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras 2016 m. patyrė būtent tokias sąnaudas – surinkti ir sutvarkyti 1 toną atliekų kainavo 74,02 Eur be PVM.
Teismo sprendimu Jurbarko r. savivaldybė Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui turi sumokėti 94326,31 Eur, 2749,86 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Be šių išlaidų, savivaldybės administracija dar 1815 Eur sumokėjo už savo advokato paslaugas.
Savivaldybės administracijos direktorė V. Rekešienė įsitikinusi, kad skųsti teismo sprendimą nėra prasmės – jokių svarių motyvų savivaldybė neturi. V. Rekešienė teigia, kad valdančiosios daugumos gretose girdėjo ir kitokią nuomonę, tačiau, jos įsitikinimu, šiuo atveju teismas tik atimtų laiką ir didintų bylinėjimosi išlaidas, o sprendimo vėl tektų ieškoti ne kur kitur, o savivaldybės ir Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro pasirašytoje koncesijos sutartyje.
Jolita PILECKIENĖ
Prirase http://www.slapenas.lt/?p=7038 Sieksiu Reikalausiu Reorganizuosiu, o is viso to gavosi tik nuostoliai musu savivaldybei.