Svarbiausia verslo forumo nata – turizmas (14)

Gegužės 4 d., prasidedant Jurbarko miesto ir verslo dienoms, buvo surengtas verslo forumas, į kurį pakviestas gausus būrys pranešėjų. Nors daugiausia buvo kalbama apie savivaldybės potencialą turizmo srityje, iškelta ir kitų įdomių idėjų – net ir apie geležinkelio vėžę per Jurbarką.

Dėmesio neparodė

Verslo forumo organizatoriai – klubas „City Alumni Jurbarkas“. Jis buria socialiai aktyvius kraštiečius, kurie savo idėjomis ir energija gali prisidėti prie gimtojo miesto vystymosi. Prieš porą metų įkurtas klubas gimtinėje jau surengė kelis renginius gimnazistams, kuriuose dalijosi patirtimi pasirenkant specialybę.

Jurbarko verslo forumą vedė teisininkas Matas Mačiulaitis ir ekonomikos mokslus baigęs Lukas Tabulevičius. Jaunieji alumnai į forumą pakvietė institucijų, kurios atsakingos už investicijas, turizmo plėtrą, Europos Sąjungos paramą, atstovus, profesinių švietimo įstaigų vadovus, kaimyninių savivaldybių projektų įgyvendintojus pasidalyti patirtimi paprašė sėkmingai Jurbarke dirbančius verslininkus.

Forumą atidaręs Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius pasidžiaugė, kad „City Alumni Jurbarkas“ iš didmiesčių tiesia tiltus į Jurbarką. „Norint klestėjimo savo kraštui stengtis turime visi – savivaldybė, mokymo įstaigos, verslas, bendruomenė. Ne statykime sienas, o jas griaukime ir tieskime tiltus“, – sakė meras.

Deja, tiltai forume tiesti tik vizijose, nes praktikų – rajono verslininkų jame beveik nebuvo. Pranešimų klausėsi savivaldybės įstaigų vadovai ir darbuotojai, partijų komandos, vieni kitiems plojo pranešėjai. Tuščios kėdės salėje – lyg gyvas priekaištas Jurbarko verslininkams, kurie nerado kelių valandų išklausyti gerosios patirties ir pasiūlymų.

Verslininkai laiko turi nedaug, bet jį suplanavus tikrai buvo galima dalyvauti bene didžiausiame jiems skirtame renginyje, pasisemti naujų minčių, idėjų, kurios leistų pažvelgti į perspektyvas iš šalies ir tobulėti, užuot nuolat burnojus apie labai prastą verslo padėtį.

Dalijo užduotis

Apie tai, kad lietuviai, tarp jų ir jurbarkiečiai, linkę labai save nuvertinti, kalbėjo Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro (TVIC) direktorė Gaiva Mačiulaitienė. Kompanijos „TripAdvisor“ tyrime lietuviai savo šalį vertino vos 3,8 balo, kai kitų šalių vertinimas buvo gerokai aukštesnis. „Mes nemokame pasidžiaugti ir matyti to, ką turime. Mūsų savivertė labai žema. Sakome, kad Jurbarko rajone padėtis labai bloga, tačiau, kaip rodo palyginimas su panašaus dydžio savivaldybėmis, tikrai nesame blogesni“, – sakė G. Mačiulaitienė.

TVIC direktorė patikino, kad ir mažėjant gyventojų pajamų mokesčio surenkama vis daugiau, o tai reiškia, kad uždirbama taip pat daugiau. Turistų skaičius savivaldybėje nuolat auga, todėl tai turėtų rodyti rajonui vystymosi kryptį – turizmą.

„Jurbarkas buvo pramonės kraštas. Turizmą tik pradedame kelti kaip prioritetą, todėl pradžia yra sunki, bet turime daug planų ir projektų, kurie pasitarnaus turizmo skatinimui. Mes sau keliame užduotį plėsti turizmo paslaugas“, – sakė G. Mačiulaitienė.

Užduotis G. Mačiulaitienė kėlė ne tik savo vadovaujamai įstaigai, bet ir savivaldybei, kurios prašė spręsti mažųjų laivelių prieplaukos problemą bei pritraukti investuotojų į paveldo objektus. Vyriausybė taip pat neliko be užduočių. Iš jos tikimasi sprendimų dėl nacionalinės dviračių trasos ir Nemuno pritaikymo laivybai.

Kvietė svajoti

„Turizmas – jūsų arkliukas. Taip ir turėtų būti. Tačiau važiuodamas ar plaukdamas per jūsų rajoną pastebiu, kad čia nėra nei kur pavalgyti, nei kur apsistoti“, – sakė svečias – Vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys. Jis forumo dalyvius kvietė svajoti, kurti vizijas ir mąstyti kūrybiškai.

Pasak viceministro, tradiciniai verslai tampa nebeįdomūs, reikia nebijoti būti kitokiems, kelti neįprastas idėjas ir žiūrėti, kas iš to išeina. Jis siūlė nenustoti kalbėti apie Nemuną – ir ne tik apie pramogas jame, bet ir apie krovinių gabenimą, pamąstyti apie naujovišką žemės ūkį. „Visi mūsų startuoliai – IT srityje, o perspektyviausia verslo sritimi dabar tampa žemės ūkis“, – tikino G. Surplys.

Viceministras tikino, kad Jurbarkas gali tapti Kauno miegamuoju rajonu, kuriame apsigyventų didmiestyje darbus turinčios šeimos. Tačiau tam reikia gero susisiekimo, infrastruktūros, viliojančio pasiūlymo apsigyventi.

Pasak G. Surplio, sėkmingam rajono vystymuisi būtinos kelios sąlygos: lyderio atsiradimas, kuris paskui save vestų visą bendruomenę, partnerystė tarp rajono valdžios, verslo, akademinės visuomenės ir drąsos būti baltomis varnomis, kurti gal ir utopinius planus. „Pažaiskit. Nedarykit kaip visi“, – ragino smagiai nusiteikęs svečias.

Pinigų yra

Kai gyventojai iš valdžios ko nors pareikalauja, jiems atsakoma, kad nėra pinigų. Tai paneigė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Ekonomikos valdysenos pareigūnas Marius Vaščega. „Pinigų bus, bet iš anksto ruoškime projektus jiems panaudoti“, – sakė jis. Taip svečias kalbėjo apie formuojamą naująjį ES biudžetą.

M. Vaščega priminė, kad 2014-2020 m. Lietuvai bus skirta 8,4 mlrd. Eur iš ES struktūrinių fondų. Tai sudaro net 70 proc. visų investicijų Lietuvoje. „ES biudžetas dar tik dėliojamas, tačiau noriu paneigti plačiai paplitusią nuomonę, kad po 2020 m. pinigų srautas iš ES nutrūks. Taip tikrai nebus, tačiau bus sudėlioti nauji prioritetai ir sritys, kurioms teks didesnis finansavimas“, – sakė pareigūnas.

 Jis paminėjo, kad teks kaišyti po Brexito atsiradusią 12 mlrd. Eur skylę ES biudžete, susitvarkyti su naujais iššūkiais – migracija, pabėgėliais, sienų apsauga, terorizmu. Prioritetinėmis sritimis, kurios gali tikėtis daugiausia ES fondų pinigų, svečias įvardijo mokslinius tyrimus, inovacijas, jaunimo skatinimą, klimato problemas, migraciją.

„Nors parama žemės ūkiui mažėja, tačiau Lietuvos ūkininkams ji didėja“, – sakė pranešėjas ir suformavo užduotį sėkmingai ateičiai: ne įsisavinti, o investuoti. Planuoti, o ne laukti.

Rasti savo vietą

„Kad pritrauktų investicijų, savivaldybė turi turėti aiškią viziją, apibrėžtą specializaciją ir susidėlioti veiksmų planą“, – patarė „Investuok Lietuvoje“ regionų komandos projektų vadovė Viktorija Jakubauskytė-Andriulienė. Ji patikino, kad pernai daugiau nei pusė visų Lietuvoje investuotų pinigų atiteko ne Vilniui, o regionams.

Pasak pranešėjos, vienas pagrindinių investuotojų reikalavimų – kvalifikuotos darbo jėgos užtikrinimas. Tam būtina pasitelkti savivaldybėje ar netoliese esančias švietimo įstaigas, kurios kryptingai ruoštų tos srities, kurioje savivaldybė norėtų specializuotis, specialistus, darbuotojus būsimų investuotojų įmonėms.

Kitas reikalavimas – patrauklių sklypų pasiūla. „Jurbarko r. savivaldybė jau suformavo sklypus, tačiau noriu pabrėžti, kad investuotojams reikia ir komunikacijų, gero privažiavimo“, – sakė V. Jakubauskytė-Andriulienė.

Specialistė patarė savivaldybei peržiūrėti nuo jos priklausančių mokesčių tarifus ir padaryti juos kuo palankesnius investuotojams, mažinti biurokratines kliūtis bei ieškoti investuotojų paskatinimo būdų.

Kad Jurbarkas jau identifikuojamas kaip turizmo kraštas, patikino Valstybinio turizmo departamento projektų vadovė Viktorija Bružaitė-Kazlauskienė: „Iš Vilniaus mes Jurbarką matome kaip pilių ir dvarų kraštą. Tai, ką jūs turite, mes drąsiai pristatome visam pasauliui ir kviečiame čia atvažiuoti.“

V. Bružaitė-Kazlauskienė išskyrė panemunių kelią, kuriuo važiuojant dviračiais atrandamos pilys, vieną iš nedaugelio pilių, kuriose galima apsigyventi – Panemunės pilį, joje vykstančias senovines muges.

„Raudonės pilis galėtų tapti patraukliu konferencinio turizmo objektu. Išnaudokite legendas! Būtina atgaivinti vandens kelią. Juo galėtų plaukti turistai kaip nacionalinėje ekspedicijoje, o sustoti „Medaus slėnyje“, užsukti į Žiobrinę“, – turizmo plėtros galimybes vardijo viešnia iš Vilniaus.

Iš patirties

Po teorijos atėjo laikas praktikai. Savo pastebėjimais pasidalijo turizmo ir verslo pritraukimo srityse jau nemažai nuveikę specialistai. Įstaigos „Kaunas IN“ vadovas Tadas Stankevičius pasakojo, kokios šiai veiklai skatinti naudojamos priemonės.

Specialistas patarė sudaryti sąlygas idėjas iškelti patiems gyventojams, savivaldybei numatyti pagalbą jauniems verslininkams, dirbti su partneriais. Svarbu jau dabar nukreipti švietimo ugdymo programas reikiama linkme, nebijoti išsiskirti ir pabrėžti savo individualumą, kuris gali sudominti investuotojus, išmokti didžiuotis savimi ir investuoti į gyventojų gerovę. „Išnaudokite tai, kas jau sukurta, turi tradicijas arba kurkite visai naujas kompetencijas“, – drąsino T. Stankevičius.

Kauno LEZ vadovas Vytautas Petružis į Jurbarko galimybes žvelgė dar plačiau. „Lietuva – logistinė valstybė. Išnaudokite vietą, kur yra jūsų miestas. Gal tai utopija, bet kodėl nedirbti ta kryptimi, kad per Jurbarką pasuktų nuo Kauno į Klaipėdą einanti geležinkelio vėžė. Ji dabar suka ratu. Arba kodėl jums netapus išoriniu Klaipėdos uostu, kuriame būtų galima sandėliuoti konteinerius“, – nebijoti iššūkių ragino V. Petružis.

Jurbarkiečiams jis turėjo ir priekaištų. Vandens turizmu užsiimantis verslininkas pastebėjo, kad plaukimas Nemunu prilygsta kelionei tyrais – prie miestelių nėra prieplaukų, nakvynės vietų, kavinukių, net gražiųjų pilių nesimato nuo kelio, nekalbant apie Nemuną.

Rankų nenuleidžia

Į diskusiją, kokia kryptimi turėtų vystytis Jurbarkas, gražiai įsiliejo mokymo įstaigų patirtis. Kauno technikos kolegijos direktorius Nerijus Varnas ir Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos direktorė Ina Budrienė pasakojo, kokius specialistus ruošia jų vadovaujamos įstaigos ir kaip galėtų prisidėti pritraukiant investicijas.

Kol valdžia planuoja ir svarsto kokia kryptimi sukti, gyventojai kuria verslą, darbo vietas, vykdo projektus ir nenuleidžia rankų susidūrę su kliūtimis. Apie verslo plėtrą pasakojo UAB „Scanstatyba“ savininkas Ramūnas Patašius. Ši įmonė jau 13 metų stato karkasinius namus Norvegijoje. „Įmonėje dirba apie 50 darbuotojų, dauguma jų – iš Jurbarko, tačiau nuolat jaučiame jų trūkumą“, – sakė R. Patašius, atsiliepdamas į švietimo įstaigų pristatymą.

Įmonė planuoja plėsti veiklą Lietuvoje, Jurbarke jau įsigijo patalpų, čia nori perkelti didesnę gamybos dalį, kad mažiau darbų tektų atlikti Norvegijoje, tuo pačiu ir mokesčiai liktų Lietuvoje. „Jurbarkas – mano tėviškė. Čia įsikūriau su šeima, o ir verslui patogi lokacija. Jei būtų įgyvendintos LEZ vadovo rekomendacijos dėl geležinkelio ir uosto, būtų visai gerai“, – šypsojosi verslininkas.

Su šypsena savo verslo plėtrą pristatė ir jurbarkietis Antanas Grumuldis. Jo kaimo turizmo sodybą „Vila Bisena“ pamėgo vestuvininkai ir kitas šventes rengiantys užsakovai iš visos Lietuvos. „Verslą sukūriau, kad vaikai po užsienius neišlakstytų. Taip ir dirbame visi“, – sakė A. Grumuldis.

Verslininkas pasidžiaugė, kad vasaros pradžioje pradės naują veiklą – Nemunu nuo Pilies iki Gelgaudiškio laivu kels žmones, dviratininkus, taip pat rengs užsakomuosius plaukiojimus, ekskursijas. „Ekologiškas, varomas elektros energija laivas jau baigiamas pastatyti. Klientams galėsime teikti ir maitinimo paslaugą, nes turime puikią virtuvę. Tikiuosi, kad šis verslas bus rentabilus“, – sakė A. Grumuldis.

Pirmasis „City Alumni Jurbarkas“ verslo forumas įvyko: kas norėjo, tikrai galėjo išgirsti įdomių minčių, vizijų ar bent pasisemti pozityvesnės nuotaikos. Planų ir užduočių visiems metams užteks tiek savivaldybei, tiek verslininkams, tiek Turizmo ir verslo informacijos centrui, o kitą pavasarį bus galima įvertinti, ar jurbarkiečiai versle yra drąsūs ir kūrybingi.

Jūratė Stanaitienė