Jurbarkiečiai jau įprato – tikrasis pavasaris į miestą ateina drauge su Jurbarko miesto ir verslo dienomis, kurios Motinos dienos išvakarėse į gimtinę sukviečia po Lietuvą ir svetur išsibarsčiusius kraštiečius. Neatsiejama šventės dalimi tapo visą Kauno gatvę užpildanti mugė, kurioje savo prekes siūlo ir vietiniai smulkieji verslininkai.
Didieji nesidomi
Nors skaičiai rodo, kad ūkio subjektų Jurbarko savivaldybėje nemažėja, tačiau plika akimi matyti, kad didelio ir pelningo verslo čia – labai nedaug. Pačios stambiausios įmonės dirba visoje Lietuvoje ir užsienyje, todėl noro ir laiko savo paslaugas pristatyti mugėje neturi, klientų čia sutikti nesitiki ir kitos stambesnės statybų, gamybos, perdirbimo įmonės.
Šventinė mugė – labiausiai domina smulkiuosius verslininkus, amatininkus, tautodailininkus. Pristatydami savo gaminius, paslaugas jie tikisi pagausinti klientų būrį, o ir pačioje mugėje pavyksta parduoti daugiau prekių.
Kai kurie verslininkai ir amatininkai nuolat dalyvauja Jurbarko miesto ir verslo šventėje. Bene kasmet patrauklų stendą įsirengia pramogas tankodrome siūlanti Alvido Čiuldžio įmonė, medžio gaminius pristato Arūnas Kudžma, o žalvario dirbinius – Rimantas Ordinas, savo rankomis tapyto šilko gaminius parduoda Romarika Pikelienė, galima paragauti Jurbarko krašte gaminamų sūrių, alaus, mėsos gaminių.
Ir šiemet mugėje jurbarkiečių ir miesto svečių lauks nedidelius verslus turintys ir išskirtinius produktus siūlantys smulkieji verslininkai: alumi gundys Klausučių aludariai, gardžią kavą siūlys Lina Bukauskienė, Daiva Barčauskaitė prekiaus augalais, parduotuvė „Sena skrynia“ kvies įsigyti sendaikčių ir interjero detalių, masažo paslaugas pristatys „Masažo imperijai“ vadovaujantis Šarūnas Rimkus.
Žada plėstis
Pavasarinėje mugėje jos lankytojai galės įsigyti jau gerai jurbarkiečiams žinomų „Sūrio džiazo“ produktų. Girdžiuose Svajonės Vaicekauskienės gaminami brandinti sūriai – jau tapo vizitine šio krašto kortele. Mugėje sūriais prekiaus sūrininkės vaikai – Simonas ir Vaiva.
S. Vaicekauskienė pasidžiaugė, kad verslas sekasi gerai ir jau planuojama plėtra. Verslininkė Girdžiuose šalia jau veikiančio cecho įsigijo sudegusios pirties patalpas, kurias baigia įsirengti, ir parengė projektą Vietos veiklos grupei „Nemunas“. „Projektą dabar vertina Nacionalinė mokėjimų agentūra. Tikiuosi, kad pavyks gauti finansavimą naujai įrangai įsigyti bei dar vienai darbo vietai įsteigti“, – sako sūrininkė.
Į naujas patalpas bus perkelta sūrių brandykla, o senojoje brandykloje planuojama statyti šaldytuvus, nes plečiantis gamybai jų trūksta. Verslininkė ketina įsigyti trūkstamos įrangos bei ledų gamybos aparatą – norėtų gaminti ledus iš grietinėlės.
Gamybą plėsti tenka, nes atsiranda vis naujų prekybos vietų. Kaune, prie Pilies šeštadieniais veikiančiame ūkininkų turguje S. Vaicekauskienė savo produkcija prekiauja jau pusantrų metų ir turi gausų klientų ratą. Kauniečiai mėgsta įvairius gurmaniškus „Sūrio džiazo“ produktus.
Vasarį savo skyrių atidarė ir naujajame Benedikto turguje Vilniuje. Šis turgus – modernus paviljonas, kuriame siūloma įvairių gurmaniškų produktų. „Tačiau vilniečiai labai vertina paprastus natūralius produktus – varškę, grietinę, sviestą. Vilniuje perka ir pieną“, – šypsosi S. Vaicekauskienė. Didmiesčių gyventojai pamėgo ir „Tio“ – šviežių fermentinių sūrelių su įvairiais prieskoniais rinkinį. „Dažnai mūsų produktai ne tik sveikesni nei parduodami parduotuvėse, bet ir pigesni. Varškės kilogramą parduodu po 3,2 Eur“, – sako verslininkė.
Gausus asortimentas
Girdžiškė klientams siūlo jau pamėgtų brandintų sūrių su pipirais, juodgrūde, ožrage, vynu, kmynais. Pirkėjai mielai perka natūralius „Sūrio džiazo“ produktus – varškę, grietinę, kefyrą, sviestą, jogurtus. Varškę S. Vaicekauskienė gamina dvejopą – iš rauginto ir saldaus pieno, tokie pat būna ir varškės sūriai, tik dar pagardina juos kmynais, spanguolėmis.
Gurmanai ir sveikuoliai labai vertina Girdžiuose gaminamą rikotą ar šviežią kreminį varškės sūrelį „Elegija“, gaminamą pagal Italijos Veneto regiono tradicijas. „Šie produktai turtingi baltymų, labai sveiki, tačiau juos reikia valgyti šviežius, nepatartina ilgai laikyti“, – moko sūrininkė.
Klientai mėgsta ir kaimišką 40 proc. riebumo grietinę, o šiek tiek liesesnę, pasterizuotą perka miestų gyventojai. „Sūrio džiazo“ ženklu žymimi ir dviejų rūšių jogurtai – natūralus ir graikiškas. Pastarasis gaminamas atskiriant išrūgas, todėl jis tampa tirštesniu, turinčiu daugiau baltymų, tinkamu salotoms. „Įsigijome naują sviestamušę, todėl sviestas dabar labai gerai išplaunamas ir ilgai išlieka šviežias, neturi prieskonio“, – sako sūrininkė. Gaminamas Girdžių ceche ir sveikuolių labai mėgiamas Ghi – lydytas sviestas.
S. Vaicekauskienė klientams nuolat pasiūlo naujienų. Verslininkė pradėjo pardavinėti pasukas, pirkėjai jau įvertino desertinį sūrelį su cinamonu ir džiovintais obuoliais, sūrininkė siūlo paragauti ir sūrelio su abrikosais. „Nestovime vietoje. Išbandome naujus receptus, tobuliname, keičiame“, – sako verslininkė.
Mugėje girdžiškiai žada prekiauti brandintais sūriais, o visą produkcijos asortimentą galima įsigyti trečiadieniais Jurbarke, aikštelėje prie knygyno arba kasdien, išskyrus sekmadienius, Girdžiuose.
Skanėstai sveikuoliams
Prieš metus Jurbarko miesto ir verslo šventės mugėje pirmą kartą savo gaminamus produktus – sveikuoliškus džiovintus užkandžius pristatė Jolanta Tarozienė. Šiandien „Džiovinukas“ – smulkus šeimos verslas. Su vyru Ričardu J. Tarozienė devynaukštyje įsirengė nedidelį cechą ir pradėjo gamybą pagal užsakymus. Žaliavalgiškų skanėstų bus galima įsigyti ir šių metų mugėje.
„Tai – daržovių, vaisių ir riešutų mišinys. Žaliavalgiai tokius džiovintus produktus vadina duonele – gyvu maistu“, – apie savo produkciją sako J. Tarozienė.
Neįprastu verslu jurbarkietė užsiėmė netikėtai – broliui tapus žaliavalgiu šią patirtį pabandė perimti ir Jolanta. Ji pusę metų valgė tik neapdorotą, žalią maistą, ėmė gamintis džiovintas daržoves, vaisius, maišyti juos su riešutais, sėklomis. Jos pagamintus produktus išbandė šeima, draugai. Nors dabar J. Tarozienė nebe žaliavalgė, bet sveika mityba domisi ir toliau, o džiovinukai ją labai praturtina. Patarta draugų ji savo gaminius ryžosi pasiūlyti ir kitiems.
J. Tarozienė gamina keturių rūšių produktus: moliūgo su morkomis, sėklomis ir riešutais bei moliūgo su burokėliais ir priedais džiovinukus bei desertinius džiovinukus iš bananų ir anakardžių bei morkų, obuolių ir datulių.
„Nusipirkome naują džiovyklę. Daržovės ir vaisiai joje džiovinami iki 45 laipsnių temperatūroje beveik 1,5 paros. Vanduo išgaruoja, o visos naudingosios savybės lieka“, – tikina verslininkė. Saldžius bananinius džiovinukus itin mėgsta vaikai – jiems šie produktai primena guminukus, o nauda organizmui – kaip vitaminų.
Kol kas džiovinukus J. Tarozienė gamina tik sulaukusi užsakymų – jų ragavę jurbarkiečiai kreipiasi tiesiai į verslininkę. Sveikuoliškų gardėsių galima įsigyti Kaune, parduotuvėje „Žali namai“, jau suruošta pirmoji siunta ir vilniečiams – ten džiovinukais prekiaus „Senamiesčio krautuvė“.
„Mūsų produkcijos norintys jurbarkiečiai gali užsukti tiesiai į cechą. Galime pagaminti ir pagal individualų užsakymą – jei žmogus nemėgsta kurio nors ingrediento, galime jį pakeisti kitu“, – tikina J. Tarozienė. Paragauti džiovinukų verslininkė kviečia į mugę. Čia ji pati papasakos apie produkto gamybą ir naudą organizmui.
Parūpo sveikata
Sveikų produktų paieška ir rūpestis aplinkos išsaugojimu paskatino verslu užsiimti ir veliuoniškę Redą Mačėnienę. Veterinarės išsilavinimą turinti moteris prieš porą metų labai susidomėjo straipsniais, kuriuose buvo aprašomi kenksmingi higienos produktai, jų poveikis aplinkai. „Užsikabinau ir pradėjau domėtis, kokiais sveikais produktais būtų galima pakeisti muilą, šampūną, skalbimo miltelius. Sukaupusi žinių ėmiau pati gaminti muilą sau ir namiškiams“, – verslo pradžią prisimena R. Mačėnienė.
Pomėgis peraugo į smulkų verslą – R. Mačėnienės „Veliuonos muilinyčia“ greit tapo žinoma ne tik veliuoniškiams, bet ir jurbarkiečiams, jos muilų pageidauja ir kitų miestų gyventojai. „Važiuoju į muges, veliuoniškiai įprato pas mane užsukti, savo giminėms, draugams rekomenduoja“, – sako muiladarė.
Gaminant muilą R. Mačėnienei pravertė ir išsilavinimas– čia reikia chemijos žinių. Veliuoniškė tikina, kad jos produktuose nerasi jokių cheminių medžiagų, vengia netgi natūralių konservantų, kurie dedami į ekologišką kosmetiką. „Naudoju tik natūralius, nors ir ne tokius kvapnius, bet nealergizuojančius eterinius aliejus, taip pat tik tyriausią alyvuogių aliejų. Aromatinis aliejus, nors labai kvepia, tačiau jau yra chemija, kaip ir visokie kvapai. Tokių medžiagų turintys produktai gali sukelti alergijas, sveikatos problemas. Mano produktai – labai natūralūs, juos naudoja ir visa mano šeima“- tvirtina R. Mačėnienė.
„Veliuonos muilinyčios“ asortimentas – platus ir dar plečiamas. „Eksperimentuoju, išbandau naujus produktus. Į muilą dedu šilką, alpakų vilną. Labai paklausūs odą puoselėjantys degutiniai muilai. Pradėsiu gaminti ir įvairių žolelių, augalų hidrolatus – distiliato būdu išgautą vandenį su eteriniu aliejumi“, – naujienas vardija muiladarė. Veliuoniškės dirbtuvėlėse gaminami ne tik kietieji muilai, čia verdamas ir skystas muilas, kremai, balzamai.
Dirbtuvėlėms įrengti investicijų reikėjo – kainuoja ir medžiagos, ir formelės muilui, pjaustyklės, tačiau šis užsiėmimas R. Mačėnienei teikia didelį malonumą. Sveikų produktų veliuoniškė siūlys ir šventinėje mugėje bei papasakos, kada ir ką geriausia naudoti.
Laukiami ir mažiausi
Smalininkietė Vita Žičkuvienė jau trejus metus gamina rankų darbo pjaustytas žvakes. Kaip pati moteris sako, socialines garantijas suteikia darbas prekyboje, o kai lieka laiko ir jėgų, jas skiria nuosavam versliukui – žvakių gamybai.
V. Žičkuvienė tikina, kad gyvenime pasiūlymai patys žmogų suranda. Taip ir ji dalyvavo žvakių gamybos kursuose ir ėmė kurti. „Dirbame visa šeima. Aš užsiimu kūryba, gaminu žvakes, kiti padeda prekiauti“, – sako smalininkietė. Moteris su savo darbais dalyvauja šventėse, mugėse visoje Lietuvoje. Būtinai užsuka ir į Jurbarke vykstančias muges.
„Žmonių skonis labai skirtingas. Jie renkasi skirtingas spalvas, dydžius. Perka įvairioms progoms – dovanoms, namams puošti. Dabar tapo įprasta žvakę užsidegti ir vakarienę valgant. Žvakės tinka visoms progoms“, – mano Vita.
Moteris tikina, kad plėsti verslą Lietuvoje sudėtinga, bet kaip papildomas pajamų šaltinis prie oficialaus darbo nuosavas nedidelis verslas labai praverčia.
Gamtos dovanos vertinantiems natūralumą
Smagiu šurmuliu savus ir miesto svečius įtraukusioje mugėje rasite ir gamtos gėrybių iš Lenkijos. Šią produkciją siūlo „Gamtos dovanos“. Vos pora mėnesių gyvuojantį projektą sukūrė šeimyninis duetas iš Raudonės Arūnas ir Jūratė Stasiūnai.
„Atstovaujame bendrovei „Dary Natury“ (Gamtos dovanos) Lietuvoje. Pagrindinė veiklos kryptis yra žolelių rinkimas natūralioje gamtoje, auginimas ir sveiko maisto produktų gamyba. Bendrovė įsikūrusi Lenkijos pietinėje Palenkės vaivadijos dalyje, Siemiatyczės rajone, mažame Koryčyno kaime. Šioje vietovėje vyrauja tankūs miškai, kuriuose gausu įvairių augalų. Iš kartos į kartą vietiniai gyventojai perduoda tradiciją rinkti žoleles iš natūralių augimviečių“, – pasakojo „Gamtos dovanų“ steigėjas Arūnas Stasiūnas.
Miškai, supantys „Dary Natury“, priklauso Rudkos miškų skyriui. Devyniems šio padalinio miško rajonams, kuriuose renkami augalai, skirtas ekologinis sertifikatas. Ši teritorija apima kelis tūkstančius hektarų, o tai leidžia vykdyti veiklą ir surinkti augalus iš jų natūralių augimviečių be jokio neigiamo poveikio vietos aplinkai.
Produktai gaminami daugiausia iš išteklių, kurie surinkti šiame išskirtiniame regione. Be laukinių augalų, surinktų tiesiai iš natūralių augimviečių, taip pat naudojama ekologinių ūkių užauginta produkcija.
Renkant laukines žoleles labai rūpinamasi gamta. Bendrovėje dirba apie 300 rinkėjų. Jie yra nuolat mokomi, o renkamos žaliavos kiekiai suderinti su atsakingomis institucijomis.
Visa gaminama produkcija – labai kokybiška, todėl ją teigiamai vertina vartotojai – „Dary Natury“ tapo Lenkijos nacionalinio tyrimo „Mėgstamiausias lenkų prekinis ženklas 2017“ laureatu kategorijoje „Sveikas maistas“.
Pasak A. Stasiūno, mintis pasiūlyti lietuviams įvairius produktus iš vaistažolių kilo atsitiktinai. Vyras tikina, kad visko pradžia buvo visiškai su gamta nesusijęs dalykas – pomėgis informacinėms technologijoms.
„Turiu tokį pomėgį, šiek tiek programuoju, darau internetines svetaines. Visada norėjau sukurti kažkokį produktą, platformą, kuri veiktų kaip elektroninė parduotuvė. Taip nutiko, kad toje prekybos platformoje pasiūlėme būtent lenkišką produkciją“, – pasakojo pašnekovas.
A.Stasiūnas tvirtina nesiūlantis pirkėjams nežinomo produkto. Jis puikiai pažįsta „Dary Natury“ savininką Mirosłavą Angielczyk. Su lenku A. Stasiūnas susipažino prieš daugiau nei dešimtmetį per „VVG Nemunas“ įgyvendindamus įvairius projektus.
„Lankėmės Lenkijoje ne kartą. Pats Miroslavas pas mus irgi svečiavosi, prekiavo žolelėmis, kai dar Raudonėje vykdavo festivalis „Panemunių žiedai“. Kai kurie žmonės ir dabar dar atsimena jį ir kad iš jo kažką pirko“, – sako Arūnas.
Tačiau lietuviai lenkiškas žoleles pirkdavo ne tik „Panemunių žieduose“. A. Stasiūnas juokiasi, kad kaskart važiuodamas į svečius pas lenką veždavosi ir ilgą sąrašą. Pažįstami žmonės prašydavo parvežti įvairios Miroslavo produkcijos.
„Žmonės žinojo, kad tai kokybiška produkcija. Įrodyti, kad produktas kokybiškas – vienas didžiausių iššūkių prekiaujant internetu, nes pirkėjai negali prekės pavartyti, pauostyti“, – sakė A. Stasiūnas.
Pasak Arūno, išskirti, ką labiausiai lietuviai perka, kol kas sunku. Sunku paaiškinti ir kai kurių prekių populiarumą. Viena tokių – beržų degutas.
„Kol kas nesuprantu, kam žmonėms jo taip prisireikia, bet tikrai perka. Anksčiau beržų degutas būdavo kiekvienam vyrui būtina prekė. Juo ir gydydavo, ir vežimų ratus tepdavo“, – pasakoja Arūnas.
Kol kas A. Stasiūnas „Gamtos dovanas“ vadina ne verslu, o pomėgiu, kuriuo nori pasidalyti su kitais, ir nesiima spėlioti, kuo ateityje pavirs šis projektas. Tačiau tikisi, kad lietuviai pamėgs kaimyninės šalies gamtos gėrybes. Svarbiausia, įgyti pirkėjų pasitikėjimą, o tada – nenuvilti ir pateisinti lūkesčius.
Jūratė STANAITIENĖ,
Lukas PILECKAS
Nelabai tinkamas laikas šiai šventei, kadangi ne tik sugrįžta išvykusieji Motinos dienos išvakarėse, bet taip pat reikia išvykti ir kitur pasveikinti mamas.