Pažinimo kelyje – iššūkiai mokiniams ir mokytojams (nuotraukos) (1)

Daugiau kaip 4 tūkst. mokinių, keturi šimtai pedagogų vakar šventė Rugsėjo 1-ąją, ir visi jiems linkėjome įdomios ir sėkmingos pažinimo kelionės. Tradiciniame ugdymo įstaigų vadovų susirinkime, kurį savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyrius antradienį surengė Raudonėje, kalbėta apie ugdymo proceso naujoves ir naujus iššūkius mokyklų bendruomenėms.

Mokyklų vadovams teko ir pirmieji sveikinimai Rugsėjo 1-osios proga – į renginį atvykusių rajono vadovų, mokyklų aktualijas geriausiai suprantančio Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Antano Gvildžio. Rudeniškiausiomis gėlėmis – kardeliais ir istorinių šokių puokšte pedagogus pradžiugino Veliuonos kultūros centras. O kai Raudonės mokytoja Elena Martynaitienė atsivedė linais papuoštus ir dainelių išmokusius savo mokinukus, net ir nesantis mokytoju nebūtų suabejojęs, koks didelis gėris juo būti – mažieji dovanojo patį tikriausią nuoširdumą.

Tačiau po šventiškosios susitikimo dalies prasidėjus darbinei, kur buvo kalbėta apie naujus iššūkius mokyklų bendruomenėms naujais mokslo metais, neliko abejonių, kad mokytojų laukia sunkus ir atsakingas darbas. Bet ir teikiantis daug džiaugsmo, kaip teigė patys pedagogai.

Mokyklos išliko

Ugdymo įstaigų tinklas išliko beveik nepakitęs. Didžiausia rajone – Jurbarko gimnazija (pusšešto šimto mokinių), mieste tebedirba Naujamiesčio ir Vytauto Didžiojo pagrindinės mokyklos, „Ąžuoliuko“ mokykla, kurios teikiamų paslaugų pagrindas – ikimokyklinis auklėjimas, bei „Nykštuko“ vaikų lopšelis-darželis.

Eržvilko gimnazija mokslo metus pradėjo su beveik  240 mokinių, o rugpjūčio 31 d. posėdžiavusi savivaldybės taryba leido gimnazijoje formuoti dvi dešimtas klases, nors mokinių, vietoj planuotų 34, prieš pat rugsėjį beliko 29. Vienoje klasėje mokytis jie negali dėl ankštų patalpų – klasėje netelpa 15 mokyklinių suolų. Savivaldybės biudžetui tai kainuos apie 12 tūkst. Eur.

Tame pačiame tarybos posėdyje buvo sprendžiami dar keleto mokyklų klausimai. Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazija, kurioje mokysis apie 200 mokinių, gavo leidimą turėti itin mažą – 6 mokinių – pirmokų klasę. Argumentas – Veliuonos gimnazija yra didžiausia rajono rytinio regiono mokykla, burianti visas kitas.

Formuoti klases su mažesniu mokinių skaičiumi leista ir Jurbarko Vytauto Didžiojo pagrindinei mokyklai. Kaip ir planuota, mokykloje bus 3 penktos klasės, nors mokinių iš planuotų 66 jose liko tik 57. Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas A. Gvildys pabrėžė, kad tose klasėse mokysis ir keletas negalios vaikų, tuomet galimas mažesnis nei nustatyta mokinių skaičius. Taip pat informavo, kad keletą laisvų vietų 5 klasėse turi Naujamiesčio pagrindinė, bet norinčių keisti mokyklą neatsirado. 

Pirmą klasę su 8 mokiniais leista turėti Jurbarkų darželyje-mokykloje, tačiau jos Rotulių skyriui  – naujienos kur kas liūdnesnės. Pradinės mokyklos Rotuliuose neliko. Savivaldybės tarybos buvo prašyta komplektuoti klasę su 8 mokiniais, bet paskutinę rugpjūčio savaitę liko 7, o tarybos posėdžio dieną – vos 4 vaikai. Tad klausimas ir nebebuvo gvildenamas. Rotulių skyriuje liko 2 ikimokyklinio ugdymo grupės.

Negalima nepaminėti ir Jurbarko Antano Sodeikos meno mokyklos, kurioje kasmet ugdoma daugiau negu pustrečio šimto vaikų, ir profesinės Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos, kurioje veikia ir gimnazijos skyrius.

Jurbarko r. savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Genovaitė Grigucevičienė dar prieš mokslo metų pradžią sakė, kad ryškaus mokinių sumažėjimo neplanuojama. „Suskaičiavau, kad bendrojo lavinimo mokyklose šiais mokslo metais mokysis apie 3115 mokinių, pernai mokslo metus pradėjo 3099 – smukimo nėra. Pirmokų turėtume turėti 240, pernai buvo 258“, – sakė specialistė ir pabrėžė, kad šie skaičiai – ne galutiniai. Tikslų mokinių skaičių ugdymo įstaigos pateiks rugsėjo 7 d.

Stiprybės ir silpnybės

Švietimo ir mokslo ministerijos surengtoje rudeninėje konferencijoje dalyvavusios savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Genovaitė Grigucevičienė ir Jurbarko švietimo centro direktorė Aušra Baliukynaitė pristatė mokyklų vadovams šalies švietimo būklę ir prielaidas ugdymo kokybei gerinti.

G. Grigucevičienė atkreipė dėmesį, kad ministrė Jurgita Petrauskienė išskyrė Lietuvos švietimo stiprybes ir silpnybes. Silpnybių įvardijo daugiau. Pirmiausia – tai visuomenės netenkinanti ugdymo rezultatų kokybė, dideli regioniniai švietimo skirtumai, neefektyvus finansavimas, žemas pedagogo profesijos prestižas ir to pasekmės pedagogų bendruomenės struktūrai, nepakankama mokymosi visą gyvenimą plėtotė.

Stiprybės buvo paminėtos trys: stabiliai aukštas suaugusiųjų formaliojo išsilavinimo lygis, daugiau 4–6 metų vaikų įtraukiama į ankstyvąjį ugdymą, daugiau vaikų ir jaunimo dalyvauja neformaliajame švietime.

Konferencijoje buvo konstatuota, kad bendrojo lavinimo mokyklų skaičius šalyje mažėja lėčiau nei mokinių ir pedagogų, o vienam mokytojui tenka mažiau mokinių nei vidutiniškai ES mokyklose. Palyginimui pasirinktos Estija ir Suomija. Pavyzdžiui, pradinio ugdymo klasėse Lietuvoje vienas mokytojas vidutiniškai moko 10,3 mokinių, Estijos – 12,9, Suomijos – 13,3. Dar ryškesnis skirtumas vidurinio ugdymo klasėse: mūsų šalies mokytojui tenka 7,8 mokinių, o Suomijoje kone dvigubai daugiau – 14,8. Miesto mokyklose mokinių skaičius klasėse didesnis nei kaime: pradinio ugdymo – mieste vidutiniškai 20, kaime – 10, pagrindinio – mieste 21, kaime – 12. Vadinasi, mokyklų tinklas dar nėra optimalus.

Mūsų šalyje švietimui skiriama didesnė BVP dalis nei vidutiniškai ES: 2015 m. atitinkamai 5,4 ir 4,9 proc., tačiau ministerijoje buvo pabrėžta, kad lėšos naudojamos neefektyviai. Smarkiai skiriasi vieno mokinio ugdymui ir ūkio reikmėms tenkančios lėšos: miesto mokyklose ugdymo lėšų vidurkis – 1312 Eur, kaimo – 1830 Eur, o ūkio lėšos atitinkamai 574 ir 1134 Eur. Daugiau ūkio lėšų prireikia savivaldybėse, kur didesnis vienam mokiniui tenkantis mokyklos plotas. Kaimo mokyklose jis vidutinišai 20,5 kv. m, miesto – 12,1 kv. m.

Gera mokykla – kiekvienam

Švietimo ir mokslo ministerijos iškeltas artimiausio laikotarpio tikslas – gera mokykla kiekvienam. Šiuolaikinis ugdymas vadinamas inkliuziniu, juo siekiama visaverčio mokinių dalyvavimo ugdymo procese, atsižvelgiant į jų poreikius ir galimybes, o ne į bendrus standartus. Vaikams negali būti taikomi vienodi mokymo ir mokymosi metodai bei nekeliami visiems vienodi reikalavimai.

Mokykla turi prisitaikyti prie vaiko poreikių, kiekvieną situaciją būtina spręsti čia ir dabar, o ugdymo planas yra tik prielaida mokyklai veikti, sakė antroji pranešėja mokyklų vadovų susirinkime A. Baliukynaitė.

Vaikams ir jų tėvams turėtų patikti ministerijos nuostata, kad mokinys turi mokytis mokykloje, o namuose liktų tik mažoji darbo dalis. Bet tai iššūkis ir mokiniams, ir mokytojams, juolab kad buvo pabrėžta, jog vidutiniški pasiekimai neturėtų tenkinti, o pastarųjų metų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas rodo, kad žemų pasiekimų mokinių mūsų šalies mokyklose yra ne mažiau kaip 15-20 proc.

Ministerija akcentuoja pagalbą silpniems mokiniams, o mokyklose turi būti sudarytos sąlygos mokiniams ruošti namų darbus, kurie negali jų ruošti namie.

Analizuojant, kaip kiekybė virsta kokybe, ministerijoje retoriškai buvo klausiama, ar viskas priklauso nuo mokytojo.

Beje, mokytojų bendruomenė irgi problematiška. Specialistų, ypač tiksliųjų mokslų, trūkumas vis didėja. Mūsų rajono mokykloms ir dabar trūksta vienintelio – fizikos specialisto. Žinant, kad Lietuvos edukologijos universitetas šiemet nesukomplektavo ne tik kai kurių tiksliųjų mokslų, bet ir lituanistų grupių – nes nebuvo stojančiųjų – mokytojų problema taps tik opesnė. Tuo labiau kad maždaug pusė mokytojų Lietuvoje – penkiasdešimtmečiai ir vyresni.

Mokslo metai – ilgesni

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas A. Gvildys akcentavo, kad pamokose turi būti daugiau įvairovės, praktinės ir pažintinės veiklos. Vedėjas rekomendavo bendradarbiauti su Atvira jaunimo erdve, bibliotekomis, Turizmo ir verslo informacijos, Kūno kultūros ir sporto centrais, kultūros ir verslo įstaigomis.

„Pamokas organizuokime netradicinėje aplinkoje – gamtoje, muziejuose, istorinėse vietose…“, – siūlė vedėjas ir pažadėjo, kad Švietimo, kultūros ir sporto skyrius stengsis padėti mokykloms nuvežti mokinius į netradicines mokymosi vietas.

Mokyklas pasieks naujos gamtos ir technologinių mokslų mokymo priemonės I–VIII klasių mokiniams. Visose mokyklose turės būti įgyvendinama bent viena prevencinė – patyčių, savižudybių, alkoholio ir narkotikų ar kt. – programa.

Didžiausia, bet ne netikėta, naujiena, kad šie mokslo metai jau bus ilgesni. „Kaip papildomas 10 dienų išdėstyti 5-11 klasėse, teisė nuspręsti suteikiama mokykloms ir savivaldybei. Birželį sutarėme, kad šiais mokslo metais visos įstaigos turės 3 bendras ugdymo dienas – Lietuvos šimtmečio minėjimo, pilietinę socialinę akciją ir sportinio aktyvinimo ir sveikos gyvensenos įgūdžių formavimo, kitas aptarėme individualiai su kiekviena įstaiga“, – sakė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas.

Reikalų daug, ir darbų daugybė. Teisus buvo kažkuris vadovų, sakęs, gal ir su šypsena, kad gera mokykla kasmet kuriama iš naujo. Teisus, nes mokykla – gyva, o kas gyvas – nuolat kitoks.

Danutė Karopčikienė