Ketvirtadienį Jurbarke viešėjusio Jo Ekscelencijos Japonijos ambasadoriaus Lietuvoje Toyoei Shigeeda viešnagė mūsų krašte užsitęsė – svečias ne tik susitiko su savivaldybės vadovais, bet ir apžiūrėjo Panemunės ir Raudonės pilis, lankėsi „Medaus slėnio“ kempinge. Turistiniams objektams apžiūrėti jis skyrė daugiau laiko nei planavo.
Nepažįsta provincijos
Nuo 2015 m. Lietuvoje reziduojantį ambasadorių T. Shigeeda, lydimą pirmojo sekretoriaus Hiroki Takayama, Jurbarke pasitiko meras Skirmantas Mockevičius, vicemeras Saulius Lapėnas, administracijos direktorė Vida Rekešienė ir jos pavaduotojas Viktoras Ganusauskas.
Meras ambasadoriui pristatė Jurbarko rajoną, čia veikiančias stambiausias įmones, turistinius objektus. „Esame pasirašę Hirošimos mero inicijuotą tarptautinės organizacijos „Merai už taiką“ paktą ir Jurbarke yra kiokushin karatė čempionų – su Japonija turime tik tiek sąsajų“, – sakė meras.
Pasak T. Shigeedos, japonai ir lietuviai – panašūs charakteriu: abiejų tautų žmonės darbštūs, kruopštūs, nuoširdūs ir siekiantys savo tikslo. Ambasadorius gyrė lietuvių išsilavinimą, naudojamas naujausias technologijas, šalies įsiliejimą į tarptautines rinkas ir politiką, tačiau apgailestavo, kad Lietuvos, o ypač jos provincijų japonai visai nepažįsta, apie lankytinus objektus informacijos neturi net turizmo agentūros Japonijoje. „Mano maža, bet didelė misija – apžiūrėti Lietuvos provincijos įžymybes ir informaciją parvežti į Japoniją. Japonų turistai labai domisi šia kryptimi, tačiau neturi žinių apie tai, ką galima čia pamatyti“, – sakė ambasadorius.
Jo Ekscelencija tikino, kad Lietuva nėra taip žinoma japonams, kaip Londonas, Paryžius ar Helsinkis, o iš 20 tūkst. kasmet Lietuvoje apsilankančių turistų beveik visi vyksta tik į Vilnių, Kauną, Trakus ar Klaipėdą. „Visada sakome, kad Lietuva – ne tik sostinė. Japonai mėgsta natūralią gamtą. Ją bei švarų orą mes galime pasiūlyti“, – sakė S. Mockevičius.
Pasak ambasadoriaus, Japonijos turizmo agentūrose galima rasti leidinių apie tris Baltijos šalis, tačiau atskiro gido apie Lietuvą, nekalbant apie jos provinciją, nėra.
Pradės nuo kultūros
Japonijos ambasadorius sakė, kad pirmiausia su mažomis savivaldybėmis norėtų užmegzti kultūrinius ryšius, atsiųsti daugiau turistų, o vėliau būtų galima galvoti ir apie ekonominius ryšius. Japonijoje taip pat yra daug savivaldybių, turinčių savo tapatybę, tradicijas. Pats tvirčiausias bendravimas užsimezga tarp mažų bendruomenių. „Noriu prašyti pagalbos mažų savivaldybių, kad būtų galima jūsų žmonėms pristatyti Japoniją, o japonams – jus“, – sakė ambasadorius.
Meras ambasadoriui papasakojo, kaip Jurbarke buvo surengta Izraelio diena, ir pasiūlė panašaus formato renginį ir apie Japoniją. Taip pat patikino, kad Japonijos meno kolektyvai būtų laukiami miesto šventėse. T. Shigeeda pasakojo apie panašų renginį, netrukus vyksiantį Kaune, – šiame mieste japonai, žydai ir lietuviai gražiai bendradarbiauja prisimindami Japonijos diplomatą Čijunę Sugiharą (Chiune Sugihara), išdavusį apie 10 tūkst. „gyvybės vizų“.
T. Shigeeda, susitikimo pradžioje prakalbęs lietuviškai, pademonstravo ne tik kalbos, bet Lietuvos istorijos žinias – jis kalbėjo apie Baltijos kelią, kurio prisiminimo renginiuose dalyvauja, lietuvių kovas su priešais, domėjosi Jurbarko istorija. „Jums labai svarbūs 2018 m. – Lietuvos šimtmečio metai, o Japonijoje laukiame 2020 m., kai vyks Olimpinės žaidynės“, – šypsojosi Jo Ekscelencija. Ambasadorius tikino, kad japonai tikrai žino apie lietuvių meilę krepšiniui, ir linkėjo Tokijuje vyksiančiose žaidynėse užimti pirmąją vietą, o karatė, kuri bus paskelbta olimpine sporto šaka, varžybose norėtų pamatyti ir jurbarkiečių.
„Mes galime daug ką daryti drauge. Norėčiau atvykti dar kartą ir geriau pažinti jūsų žmones, o gal užmegzti ir verslo ryšių“, – sakė ambasadorius. Jis priminė, kad Japonija baigia su Europos Sąjunga susiderėti dėl laisvosios prekybos sutarties, o liepą tarp Japonijos ir Lietuvos buvo pasirašyta dvigubų mokesčių leisianti išvengti sutartis.
Žvalgėsi iš bokšto
Lydimas savivaldybės vadovų, ambasadorius vyko į stovyklavietę „Medaus slėnis“, pakeliui pro mašinos langus apžvelgė Jurbarką – jo atidžiau neapžiūrėjo dėl laiko stokos.
„Medaus slėnio“ savininkas Ovidijus Jasinskas svečiams aprodė namelius, papasakojo apie gyvenimo sąlygas, vaišino medumi. Nežinia, ar japonų turistai rinktųsi gyvenimą kempinge, tačiau, pasak T. Shigeedos, Panemunės pilies viešbučio prabanga tikrai sužavėtų japones.
Meras S. Mockevičius nuo ambasadoriaus neslėpė, kad Jurbarkas susiduria su turistų apgyvendinimo problema. „Jei norėtų atvažiuoti du autobusai japonų, mes neturėtume ką pasiūlyti. Ypač vasarą“, – sakė meras. Buvo aptarta ir turizmo sezoniškumas – japonai mėgsta atostogauti ne tik vasarą, jiems labai patinka ir pavasaris bei ruduo, o apsistoję ilgesniam laikui dauguma mielai renkasi žvejybos pramogą. „Tai pasiūlyti mes tikrai galime“, – sakė meras.
Paskutinis ambasadoriaus vizito taškas – Raudonės pilis. Svečią sutiko seniūnas Česlovas Meškauskas ir mokyklos, įsikūrusios pilyje, direktorius Vytautas Staponas. Jo Ekscelencija nepatingėjo užlipti į pilies bokštą, nuo kurio atsivėręs vaizdas jį sužavėjo.
„Kiekvieną kartą susitikdami su tokio rango asmenimis tikimės konkretesnių susitarimų, todėl su Japonijos ambasadoriumi aptarėme Raudonės pilies ateitį“, – sakė S. Mockevičius. Meras paaiškino, kad po metų dėl mažėjančio mokinių skaičiaus iš pilies bus iškelta mokykla, todėl bus ieškomas investuotojas. Ambasadorius pažadėjo rugsėjį į Jurbarką pakviesti į Lietuvą atvykstantį stambų verslininką, kuris investuoja į turistinius objektus.
T. Shigeeda pasufleravo, kad japonai labai mėgsta lino gaminius – servetėles, drabužius, mielai perka medžio bei keramikos dirbinius. Jei sulauksime japonų turistų, vietiniai amatininkai tai galėtų jiems pasiūlyti.
Japonijos ambasadorius išvykdamas pažadėjo surinktą informaciją išplatinti savo šalyje ir taip padėti smalsiems Japonijos turistams atrasti Jurbarką.
Jūratė Stanaitienė
