Aplinkos ministerijos dar pernai paskelbtas III daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) etapas niekaip neįsisiūbuoja – renovuoti savo namų neskuba gyventojai visoje Lietuvoje, o Jurbarke renovaciją stabdė dar ir problemos dėl investicinių planų rengėjo kvalifikacijos ir parengtų planų kokybės. Tačiau ir VšĮ Būsto energijos taupymo agentūrai (BETA) patvirtinus investicinius planus paaiškėjo, kad gyventojai namų renovuoti nesiveržia.
Rengė susirinkimus
Vos tik investicijų planai buvo patvirtinti, paskirtasis renovacijos administratorius – UAB „Jurbarko komunalininkas“ ėmė kviesti renovuoti numatytų namų gyventojų susirinkimus. Gegužės pabaigoje ir birželį susirinkimai buvo surengti 13 daugiabučių namų gyventojams.
Septyniems namams – Dariaus ir Girėno g. 97A, 68 ir 39, V. Kudirkos g. 30, S. Daukanto g. 19, Gedimino g. 24 ir Kauno g. 40 buvo rengiami nauji investiciniai planai. Šešiems – Dariaus ir Girėno g. 64, Kauno g. 46 ir 23, Kęstučio g. 12 ir Lauko g. 6 planai buvo koreguojami, nes šie namai rengėsi dalyvauti II daugiabučių namų atnaujinimo etape, bet nebuvo renovuoti dėl įvairių priežasčių: neperžengė banko kreditavimo sąlygų barjero, name buvo niekam nepriklausantis butas, neatsirado rangovo ar buvo nutraukta sutartis, nes reikėjo atlikti daugiau darbų nei buvo surašyta investiciniuose planuose, kai kuriuose namuose buvo skolininkų.
Namas Klausučiuose, kuriame įrengti socialiniai būstai, bus renovuojamas savivaldybės tarybos sprendimu, nes savivaldybė yra jo savininkė. Savivaldybės administracija turi pasirašyti su UAB „Jurbarko komunalininkas“ sutartį, kad bendrovė galėtų administruoti renovacijos darbus, ir renovacija prasidės.
Po bendrovės „Jurbarko komunalininkas“ surengtų susirinkimų paaiškėjo graudi tiesa – jurbarkiečiai neskuba išsiskirti su renovacijai reikalingais tūkstančiais eurų. Sumažinus valstybės finansavimą daugiabučių namų atnaujinimas pasidarė itin brangus – valstybė dengia vos 35 proc., o darbų neatlikus iki metų galo – tik 30 proc. investicijų.
Šešių namų gyventojai į susirinkimus nesusirinko ir nebuvo kvorumo sprendimui priimti, trijų namų butų savininkai renovacijai nepritarė. Renovacijai ryžosi vos trijų namų – Dariaus ir Girėno g. 68, Gedimino g. 24 ir Kauno g. 23 gyventojai.
Tikri dėl vieno
Laimingiausi turėtų būti Gedimino g. 24 namo gyventojai, susirinkime iš aštuonių butų savininkų dalyvavę šeši ir visi balsavę už namo atnaujinimą. Šio namo renovacijos darbams jau įvyko konkursas, kurį laimėjo A. Žilinskio ir ko UAB. Rangovas jau vykdo techninio projektavimo darbus ir įsipareigojo namo atnaujinimą užbaigti dar šiais metais.
UAB „Jurbarko komunalininkas“ direktoriaus pavaduotojas būsto priežiūrai Vytautas Stulgaitis pasidžiaugė, kad šio namo gyventojams renovacijos kaštai sumažės net apie 15 proc. „Renovacija nevyksta visoje Lietuvoje, statybininkai neturi darbo, todėl konkursuose kovoja ir nuleidžia kainą, o tai – labai gerai gyventojams“, – sako specialistas. Jis mano, kad ir kitų namų renovacijos konkursuose šiuo metu rangovai siūlys mažesnę kainą nei numatyta investiciniuose planuose.
Gedimino g. 24 namo gyventojai jau netrukus bus pakviesti į techninio projekto pristatymą, po kurio beliks sulaukti statybų leidimo. Rangovai pirmiausia turės atlikti šildymo sistemos atnaujinimo darbus, kuriuos būtina užbaigti iki spalio 1 d. „Manau, kad rangovai spės, ir šio namo gyventojai naujus metus pasitiks sutvarkytame name“, – sako V. Stulgaitis.
Renovacijai pritarė ir Kauno g. 23 namo gyventojai, tačiau greitą renovacijos eigą šiame name pristabdė eilinė investicijų planų rengėjų – UAB „Findep“ klaida. Pasirodo, jie skaičiavimuose panaudojo prieš dvejus metus galiojusią formulę, ir planus prireikė taisyti. Pataisius juos vėl teks derinti su BETA. Tai šiomis dienomis ir daroma, tačiau šio namo gyventojai prarado galimybę pabaigti namo renovaciją dar šiais metais, ir dėl to greičiausiai sulauks jau ne 35, o tik 30 proc. valstybės paramos. Investicinių planų rengėjo, kuriam savivaldybė dosniai užmoka, klaidos brangiai kainuoja jurbarkiečiams.
Dar sudėtingesnė situacija Dariaus ir Girėno g. 68 name, kuriame 6 butai priklauso fiziniams asmenims, o keturi savininkai valdo komercines patalpas. Visi šeši butų savininkai balsavo už namo renovaciją, tačiau komercinių patalpų savininkai procesą stabdo. Netobuli įstatymai numato, kad renovuojamame name esančių komercinių patalpų savininkai turi pateikti veiklos deklaraciją, ir jiems, kaip ir gyventojams, būtų suteikiama parama, tačiau jokių sankcijų nepateikusiems deklaracijų nenumatyta.
„Šie piliečiai, kai buvo galimybė, atsijungė nuo šildymo sistemų, todėl dabar renovacija jiems nereikalinga. Jie piktybiškai vengia pateikti deklaracijas, nepriima siunčiamų mūsų raštų. O be šių deklaracijų BETA mums neleidžia pradėti jokių darbų“, – sako V. Stulgaitis. Šio namo gyventojai į tą pačią situaciją buvo patekę jau prieš porą metų, ir tada nebuvo rasta jokių priemonių prieš renovacijai prieštaraujančius komercinių patalpų savininkus. Abejojama, ar pavyks ir dabar.
Galės bandyti vėliau
Kelių namų gyventojams pritrūko visai nedaug balsų. Daugiabučio atnaujinimo pageidavo didelė dalis Dariaus ir Girėno g. 64 namo gyventojų, tačiau vieno buto savininkas – dešimties metų berniukas, o jo tėtis neturėjo reikiamų įgaliojimų jam atstovauti, kito buto savininkas buvo ką tik miręs, o jo našlė pagal įstatymus dar negalėjo perimti paveldėto turto. „Šiuos dalykus gyventojai susitvarkys ir vėl galės kreiptis dėl namo renovacijos. Gal tada balsų užteks“, – mano UAB „Jurbarko komunalininkas “ direktoriaus pavaduotojas.
Apie renovaciją dar gali galvoti ir Lauko g. 6 namo gyventojai – jiems tereikia padengti skolą paslaugų teikėjams. Nedaug balsų pritrūko ir Kęstučio g. 12 namui. „Visų namų, kuriems parengti investiciniai planai, gyventojai gali dar persigalvoti. Jei ketvirtadalis gyventojų pareikš norą, mes vėl pradėsime procedūras“, – durų renovacijai neužkerta V. Stulgaitis. Juolab kad Aplinkos ministerija buvo numačiusi skirti lėšų septynių Jurbarko namų renovavimui, o tiek neatsirado.
Gyventojai buvo bauginami, kad kasmet bus bloginamos daugiabučių namų atnaujinimo sąlygos ir jie sulauks vis mažiau paramos. Taip norėta paskatinti renovaciją, tačiau jei gyventojai neturi finansinių galimybių, tai jokie gąsdinimai jų neprivers sutikti su renovacijos sąlygomis. Juolab kad neaišku, ar sąlygos tikrai blogės. Seimas dar birželį patvirtino naują daugiabučių atnaujinimo modelį, kuris įsigalios nuo lapkričio 1 d. ir gali būti palankesnis, nei taikomas dabar.
Pagal naujas nuostatas nutarta 100 proc. apmokėti daugiabučio atnaujinimo techninio projekto parengimą, įgyvendinimo administravimą ir statybos techninę priežiūrą. Dabar gyventojai turi padengti 50 proc. šių išlaidų, tai sudaro 5-8 proc. visų investicijų sumos. Taip pat bus kompensuojama 30 proc. investicijų, tenkančių energinį efektyvumą didinančioms priemonėms – tiek pat, kiek ir dabar, renovacijos neužbaigus iki metų galo.
Be to, bus sudaryta galimybė pasinaudoti papildoma valstybės parama, kai įgyvendinant atnaujinimo projektą daugiabučiame name yra įrengiamas naujas ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiant balansinius ventilius ant stovų, arba pertvarkoma ar keičiama šildymo sistema, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir termostatinius ventilius, kompensuojant iki 10 proc. šių priemonių įgyvendinimo kainos. „Jurbarke renovuojant namus visa tai atliekama, todėl parama šiai atnaujinimo projekto daliai, kuri yra nemaža, bus jau 40 proc.“, – sako V. Stulgaitis.
Geresnes sąlygas renovuojamų daugiabučių namų gyventojams pradėjo taikyti ir atnaujinimo darbus finansuojantis Šiaulių bankas – jis dabar reikalauja nebe 60, o 55 proc. butų savininkų pritarimo renovacijai.
Taigi gali būti, kad gyventojai, pasinaudoję patarle „Neskubėk ir būsi pirmas“ nieko nepralošė. Žinoma, tokių sąlygų, kokios buvo I ir II renovacijos etapuose tikėtis neverta, tačiau kodėl gi nepataupius savo pinigų. Juolab kad tiek, kiek jurbarkiečiai investuoja į renovaciją, niekada neatsipirks butą pardavus.
Jūratė Stanaitienė
