Girdžių seniūnija ėmėsi naikinti Sosnovskio barščius (3)

Šią savaitę Girdžiuose buvo naikinami žmonėms itin pavojingi Sosnovskio barščiai. Seniūnijoje yra maždaug keturi su puse hektaro šiais invaziniais augalais užkrėstų plotų. Šiemet sutvarkyta arčiausiai miestelio esanti teritorija, kitais metais bus imtasi maždaug pusketvirto hektaro prie Miliušių kaimo.

Pasak Girdžių seniūno Dariaus Juodaičio, didžiausia problema buvo ne lėšos, o rasti įmonę, kuri gali naikinti pavojingus Sosnovskio barščius.

„Suradome vieną įmonę iš Vilniaus. Jie naikina nauju būdu – purškia specialiais chemikalais, kurie veikia tik Sosnovskio barščius. Tačiau nepavyko prikalbinti, nes jiems trūko žmonių. Tuomet tarėmės su Klaipėdos įmone. Verslininkams sunku surasti vyrų, kurie tokį pavojingą darbą norėtų dirbti“, – sakė seniūnas.

Sosnovskio barštis – vienas pavojingiausių augalų Lietuvoje. Iš Rusijos gilumos sovietmečiu atvežti augalai gali palikti randus visam gyvenimui. Ant žmogaus odos pakliuvusios augalų sultys sukelia itin stiprią alerginę reakciją – odos nudegimą, dideles vandeningas pūsles, kurios plyšusios virsta ilgai negyjančiomis žaizdomis. Šienaujant šiuos pavojingus augalus būtina užsidėti apsauginius akinius, apsirengti drabužius ilgomis rankovėmis, naudoti pirštines ir guminius batus.

„Augalai labai atsparūs, todėl svarbu juos nušienauti kol dar nepaskleidė sėklų, nes jos žemėje gyvybingos išlieka iki aštuonerių metų. Vieną plotą buvome nušienavę, tai per dvi savaites augalai vėl užaugo iki pusmetrio aukščio“, – sakė D. Juodaitis.

Kol kas nebaudė

Girdžių seniūnijoje Sosnovskio barščiai naikinami tiek valstybinėje, tiek privačioje žemėje. Nuosavų sklypų savininkai privalo sudaryti sąlygas kovoti su pavojingu augalu.

„Yra galimybė ir bausti tuos, kurie užleidžia savo sklypus sosnovskiams. Tačiau kol kas esame tik išsiuntę kelis raginimus susitvarkyti. Žmonės turėtų bent jau nušienauti tuos plotus“, – sakė D. Juodaitis. Baudos už nesutvarkytus sklypus gali siekti net iki 600 Eur.

Augalus gan sėkmingai naikina ganomos avys ir karvės. Kol kas nepastebėta, kad Sosnovskio barščiai gyvūnams kenktų.

Jurbarko r. aplinkos apsaugos agentūros vedėjo Andriaus Šašio teigimu, padėtis rajone su Sosnovskio barščiais nėra tragiška, tačiau galėtų būti geresnė. Ypač į savo aplinką turėtų dėmesį atkreipti tie žmonės ir ūkininkai, kurie yra pajėgūs problemą spręsti, tačiau iki šiol to nepadarė.

Paramos neprašo

Pasak Jurbarko r. savivaldybės administracijos direktorės Vidos Rekešienės, kol kas tik viena Girdžių seniūnija prašė lėšų itin pavojingiems augalams naikinti.

„Visi seniūnai buvo perspėti, tačiau tam pinigų prašė tik Girdžiai. Žinau, kad jie pagalbos prašys ir kitais metais, nes yra daugiau plotų, kuriuose reikia naikinti. Lėšos buvo skirtos iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos“, – sakė direktorė.

Pasak V. Rekešienės, nors Sosnovskio barščiai rajone didelių rūpesčių nekelia, tačiau ir atsipalaiduoti negalima – žmonės savo sklypuose turi bent nušienauti šiuos augalus, kad jie nepaskleistų sėklų.

Rūpintis Sosnovskio barščių naikinimu – savivaldybės priedermė, tačiau iki šiol aktyvios veiklos nebuvo. Rudeniop Seimas planuoja priimti pataisas, kurios įpareigos savivaldybes ir privačių valdų savininkus žmogaus sveikatai pavojingus augalus naikinti privalomai. Dabar savivaldybės gali bausti žemių, kuriose baltuoja Sosnovskio žiedynai, savininkus, tačiau pačios viešosiose erdvėse šio augalo naikinimo darbų imtis neskuba.

Atakuoja šliužai

Savivaldybės administracijos direktorės teigimu, rimta problema ir kova su kita invazine rūšimi – šliužais. Šie moliuskai – tikri kenkėjai. Kur prašliaužia jų ordos, ten iš augalų nieko nelieka. Nuo šių gyvių labiausiai kenčia Smalininkų ir Veliuonos seniūnijos.

„Situacija tikrai sudėtinga, pirkome specialių medžiagų jiems naikinti. Tačiau bėda, kad ne visi prie Nemuno esančių sklypų savininkai nori tai daryti. Tiems, kas nori, duodame naikinimo priemonių, kitur naikiname patys“, – sakė Smalininkų seniūno pavaduotoja  Akvilė Bialoglovytė.

Dėl katastrofiško šių parazitų plitimo greičiausiai kaltos šiltos ir drėgnos žiemos, per kurias moliuskai neiššąla. „Naikina žmonės ir liaudiškomis priemonėmis, viena jų – alus. Užtenka papilti jo, ir moliuskai atšliaužia, daugybė susirenka. Tuomet belieka juos sunaikinti. Galima net druska apiberti ir jie žūva. Tačiau nepaisant naikinimo, jie kol kas labai daug žalos pridaro, nes savo kelyje ryja viską. Būna, kad žmonės sode vakare jų kibirą prirenka, ryte vėl gali tiek pat surinkti“, – sakė A. Bialoglovytė.

Lukas PILECKAS