Liepos 7 d. į susirinkimą pirmą kartą buvo sukviesti Jurbarko rajono seniūnaičiai. Darbotvarkėje – du svarbūs klausimai: seniūnaičių pareigų skirstant lėšas projektams aptarimas ir kvietimas diskusijai apie seniūnaičių patiriamų išlaidų kompensavimą.
Reglamentuos veiklą
Visuomeniniais pagrindais dirbančių, 3 metams renkamų seniūnaičių pareigos, galimybės ir atsakomybė vis dar nelabai aiški. Išrinktieji gyventojų atstovai dirbo kaip išmanė – vieni buvo aktyvesni, kiti gal tik statusu pasidžiaugdavo: nors jis jokios naudos nesuteikdavo, bet ir atsiskaityti už darbą niekam nereikėjo.
Pamažu seniūnaičių veiklos sritys įteisinamos savivaldybės tarybos sprendimais. Dar sausio mėnesį buvo patvirtinta seniūnaičių rinkimo tvarka ir nauji savivaldybės seniūnaičių sueigos nuostatai.
Birželio 29 d. savivaldybės taryba patvirtino Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano 2.3 priemonės „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ įgyvendinimo Jurbarko rajono savivaldybėje aprašą, kuriame numatyta seniūnaičių pareiga dalyvauti skirstant paramos lėšas seniūnijose veikiančioms ir projektus teikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms.
Pritarimo kol kas nesulaukė gegužės mėnesį rajono tarybos posėdyje opozicijos parengtas sprendimo projektas dėl išmokos dydžio seniūnaičiams nustatymo ir patiriamų išlaidų kompensavimo. Dviejų savivaldybės komitetų siūlymu sprendimas atidėtas, paliekant laiko diskusijoms su seniūnaičiais.
Įžvelgė politikavimą
Siūlymą skirti pinigų seniūnaičių veiklai parengė tarybos narių grupė, o gegužės mėnesio posėdyje pristatė Vidmantas Juzėnas. Sprendimo projekte buvo numatyta kas mėnesį seniūnaičiams skirti po 10 Eur išlaidoms padengti. Tokią sumą pasirinko prie projekto dirbę tarybos nariai, tačiau buvo numatyta, kad jos dydį nustatyti ir tvirtinti turi savivaldybės taryba.
Sprendimas kompensuoti su seniūnaičio veikla susijusias kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidas paremtas dar 2014 m. sausio 1 d. Vietos savivaldos įstatyme numatyta galimybe. Iki šiol dėl kompensacijų seniūnaičiai į savivaldybę nesikreipė – gal nežinojo, kad gali tą daryti, o savivaldybė užsikrauti papildomos finansinės naštos neskubėjo.
Pasak V. Juzėno, pabendravus su seniūnaičiais ir įsigilinus į jų darbo reglamentavimą kituose rajonuose, nuspręsta siūlyti seniūnaičių darbui skirti šiek tiek lėšų ir Jurbarko r. savivaldybėje.
„Turime parodyti jiems dėmesį. Jie padeda seniūnams, tarybos nariams. 10 eurų atlygį siūlome suprasdami, kad biudžetui tai papildomai kainuos – šiuo atveju 7000 Eur per metus. Tvirtinant kitų metų biudžetą galima būtų tam reikalui numatyti ir didesnę sumą“, – pristatydamas sprendimo projektą sakė V. Juzėnas.
Deja, pavasario pabaigoje vykusiame posėdyje sprendimo priėmimas buvo atidėtas. Pasak Jurbarko r. savivaldybės mero Skirmanto Mockevičiaus, vienas iš savivaldybės tarybos komitetų pasiūlė dėl sprendimo apsispręsti tarybai, o kiti du – atidėti. „Aš manau, kad sprendimą vertėtų atidėti, pasitarti su seniūnaičiais ir jų sueigoje nuspręsti, kokio dydžio ir formos kompensacijos jie norėtų“, – sakė meras.
Atidėjus sprendimą Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio frakcijos nariai pareiškė, kad šis, kaip ir kiti opozicijos siūlomi sprendimai, paprasčiausiai žlugdomas. Paskelbus alternatyvų balsavimą už opozicijos pasiūlytą sprendimą balsavo 10 tarybos narių, prieš buvo 13.
Norėjo apsispręsti
Praėjusį penktadienį vykusiame susirinkime V. Juzėnas dar kartą pristatė savo siūlymą seniūnaičiams bei pabrėžė, kad jis ignoruotas dėl to, kad teiktas opozicijos. Pasak tarybos nario, seniūnaičiams išmokas jau buvo galima skirti nuo liepos, tačiau valdančiajai daugumai sprendimą užtęsus, tai bus galima padaryti tik nuo kitų metų.
V. Juzėnas išplatino ir Vosbutų kaimo seniūnaitės ir bendruomenės pirmininkės Kristinos Maširkienės laišką, kuriame ji apgailestauja, kad taryba sprendimą atmetė. „Kiek žinau, daugelyje Lietuvos savivaldybių seniūnaičių veikla kažkiek atlyginama. Kai kuriose savivaldybėse valdžia juos aprūpina telefonais su SIM kortele ir pokalbių limitu. Manau, kad šių aktyvių žmonių pastangos turi būti pastebėtos, įvertintos, tiesiog atstatytas teisingumas, sugrąžinta skola, kiek jie pinigų išleido kurui, ryšiams, kanceliarinėms prekėms.(…) Niekam neįdomu, kiek pinigų, širdies, laiko, sveikatos vardan kitų paaukota. Savo transportu, savo lėšomis skini kelią į šviesesnę savo kaimo rytdieną. Juk norisi pažangos savo krašto ir žmonių labui. Dėkingumo mažai, apkalbų sočiai“, – rašė seniūnaitė.
Meras S. Mockevičius patikino, kad seniūnaičiams išlaidos bus kompensuojamos, tačiau nė neslėpė, kad taip bus tik nuo kitų metų. Pasak jo, šių metų biudžete lėšų tam nenumatyta. Tačiau meras suabejojo, ar 10 Eur suma ne per maža. Be to, pasak S. Mockevičiaus, V. Juzėno siūloma seniūnaičių išlaidų kompensavimo tvarka, kai jie tiesiogiai gauna pinigus ir už tai atsiskaito, yra tik viena iš kelių galimų.
Galimas variantas, kai prekes ir paslaugas seniūnaičiams tiesiogiai suteikia savivaldybės administracija arba ji už jas apmoka, nepervesdama pinigų seniūnaičiams. Pasak mero, šie variantai savivaldybei būtų priimtinesni, reikalautų mažiau administravimo išlaidų, o V. Juzėno pristatytasis – sudėtingas, seniūnaičiams tektų teikti ataskaitas.
Susirinkime dalyvavę seniūnaičiai taip pat buvo skirtingų nuomonių – vieni norėjo pasiimti prekes ir nesirūpinti ataskaitomis, kiti gi teigė, kad jiems svarbiausia gauti lėšų kurui ir jie patys geriausiai gali nuspręsti, kaip pinigus išleisti. 10 eurų suma jiems taip pat pasirodė per maža – buvo tikinančių, kad reikėtų 50 eurų per mėnesį visoms išlaidoms.
Užvirusi diskusija parodė, kad šiuo klausimu sutarimo nėra, ir seniūnaičiai dar turi apie tai kalbėtis. Apie atlygį jiems pasiūlyta diskutuoti sueigose, o apie priimtus sprendimus savivaldybę informuoti iki rugsėjo vidurio.
Skirstys pinigus
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonės „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ įgyvendinimui Jurbarko r. savivaldybei paskyrė 23 tūkst. Eur. Šie pinigai pagal gyventojų skaičių buvo padalyti 12-ai seniūnijų. Didžiausia suma – 8343 Eur atiteks Jurbarko miesto seniūnijai, per 2 tūkst. Eur gaus Jurbarkų seniūnija, po 1,7 tūkst. Eur – Eržvilko ir Seredžiaus sen., kitoms atiteks nuo 1,4 tūkst. iki 840 Eur, mažiausiai – vos 300 Eur gaus Juodaičių seniūnija.
„Sumos – nedidelės. Daugiau reikalų nei pinigų, tačiau šiemet mes turėtume įgyvendinti naują projektams skirtų pinigų panaudojimo modelį, kad kitais metais jau būtume pasirengę ir žinotume, kaip viskas veikia“, – sakė meras. Naujienos surašytos birželį savivaldybės tarybos patvirtiname Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo apraše.
Pagrindinė naujovė – kad sprendimus dėl projektų priims išplėstinė seniūnaičių sueiga. Pagal nuostatus, ją sudaro vienos seniūnijos visi seniūnaičiai ir tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų atstovai. Sueigoje patariamojo balso teise gali dalyvauti seniūnijoje veikiančių NVO ir religinių bendruomenių atstovai.
Iki liepos 14 d. seniūnijose turėtų įvykti išplėstinės sueigos, kurios pasirinktų savo seniūnijai artimiausią prioritetą, kuris atitiktų finansavimo sąlygas. Šie prioritetai yra šeši: socialinė veikla, skirta socialiai pažeidžiamiausioms grupėms, vaikų ir jaunimo užimtumas, kultūrinė ir švietėjiška veikla, sporto ir sveikatinimo užsiėmimai, bendruomeninė veikla, skatinanti bendruomenės sutelktumą ir gerinanti gyvenimo kokybę, bendruomenės akcijos ir iniciatyvos, skirtos viešosioms erdvėms ir aplinkai tvarkyti.
Paraiškos turėtų būti pateiktos iki rugpjūčio 4 d. Per kelias dienas administracijos specialistas jas patikrins ir vėl perduos seniūnijoms, kuriose bus šaukiama 2-oji išplėstinė sueiga ir galutinai įvertinta paraiška. „Rugpjūčio 9 d. turėtų būti aišku, kuri organizacija įgyvendins projektą ir gaus finansavimą. Su ja bus pasirašoma sutartis, o pinigai savivaldybę turėtų pasiekti jau rugpjūčio 15 d.“, – sakė naują tvarką pristačiusi Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasida Kalinauskienė.
Meras pabrėžė, kad atrenkant projektus teks elgtis itin skaidriai ir sąžiningai, kad negavusiems finansavimo nekiltų klausimų, kodėl laimėjo vienas ar kitas projektas. Įgyvendinat šiuos projektus ilgalaikio turto įsigyti nebus leidžiama. Projektus drauge įgyvendinti gali ir kelios organizacijos.
23 tūkst. Eur palyginus su pernai gautais 96 tūkst. Eur atrodo nedaug, tačiau ir juos reikia panaudoti tinkamai. Naujoji tvarka taip pat atrodo gana paini, o terminai – labai trumpi. Seniūnijos, seniūnaičiai, bendruomenės ir NVO dabar turi dar vieną progą parodyti sutelktumą ir vienybę. O šias pastangas rudenį įvertins tarybos nariai, skirdami finansavimą seniūnaičių veiklai.
Jūratė Stanaitienė
