Nenumaldomai artėja 2020 m., kai Europos Sąjunga sustabdys finansinės paramos srautą Lietuvoje vykdomiems projektams, o kol kas dalijamos paskutinės lėšos – Raudonės ir Panemunės pilių parkai pateko tarp septynių, kuriems tvarkyti Aplinkos ministerija skyrė finansavimą.
Pinigų neatsisakė
Raudonės pilies parko tvarkymas kainuos per 1 mln. Eur, savivaldybės dalis – beveik 161 tūkst. Eur. Šį projektą savivaldybė rengiasi įgyvendinti be partnerių.
Mažesniam Panemunės pilies parkui reikia ir mažiau lėšų – numatoma 612 tūkst. Eur. Panemunės pilį valdo Vilniaus dailės akademija (VDA), tad ji buvo pakviesta prisidėti finansiškai. 15 proc. kofinansavimą Jurbarko r. savivaldybė pasidalijo perpus su VDA, partneriai turės rasti po 46 tūkst Eur. Deja, tiesiogiai prie projekto neprisideda Panemunės pilies restoraną ir viešbutį valdanti bendrovė, nors jiems sutvarkytas parkas ir aplinka atneš tik naudos.
Kad įgyvendintų šiuos projektus, savivaldybei teks skolintis. „Europos pinigų galima atsisakyti, bet ką tai duos? Stovėsime vietoje, nieko neveiksime ir nekursime“, – projektų nauda įsitikinęs Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas Ernestas Sinkus.
Jau metus šiose pareigose dirbantis valdininkas mano, kad didelės investicijos atneš rajonui naudos, tačiau ir generuos papildomų išlaidų – savivaldybei penkerius metus savo lėšomis teks prižiūrėti sutvarkytus parkus. Tai – viena sunkiausių užduočių matant, kaip pamažu nyksta ir apleidžiamos pagal ankstesnius projektus sutvarkytos teritorijos.
Norai ir galimybės
Pernai vasarą savivaldybės vadovai ir specialistai susitiko su Raudonės bendruomene, išklausė pageidavimų bei pasiūlymų, kaip reikėtų tvarkyti parką. Bendrauta ir su Pilies kaimo bandruomene aptariant būsimą Panemunės parko projektą.
Ir E. Sinkus, ir savivaldybės vyriausioji architektė Gražina Gadliauskienė tvirtina, kad nereikia tikėtis, jog parkuose bus įrengtos poilsiavietės ir įvairios atrakcijos lankytojams. Projektų paskirtis – kraštovaizdžio tvarkymas.
„Manau, bendruomenės suprato, koks tai projektas, ir nepuoselėja nepamatuotų lūkesčių“, – sako G. Gadliauskienė. Parkų tvarkymo projektuose bus finansuojamas jų atkūrimas remiantis pasirinkto istorinio laikotarpio duomenimis. Bus bandoma atkurti to meto augmeniją, alėjas, mažosios architektūros, jei tokios buvo, elementus.
„Projektu siekiama atverti pilis pravažiuojantiems panemunių keliu, pakviesti turistus užsukti, sudominti juos ir pasiūlyti paslaugų, kurios galėtų atsirasti vietos bendruomenių pastangomis“, – sako Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas ir tikina, kad turizmas turi būti viena iš Jurbarko r. vystomų sričių. Panaudodama paramą savivaldybė gali ne tik išsaugoti istoriškai ir kultūriškai svarbius objektus, bet ir suteikti sąlygas kurtis verslams. „Neturime galios atgaivinti Belvederio dvarą, Veliuonos magaziną – jie priklauso privatiems asmenims, bet turime pasirūpinti mums priklausančiais objektais“, – mano jis.
Gaivins tvenkinius
14,47 ha plotą užimantis peizažinio stiliaus Panemunės pilies parkas reprezentuoja XVII a. kultūrinio kraštovaizdžio formavimo tradicijas. Nors Panemunės pilis jau atgijo, joje veikia ne tik viešbutis ir restoranas, lankymui atvertos pilies erdvės, rengiamos parodos, šalia esantis parkas beveik nebuvo tvarkomas – nyksta vertingos medžių alėjos, senieji medžiai, pažeista kaskadinių tvenkinių sistema, nesukurtos vizualiai patrauklios erdvės.
Projetas bus pradėtas nuo istorinių, archeologinių, hidrologinių ir dendrologinių tyrimų, parengiant topografinę nuotrauką. „Šie tyrimai, kurie remsis ir istoriniais dokumentais, ir kasinėjimais, gali atskleisti dar nežinomų dalykų, pateikti siurprizų. Tačiau jau dabar galime pasidžiaugti, kad bus sutvarkytos nykstančios tvenkinių pralaidos, pilis bus atverta ir matoma pro šalį važiuojantiesiems“, – džiaugėsi Infrastruktūros ir turto skyriaus vedėjo pavaduotoja G. Gadliauskienė.
Visi būsimi darbai bus aiškūs tik po tyrimų ir derinimų su atsakingomis institucijomis.
Panemunės pilies parko tvarkymo projekte numatyti trys etapai, darbai išvardyti pagal svarbumą. Pirmiausia ketinama sutvirtinti erozijos pažeistus parko ir tvenkinių šlaitus, bus atkuriami hidrotechniniai statiniai, tvarkomi ir valomi tvenkiniai, atkuriamos alėjos, takai ir keliai, sodinami ar kertami želdiniai, atveriamos vaizdas į Nemuną nuo apžvalginių kalvų, atkuriamas takas su laiptais pietiniame pilies šlaite, įrengiamos pasyvaus poilsio zonos, nuorodos, suoliukai ir šiukšliadėžės, tualetas, praplečiama automobilių aikštelė.
„Labai norime atverti parke stovinčią koplytėlę, nutiesti į ją takus, laiptus, įrengti apšvietimą“, – sakė G. Gadliauskienė. Apšvietimas parke būtų įrengiamas antrąjame etape, o likus pinigų norima sutvarkyti apžvalginių kalvų takus, įrengti juos rytiniuose pilies šlaituose, įrengti vaizdo stebėjimo sistemą ir renginiams pritaikytą aikštelę prie 3-ojo tvenkinio.
Išskirtiniai medžiai
Daug didesnis, 25,47 ha, Raudonės pilies parkas reprezentuoja XVI a. kultūrinio kraštovaizdžio formavimo tradicijas, turi dendrologinę , ekologinę vertę, tačiau šiuo metu, kaip ir Panemunės pilies parkas, sparčiai nyksta.
Raudonės pilies parke yra istorinę ir gamtinę reikšmę turinčių medžių – Gedimino ąžuolas, juodoji tuopa, Raudonės liepa, storiausias kaštonas. Jų būklės gerinimas ir atvėrimas visuomenei, įrengiant takus ir apšvietimą, numatytas projekte.
Prieš kurį laiką architekto Manto Maziliausko pasiūlytas projektas ir paminklas Gedimino ąžuolui įamžinti į parko tvarkymo projektą neįtrauktas. „Labai puikus pasiūlymas, bet jis gali neatitikti šio projekto reikalavimų ir yra per brangus. Gal bendruomenė sugalvos pati, kaip jį įgyvendinti“, – apgailestauja G. Gadliauskienė.
Raudonės parke planuojama įrengti laiptus į apatinę terasą, pritaikyti poilsiui vakarinę parko dalį, sutvarkyti želdinius, alėjas, įrengti jų apšvietimą, skaldos dangą. Norima atverti vaizdingas panoramas, įrengti paviršinio vandens nuvedimo sistemas, sutvarkyti tvenkinio pakrantes, įrengti apšvietimą aplink pilį, mašinų parkavimo aikštelę ir informacinius stendus.
Jei užteks pinigų, planuojama atkurti apatinės pilies parko terasos alėją, sutvarkyti Beždžionkalnio ir Draugystės kalnų regyklas, atverti vaizdus į Nemuną, pietinėje pilies pusėje įrengti maitinimo paslaugos vietą, rytinėje dalyje sutvarkyti miško parką, įrengti poilsio zonas.
Planų daug
Konkursas projektavimo darbams jau paskelbtas. Pasak G. Gadliauskienės, Lietuvoje kraštovaizdžio politika tik pradėta formuoti, nėra pakankamai išmanančių šį darbą specialistų, todėl galima tik tikėtis, kad konkursą laimės kompetentingi paslaugos teikėjai. „Metų gale techninius projektus jau norėtume turėti“, – sako vyriausioji architektė.
Pasak E. Sinkaus, vien techniniai projektai gali kainuoti labai daug, brangūs ir visi reikalingi tyrimai, tad kiek pinigų liks darbams, bus matyti vėliau. Projektus planuojama užbaigti iki 2020.
Parkų tvarkymo projektai vieni iš stambiausių, tačiau ant Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjo stalo rikiuojasi šūsnis kitų savivaldybės įgyvendinamų ar planuojamų projektų dokumentų. Vien VVG „Nemunas“ planuoja keliolika projektų, kuriems reikalingas savivaldybės tarybos pritarimas.
Investicinių projektų, kurie bus įgyvendinami su 2014-2020 m. Europos Sąjungos finansavimo pagalba, sąraše – apie tris dešimtis. Tuoj prasidės darbai daugiabučių gyvenamųjų namų kvartale tarp Dariaus ir Girėno, P. Cvirkos, K. Donelaičio ir Vytauto Didžiojo gatvių, tvarkoma A. Giedraičio-Giedriaus gatvė, bus vykdomi net septyni vandens gerinimo projektai kaimuose.
Planuose ir dviračių takas palei Lauko gatvę, Jurbarko kultūros centro remonto užbaigimas, Smalininkų kultūros centro rekonstrukcija, Antano Sodeikos meno mokyklos salės tvarkymas, socialinio būsto plėtra, ikimokyklinės ir priešmokyklinės grupės Eržvilko gimnazijoje įrengimas, Jurbarkų darželio-mokyklos Rotulių skyriaus tvarkymas, kiti bendri regioniniai projektai.
Jūratė Stanaitienė
