Įvairios akcijos, pavasarinės talkos, socialiniai projektai ir nuolat girdimi raginimai tausoti aplinką sunkiai pasiekia dalį gyventojų, nusprendusių kad tuo, kas yra už jų namų tvoros, rūpintis nereikia. Dar blogiau – ten jie veža ir savo šiukšles. Taip gražiausi Jurbarką supantys miškai pamažu tampa sąvartynais.
Jurbarko miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Mindaugas Grybauskas sako, kad padėtis pamažu gerėja, bet vis dar atsiranda gamtos niokotojų. Jurbarko miškų urėdija prižiūri 32 tūkst. ha miškų, visose girininkijoje miškininkai įrengė 34 poilsiavietes. „Girininkai apvažiuodami savo valdas sutvarko ir poilsiavietes, surenka poilsiautojų paliktas šiukšles. Kartais po jų vizitų tenka remontuoti įrangą. Būna, kad neradę malkų miško lankytojai ir pavėsinės stogą sudegina“, – piktinasi M. Grybauskas.
Labiausiai kenčia arčiau miesto esantys miškai ir poilsiavietės. „Dėl šiukšlintojų net turėjome uždaryti keliuką už karjero. Netoli miesto esanti nuošali vieta buvo tapusi neoficialiu sąvartynu“, – sako M. Grybauskas.
Miškininkai ragina gyventojus rūpintis miškais ir bendru turtu. Prašymų negirdinčius šiukšlintojus baudžia aplinkosaugininkai. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko r. agentūros vedėjas Andrius Šašys sako, kad miškuose pastebimai sumažėjo plastikinės taros. „Pradėjus veikti pakuočių surinkimo sistemai miškai pasidarė švaresni. Depozito sistema, manau, puikiai veiktų ir surenkant padangas. Kol to nėra, miškuose jų nemažėja“, – sako A. Šašys.
Vis tik didžiausią miške paliktų šiukšlių dalį sudaro buitinės atliekos. Šiais metais aplinkosaugininkai jau nubaudė 6 šiukšlintojus, du iš jų atliekas išvertė miške. „Nustatyti pažeidėjus padeda šiukšlėse palikti įkalčiai, pagal kuriuos galime teršėjus atsekti“, – tikina Jurbarko r. agentūros vedėjas. Abu miško teršėjai savo kaltę pripažino, šiukšles surinko, todėl atsipirko tik 15 Eur baudomis. A. Šašys sako, kad nesusitarus baudų sumos būna daug didesnės – pernai prie Eržvilko šiukšles gamtoje išvertęs gyventojas pažeidimo nepripažino, todėl jam jau pateiktas 300 Eur ieškinys.
Tų, kurie įpratę šiukšlėmis atsikratyti miškuose, apeliacija į sąžinę dažniausiai neveikia, tačiau jiems puikiai suprantama baudų kalba – mokėti už netinkamą elgesį ir atlyginti už gamtai padarytą žalą nenori nė vienas. Kokias nuobaudas galima skirti teršėjams, numatyta Administracinių nusižengimų kodekse.
Miške palikę net keletą šiukšlių galite būti nubausti įspėjimu ar bauda nuo 30 iki 90 eurų, o jei prišiukšlinote vandenviečių sanitarinėse apsaugos zonose, rezervatuose, nacionaliniuose ar regioniniuose parkuose, saugomose teritorijose, rekreacinėse zonose ar kitose kodekso 247 straipsnyje išskirtose vietose, bauda didėja iki 140 eurų.
Kuo daugiau šiukšlių paliksite, tuo didesnės bausmės galite sulaukti. Ypač didelės baudos gresia paliekantiems pavojingas atliekas – galvaninius elementus, akumuliatorius, buitinės chemijos produktus, lakų, dažų, skiediklių atliekas, cheminėmis medžiagomis užterštas pakuotes, tepalus ir kitas žmogui, gyvūnams ir gamtai kenkiančias medžiagas. Miškuose atsikratę 1 kub. m tokių atliekų gali būti nubausti nuo 1400 iki 2400 eurų bauda. Jei pavojingų atliekų kiekis viršys 5 kub. m ir jos bus paliktos kodekse išvardytose vietose, gali tekti mokėti ir 6 tūkst. Eur. Dar teks atlyginti gamtai padarytą žalą.
Jei žinome, kad buitines šiukšles turime nešti į konteinerius, tai turėtume žinoti, kad kitas atliekas – pavojingas, didžiąsias, elektronikos privalu vežti į didžiųjų ir pavojingų atliekų surinkimo aikšteles. Jurbarke tokia veikia Statybininkų g. 4E.
Beveik dešimtmetį šioje aikštelėje dirbantis Vidmantas Bielkauskas sako, kad žmonės daug sąmoningesni, atvežamų atliekų kiekis vis didėja, ypač pavasarį. Žiemą į Jurbarko didžiųjų ir pavojingų atliekų aikštelę kasdien vidutiniškai užsuka po 10 gyventojų, o pavasarį būna dienų, kai atliekas atveža ir 40 jurbarkiečių.
Į aikštelę žmonės dažniausiai atveža senus baldus, padangas, buitinę techniką, statybines atliekas. Iš gyventojų atliekos priimamos nemokamai, moka tik įmonės. Atliekų kiekis normuotas, tačiau, pasak V. Bielkausko, žmonės jo beveik niekada neviršija. Atliekos priimamos pagal svorį, o padangų kiekvienas gyventojas per metus į aikštelę gali pristatyti nemokamai po penkias.
Nesusipratimų dėl atliekų kiekio kyla tik gyventojams atvežus šiferį ar ruberoidą. „Šiferio galime priimti iki 10 lapų, o jei žmogus keičia stogą, seną dangą reikia vežti į Tauragę, kur veikia asbesto laikymo aikštelė“, – pataria V. Bielkauskas. Jurbarke nėra sąlygų saugoti šią itin pavojingą medžiagą.
Jurbarko aikštelė dirba antradienį–penktadienį nuo 8.15 iki 18 val., šeštadienį nuo 9 iki 13 val., pietūs nuo 12 iki 12.45 val. Prieš vežant atliekas į aikštelę patariama pasiskambinti. „Visada patarsiu, kiek kokių atliekų ir kada galima atvežti, kaip jas surūšiuoti“, – sako aikštelės darbuotojas.
Sunku suprasti, kodėl žmonės, užuot atliekas nuvežę į aikštelę ar konteinerį, veža į mišką. Verta įsiklausyti į miškininkų, aplinkosaugininkų žodžius ir pasaugoti pilnesnę piniginę ir švaresnę sąžinę.
Užsak. Nr. 719.
mieste palikit, o ne gamtoje, idiotai!