Ketvirtadienį Jurbarko r. savivaldybės taryba turėjo svarstyti klausimą dėl Jurbarko r. psichikos sveikatos ir Veliuonos pirminės sveikatos priežiūros centrų prijungimo prie Jurbarko r. pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC). Sujudus Veliuonos gyventojams rajono vadovai pritrūko ryžto, ir ilgai brandintas klausimas buvo atidėtas.
Ruošėsi ilgai
Jau prieš dešimtmetį rajono valdžia svarstė galimybę uždaryti Veliuonos medicinos įstaigą, tačiau kilus gyventojų pasipriešinimui ji palikta ir veikia iki šiol. Praėjusių metų pavasarį pradėta svarstyti apie šios įstaigos ir Jurbarko r. psichikos sveikatos centro prijungimą prie didesnės – Jurbarko r. PSPC.
Aptarti tokią galimybę Stebėtojų tarybai siūlė tarybos narys Romansas Dragūnavičius, priminęs 2015 m. tuometės Sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės vizitą Jurbarke.
Ministrė atkreipė dėmesį, kad mūsų rajone yra daug sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, ir abejojo tokios struktūros pagrįstumu. Pasak ministrės, mažąsias įstaigas būtų racionalu jungti prie didžiųjų, taip taupant finansinius išteklius. Ministrei kliuvo ir nuostolingai dirbantis Jurbarko r. psichikos sveikatos centras.
Įstaigų sujungimo galimybės buvo apsvarstytos 2016 m. gegužę Jurbarko r. viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų stebėtojų tarybos posėdyje. Į jį buvo pakviesti visų numatytų reorganizuoti įstaigų vadovai. Tačiau Veliuonos PSPC laikinai einanti direktorės pareigas Inga Stoškevičienė nedalyvavo, o Jurbarko r. psichikos sveikatos centro tuometis vadovas Anzelmas Vančys ir Jurbarko r. PSPC direktorė Remigija Mencienė įstaigų sujungimui neprieštaravo, tam vienbalsiai pritarė ir stebėtojų taryba.
Procesą paspartino tai, kad pra- ėjusių metų rudenį mirus A. Van- čiui, šiai įstaigai laikinai vadovauti paskirtas gydytojas Stasys Makūnas galimai neteisėtai nusistatė darbo užmokestį, ir kilus skandalui po poros savaičių savivaldybės mero Skirmanto Mockevičiaus iš šių pareigų buvo atleistas. Laikinąją vadovę turėjo ir Veliuonos PSPC. Reikėjo apsispręsti, ar šių įstaigų vadovų pareigoms skelbti konkursą, ar pradėti reorganizaciją.
Pateikė išvadas
Jurbarko r. savivaldybės kontrolierius Saulius Jakštys vasarį pateikė audito rezultatus, kurie turėjo padėti savivaldybės tarybos nariams lengviau priimti sprendimą dėl įstaigų sujungimo.
Veliuonos PSPC paslaugas teikia Veliuonos, Seredžiaus, Raudonės, Juodaičių seniūnijų gyventojams, tačiau pacientų nuolat mažėja – 2003 m. prisirašiusiųjų buvo 1500, o pernai – vos 740. Įstaigoje patvirtinti 5 etatai, dirba 12 žmonių. Vyriausiojo gydytojo funkcijas laikinai vykdo šeimos gydytoja I. Stoškevičienė, be medicininio personalo, įstaigoje dirba finansininkė, statistikas, valytoja.
Įstaiga 94 proc. visų pajamų gauna iš Klaipėdos teritorinės ligonių kasos už prisirašiusius gyventojus, uždirba iš patalpų nuomos. Nuo 2014 m. Veliuonos PSPC didėjo ir pajamos, ir išlaidos. Sąnaudų padidėjimą labiausiai lėmė 2014 m. Sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriuo buvo pakeltos sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų algos. Pastaruosius trejus metus įstaiga dirbo pelningai, nors pelnas mažėjo: 2014 ir 2015 m. siekė per 3 tūkst. eurų, o pernai – vos 694 Eur.
Savivaldybės kontrolierius nenustatė, kad įstaigoje būtų neracionaliai naudojamos lėšos, tačiau konstatavo, kad trūko vadybinio darbo pritraukiant pacientus. Pasak S. Jakščio, dėl didėjančių atlyginimų ir mažėjančio prisirašiusių gyventojų skaičiaus sveikatos centrui dirbti ir išsilaikyti bus vis sunkiau. Kontrolierius atkreipė dėmesį, kad įstaigos patalpoms reikalingas remontas, šiltinimas, o už savo lėšas ji to padaryti neįstengs. Centro veiklos tęstinumas įmanomas tik didėjant pacientų skaičiui, kitu atveju – finansinė veikla taps nuostolinga.
Psichikos centre – netvarka
Nepalankių kontrolės išvadų sulaukė Jurbarko r. psichikos sveikatos centras, finansuojamas Privalomojo ir savanoriškojo sveikatos draudimo lėšomis, kurių dydis daugiausia priklauso nuo rajono gyventojų skaičiaus.
2014 ir 2015 m. centras dirbo nuostolingai ir tik praėjusiais metais, gavus didesnį finansavimą, liko 3 tūkst. eurų pelno. Tačiau šis pelnas greit ištirptų, jei centrui būtų pateiktos sąskaitos už pastato renovaciją, nes Psichikos sveikatos centras įsikūręs Jurbarko r. PSPC priklausančiame pastate, kurį pastarasis sutvarkė.
Psichikos centre dirba 9 darbuotojai, o tam skirta 7,55 etato. Buhalterines paslaugas centras perka iš Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro. Nuo pareigų nušalinus psichiatrą S. Makūną, nuo pernai lapkričio centrui laikinai vadovauja psichologė Dalia Šlekienė.
Atlikęs auditą kontrolierius S. Jakštys konstatavo, kad dėl mažos struktūros įstaigoje ribotos vidaus kontrolės funkcijos arba jų visai nėra, neplanuojama veikla, rasta netvarkingų dokumentų.
Daugiausia priekaištų kontrolierius turėjo dėl tvarkos nustatant vadovų atlyginimą – kadangi įstaigos direktorius dar dirba ir gydytoju, pats nusistato darbo krūvį ir darbo užmokesčio dydį. Laikinai centrui vadovavęs S. Makūnas, pasiskirdamas psichiatro atlyginimą viršijo patvirtintą koeficientą ir šiurkščiai pažeidė patvirtintą darbo užmokesčio nustatymo tvarką. S. Jakštys teigia, kad praktika, kai vadovas nustato sau atlyginimą, yra ydinga ir pažeidžia viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.
Kontrolierius nustatė, kad audituojama įstaiga viešai neskelbia savo darbo laiko, o pacientai, kaip rodo registravimo žurnalai, registruojami tik iki 14 val. Pacientams atimama galimybė kreiptis ir gauti konsultacijas visą darbo dieną. Įstaigos darbo laikas – nuo 8 iki 15 val., tačiau gydytojas psichiatras, dirbantis 1,25 etatu, turėtų kasdien dirbti po 9,3 val., o dirbdamas nuo 8 iki 14 val. neišdirba šiam etatui skirto laiko.
Rekomendacijose kontrolierius atkreipia dėmesį, kad žinomai neteisingų duomenų įtraukimas į darbo apskaitos žiniaraščius užtraukia administracinę atsakomybę, o darbo užmokesčio neteisėto dydžio sau nustatymas traktuojamas kaip piktnaudžiavimas tarnyba.
Ginčai komitetuose
Jurbarko r. psichikos sveikatos centro finansinės ir veiklos audito rezultatus svarstęs Kontrolės komitetas nutarė laikinai centrui vadovavusį ir galimai neteisėtus veiksmus atlikusį S. Makūną perduoti svarstyti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Pats buvęs laikinasis vadovas audito ataskaitą užsispyręs vadino „rašinėliu“ ir nesutiko su dauguma joje konstatuotų faktų. Audito išvados vertė ir kuo greičiau imtis įstaigos pertvarkos, kad ji galėtų kokybiškai dirbti ir teikti paslaugas gyventojams.
Meras Skirmantas Mockevičius nurodė sudaryti darbo grupę Jurbarko r. Psichikos sveikatos centro ir Veliuonos PSPC reorganizavimo galimybėms išanalizuoti. Kovo 10 d. įvykusiame šios darbo grupės posėdyje vienbalsiai nutarta pritarti reorganizacijai minėtas įstaigas prijungiant prie Jurbarko r. PSPC. Toks sprendimas buvo pateiktas svarstyti savivaldybės tarybos komitetams.
Kaip svarbiausios reorganizacijos priežastys nurodomas paslaugų prieinamumo ir kokybės gerinimas, nepakankama mažų įstaigų vidaus kontrolė, ribotos tokių įstaigų galimybės dalyvauti investiciniuose projektuose, mažėjančios galimybės išsilaikyti finansiškai, sukaupti lėšų remontui, įrangai, valdymo išlaidų mažinimas.
Pasak savivaldybės gydytojos Gražinos Sutkuvienės, visos sveikatos priežiūros įstaigos artimiausiu metu privalės įdiegti kokybės vadybos sistemas, prisijungti prie e. sveikatos sistemų, o tam reikalingų lėšų mažos įmonės greičiausiai neturės, todėl gali kilti grėsmė jų veiklai, licencijoms gauti.
Jurbarko r. PSPC direktorė R. Mencienė sakė vykdysianti bet kokį tarybos sprendimą, tačiau mananti, kad įstaigų sujungimas atneštų tik naudos. „Prijungtose įstaigose sutaupytume valdymui skirtas lėšas, kurias galėtume skirti paslaugų kokybei gerinti“, – tikino R. Mencienė. Pasak jos, įstaigai priklausančioje Smalininkų ambulatorijoje prisirašę 1300 gyventojų, ir ji puikiai dirba kaip padalinys, todėl ir 740 pacientų turintis Veliuonos pirminės sveikatos priežiūros centras, tapęs Jurbarko PSPC dalimi, galėtų sėkmingai dirbti.
R. Mencienė patikino, kad prijungiamose įstaigose tiesiogiai pacientus gydančio personalo nesumažės, būtų naikinami tik vadovų, finansininkų, ūkio darbuotojų etatai.
Prijungimui kategoriškai prieštaravo Jurbarko r. psichikos sveikatos centro finansus tvarkantis Raimundas Babilius, patikinęs, kad įmonė pradėjo dirbti pelningai, įsigijo ilgalaikio turto, organizacinės technikos, todėl būtų pajėgus išsilaikyti bei įgyvendinti visus sveikatos priežiūros įstaigoms keliamus reikalavimus. R. Babilius tikino, kad sprendimas jungti įstaigas buvo netikėtas. „Gal stebėtojų tarybos posėdis buvo pogrindinis, kad centro darbuotojai nieko nežino“, – piktinosi finansininkas. Laikinai vadovo pareigas einanti D. Šlekienė buvo mažiau kategoriška – prijungimas jos negąsdina, tačiau nerimą kelia specialistų trūkumas.
Veliuoniškiai sukilo
Apie būsimą reorganizaciją vos prieš keletą dienų teigė sužinojusios ir Veliuonos PSPC laikinai vadovaujanti I. Stoškevičienė bei įstaigos finansininkė Gražina Eidukienė.
„Pirmieji apie reorganizaciją kažkodėl sužinojo mūsų konkurentai, kurie ėmė įkalbinėti žmones pereiti į privačią įstaigą. Kodėl pradėjote pertvarką nuo Veliuonos, yra ir kitų mažų įstaigų. Atrodo, dirbate mūsų konkurentams“, – piktinosi G. Eidukienė.
I. Stoškevičienė tikino, kad prijungus Veliuonos įstaigą prie Jurbarko r. PSPC, gyventojai dėl kiekvienos pažymos ar tyrimų turės vykti į Jurbarką. „Kaip žmogui iš Juodaičių nuvažiuoti tuos 70 km į Jurbarką? Jis nueis pas konkurentus. Kokia čia reorganizacija? Iš karto sakykit, kad uždarote šį centrą“, – nusivylimo neslėpė gydytoja.
Greičiausiai tokių kalbų paakinti į Finansų, biudžeto ir rajono plėtros komiteto posėdį atvyko būrys veliuoniškių. „Mes neteksime paslaugų. Turėsime važiuoti į Jurbarką. Kodėl užsisėdote ant Veliuonos – per naktį panaikinta mokykla Tamošiuose, nebėra parduotuvių, o dabar sunaikinsite ir polikliniką? Kodėl sekate pasakas? Kodėl žmonės apie pasikeitimus nieko nežinojo?“ – emocijas liejo Veliuonos gyventojai.
Nuraminti jų negalėjo nei R. Mencienės patikinimas, kad paslaugų jie gaus tikrai ne mažiau, o gal net daugiau, dirbs tie patys gydytojai, nei mero prašymai patikėti valdžios gerais ketinimais.
Komiteto nariams pritarus sprendimui dėl reorganizacijos veliuoniškiams beliko laukti savivaldybės tarybos sprendimo. Klausimą atidėjus, jo teks palaukti dar gerą mėnesį.
Visas triukšmas vėl kilo dėl informacijos stokos – apie gresiančias permainas sakosi negirdėję nei įstaigų vadovai, nei Veliuonos seniūnas, nei juolab miestelio gyventojai, nors tuo netiki sprendimą ruošę valdininkai. Rajono vadovai vėl lipa ant to paties grėblio – akcentuodami, kad jiems svarbiausia bendravimas su gyventojais, to nedaro. Juk buvo galima Veliuonos PSPC klausimą apsvarstyti prieš keletą savaičių Veliuonoje pristatant vadovų ataskaitas.
Negalima paneigti ir mero nuomonės, kad Veliuonoje kažkas veikia gindamas savo interesus – tai gali būti ir reorganizuojamos įstaigos vadovybė, ir konkurentai. Kaip kitaip per vieną dieną veliuoniškiams būtų pavykę surinkti 300 prijungimui prieštaraujančių gyventojų parašų?
Tačiau klausimo svarstymo atidėjimas mėnesiui – taip pat ne išeitis. Sprendimui pritarė komitetai, stebėtojų taryba, darbo grupė. Kas pasikeis per mėnesį ir kaip veliuoniškiai bus įtikinėjami nesipriešinti reorganizacijai, rajono vadovai atsakyti negalėjo. Belieka tikėtis, kad iki įstaigų prijungimo jų kasos neištuštės.
Jūratė Stanaitienė
